Dusulys, sunkumas einant, kvėpavimo sutrikimai – daug negalavimų Aldonai teko ištverti dėl įgimtos širdies ydos.
„Negalėjau bėgioti, sportuoti, gyvenome kaime, iki mokyklos tekdavo eiti penkis kilometrus. Likus metams iki operacijos, man toks fizinis krūvis jau buvo per sunkus, todėl negalėjau lankyti mokyklos“, - pasakojo moteris.
Nors Aldona gydėsi įvairiose šalies ligoninėse, jos būklė tik blogėjo. Tada viena Trakuose dirbanti gydytoja patarė paauglės tėvams susirasti profesorių Algimantą Marcinkevičių. Tuo metu vilniečiai medikai ruošėsi pirmajai operacijai, kurioje taikoma dirbtinė kraujo apytaka.
Toks aparatas nekart buvo prijungtas šunims, katinams, avinams. Kadangi Maskvoje lietuvių chirurgų niekas nelaukė, šio metodo jie mokėsi Novosibirske, kur dirbo profesoriaus A.Marcinkevičiaus disertacijos konsultantas akademikas Eugenijus Mešalkinas.
Aldonos tėvai greitai suprato, kad širdies operacija – vienintelis būdas išgelbėti dukters gyvybę. Tuo metu ne visi tėvai ryždavosi chirurgams patikėti savo vaikus, profesorius Vytautas Uždavinys prisiminė, kad ne vienas tėvas, auginantis sergantį širdies liga vaiką, nedrįso rizikuoti ir atsisakė tokios operacijos.
Aldona taip pat jaudinosi prieš operaciją, bet jos baimę lydėjo ir džiaugsmas, nes tai buvo vienintelė viltis pasveikti. Ji dėkinga likimui, kad pateko į talentingų chirurgų rankas.
„ Iki šiol kiekvieną rytą atsibudusi galvoju, kad turiu būti dėkinga gydytojams už tai, kad gyvenu“, - prisipažino Aldona.
Po širdies operacijos paauglei dar tris dienas nebuvo lengva. Jos būsena gerėjo pamažu. Ypatingą ligonę kasdien lankydavo profesoriai A.Marcinkevičius ir G.Uždavinys, kurie mokėdavo ją pralinksminti.
Moteris įsitikinusi, kad likimas įteikė didelę dovaną – po operacijos ji gyva jau penkis dešimtmečius. Gimus dukteriai, kuriai nustatytas cerebrinis paralyžius, Aldonos širdis vėl ėmė streikuoti, sulėtėjo ritmas, todėl vėliau prireikė širdies stimuliatorius.
Medikų kalvė - Vilniaus universitetas
Minėdamas visai šaliai svarbią datą, Vilniaus universiteto medicinos fakulteto dekanas Algirdas Utkus sakė, kad po Antrojo pasaulinio karo pagrindinė medikų kalvė buvo Vilniaus universitetas. Tais laikais mokėsi apie tūkstantis būsimų gydytojų. 1962-aisiais įsteigus Vilniaus universitete Probleminę širdies chirurgijos ir kraujagyslių laboratoriją, buvo suburta komanda, kurios laukė rimti iššūkiai.
Nors tuo metu Vilniuje buvo jau daromos širdies operacijos, neatveriant krūtinės ląstos, jų taikymo galimybės buvo labai ribotos, todėl profesorius Algimantas Marcinkevičius ėmėsi paruošiamųjų darbų kur kas sudėtingesnei širdies operacijai, kai yra taikoma dirbtinė kraujo apytaka.
„Tai, ką mes turime geriausia medicinoje, siejama su Vilniaus universitetu“, - pabrėžė profesorius A.Utkus.
Be privačių rėmėjų laukia rimtos kliūtys
Praėjus penkiems dešimtmečiams nuo istorinės širdies operacijos daug kas pasikeitė. Santariškių klinikos, kurios darbuotojai buvo šios operacijos dalyviai, tapo daugiaprofiline ligonine.
„Yra atlikta tokių darbų, kurie drąsiai leidžia mums sakyti, kad Lietuva yra medicinos pažangos šalis. Tačiau pasiekimai negimsta per vieną dieną, jų pradžia – prieš 50 metų. Mūsų klinikose išgydyti tūkstančiai pacientų, kurie anksčiau būtų neišgyvenę.
Šiandien jie dalyvauja olimpiadose. Svajoju, kad Santariškių klinikos būtų ne pati didžiausia šalies ligoninė, bet inovatyviausia ligoninė Lietuvoje“, - teigė Vilniaus universiteto Santariškių klinikų generalinis direktorius akademikas profesorius Kęstutis Strupas.
Vienintelė kliūtis - pernelyg menkas finansavimo lygis. Širdies chirurgija neįsivaizduojama be inovatyvios medicinos, pastaruoju metu pasaulyje smarkiai išsivystė robotinė medicina, medicinoje taikomos šiuolaikinės informacinės technologijos. „Remiantis Vakarų praktika, akivaizdu, kad be privačių rėmėjų negali išsiversti nė viena universitetinė klinika“, - sakė K.Strupas.
Įdiegtas "vieno langelio" principas
Buvęs A.Marcinkevičiaus mokinys akademikas Aleksandras Laucevičius, vadovaujantis Medicinos fakulteto sprendimu sujungtai Kardiologijos, kardiochirurgijos ir kraujagyslių chirurgijos klinikai, tikino, kad labai svarbus komandinis darbas.
