Turėkite kramtomosios gumos
Kai jausite, kad galite sprogti iš įtampos, į burną įsimeskite gabalėlį kramtomosios gumos. Tyrimai rodo, kad gumos kramtymas mažina nerimą ir slopina stresą. Kai kurie tyrėjai mano, kad ritmiški kramtymo judesiai pagerina kraujo pritekėjimą į smegenis. Kiti mano, jog atsipalaiduoti padeda mėtos kvapas ir skonis.
Šypsokitės!
Šypsokitės net ir tada, jei nesijaučiate laimingi – kai įtempiami šypsenoje dalyvaujantys raumenys, esantys aplink akis ar burną, organizme mažėja streso hormonų. Taip pat šypsena padeda sulėtinti dėl streso padažnėjusį širdies plakimą.
Pauostykite levandos
Tam tikri kvapai, pavyzdžiu, levandos, gali veikti raminamai. Vieno tyrimo metu paaiškėjo, kad slaugytojos, pasikvėpinusios šlakeliu levandų kvepalų, jautė mažesnį stresą nei kitos. Tačiau verta atkreipti dėmesį į tai, kad levandos gali sustiprinti kai kurių vaistų, malšinančių skausmą arba nerimą, poveikį.
Įkvėpkite gryno oro
Išėję į lauką ir keletą minučių pasivaikščioję prie biuro ar namų pasijusite daug geriau.
Klausykitės tinkamos muzikos
Jeigu jums prieš akis – nerimą kelianti situacija, kurioje neabejotinai jausite stresą, pavyzdžiui, teks sakyti kalbą ar dalyvauti egzamine, pasiklausykite choralų muzikos – teigiama, kad ji stresą malšina labiau nei tekančio vandens garsai.
Išliekite stresą ant popieriaus
Išlieti emocijas – puikus būdas nusiraminti. Bet nereikia jas lieti kitiems - užrašykite tai, ką jaučiate, ant popieriaus lapo ar kompiuterio ekrane. Matant surašytas mintis kur kas lengviau imtis veiksmų, kurie nugins šalin nerimą. Svarbu būti sau atviram ir neslėpti patiriamų jausmų.
Judėkite!
Sportuokite iki prakaito - tai pagerina nuotaiką, išvalo nuo blogų minčių, leidžia atitolti nuo stresą sukeliančių situacijų. Nesvarbu, ar bandysite įveikti ilgas distancijas pėsčiomis, ar mankštinsitės sporto salėje, stresas dar ilgai jūsų nepaguldys ant menčių.