Sukūrus multidisciplininę komandą, yra patogu ne tik medikams, bet ir pacientams, nes jie nėra siuntinėjami iš vienos į kitą ligoninę, todėl galima vienu metu išspręsti daug klausimų.
„Santariškių klinikose yra įdiegtas “vieno langelio” principas, kai visos paslaugos pacientui suteikiamos vienoje gydymo įstaigoje.
Be to, yra unikalios daugiaprofilinių konsiliumų galimybes, nes „tik tokio tipo gydymo įstaigose yra įvairių sričių specialistai, išvystyta patologijos tarnyba bei galingi radiologijos ir branduolinės medicinos centrai, Lietuvoje tik Santariškių klinikose teikiamos vaikų onkohematologijos, kaulų čiulpų transplantacijos paslaugos“, – kalbėjo profesorius A. Laucevičius.
Jaunystėje ryžto buvo daugiau nei patyrimo
O kokią medicininę įrangą naudojo istorinės operacijos dalyviai? Profesorius Vytautas Sirvydis jaudinosi, prisimindamas 1964-ųjų spalio 14-ąją.
„Pirmoji širdies operacija – mažas žingsnis į ilgą kelionę, kuri vis dar tęsiasi. Jis buvo labai reikalingas. Pirmoji širdies operacija buvo atlikta primityviomis sąlygomis, bet buvo labai didelis pasiryžimas“, - sakė profesorius V.Sirvydis.
Pavyzdžiui, pirmas dirbtinis kraujo apytakos aparatas gali būti įdomus tik kaip muziejaus eksponatas. Dabar su tokiu aparatu nesutiktų dirbti nė vienas kardiochirurgas.
Per pastaruosius dešimtmečius smarkiai ištobulėjo medicinos įranga. Pirmajam dirbtinės kraujotakos aparatui reikėjo net 5 litrų donoro kraujo. Po kiekvienos operacijos šį aparatą reikėjo plauti, naudojant ne mažiau kaip 40 litrų sterilaus skysčio. Šį aparatą išardyti ir vėl surinkti nepakako vieno žmogaus, reikėjo net dviejų technikų.
Įžvelgę daug trūkumų anesteziologai stengėsi sukurti naujų aparatų. Docentas Alis Baublys pasiūlė aparato idėją, kurią pavyko įkūnyti tuometinėje Vilniaus grąžtų gamykloje.
Dirbtinio kvėpavimo aparatas taip pat buvo primityvus. Pagrindinė jo dalis kėlė siaubą anesteziologui. Tai – maišas, kurį anesteziologas maigydavo ir atlikdavo dirbtinį kvėpavimą, dabar tai daroma automatiškai.
Prie tokio maišo per operaciją keisdavosi keli specialistai. Pasitaikydavo ir tokių atvejų, kai atlikus širdies operaciją reikėdavo dirbtinai ventiliuoti plaučius ištisas paras ar net savaites.
Prieš penkiasdešimt metų anesteziologas kas 10-15 minučių matuodavo paciento kraujospūdį, tuo metu nebuvo kitokio matavimo.
Skatino naujų medicinos sričių atsiradimą šalyje
Istorinėje širdies operacijoje dalyvavęs docentas Alis Baublys pripažino, kad širdies chirurgija – ledkalnio viršūnė, nes ji giliai paliečia visas organizmo funkcijas.
Atliekant atvirąją širdies operaciją, yra stabdoma širdies, plaučių veikla, mažinamas kraujo krešėjimas, keičiama kraujo dujų sudėtis – visa tai, ką sugeba atlikti pats organizmas, privalo atlikti gydytojai.
„Anesteziologai privalėjo ieškoti būdų, kaip tausoti širdį, pernelyg nenuslopinti gyvybinių apsauginių funkcijų. Tai – milžiniškas stimulas buvo vystytis gretutinėms medicinos sritims, taip Lietuvoje atsirado laboratorinė medicina, šiuolaikinė hematologija, transfuziologija“, - sakė A.Baublys.
Centras garsėja puikiais gydymo rezultatais
Šiuo metu Santariškių klinikų Šrdies chirurgijos centras niekuo nesiskiria nuo Europoje veikiančių tokių centrų. Pagrindinės kryptys – vainikinių arterijų šuntavimas, vožtuvų chirurgija, širdies nepakankamumo chirurgija, plaučių tromboembolijos chirurginis gydymas, hibridinė chirurgija.
2013-ųjų širdies vainikinių kraujagyslių šuntavimo rezultatai geriausi per visą centro gyvavimą – 1,2 proc. mirštamumas, šis rodiklis siekia mažiau nei Europos vidurkis.
Iki šiol Santariškių klinikose atliktos 98 širdies persodinimo operacijos.
Širdį persodino vos trijų mėnesių naujagimiui
Per dešimtmečius Širdies chirurgijos centre padaryta daugiau nei 41 tūkstantis širdies operacijų
Kasmet čia atliekama daugiau nei 1000 sudėtingiausių įgytų širdies ydų operacijų suaugusiems ir daugiau nei 200 retų širdies operacijų vaikams.
Širdies chirurgijos centras yra vienintelė vieta Lietuvoje, kur atliekamos sudėtingų įgimtų širdies ydų operacijos, pusė operuojamų pacientų yra mažiau nei 1 metų amžiaus.
Prieš kelerius metus donoro širdis sėkmingai persodinta vos trijų mėnesių kūdikiui.
Yra diegiamos naujos širdies operacijų metodikos ir technologijos.
Tai – mažai invazinės širdies šuntavimo operacijos, hibridinės operacijos, mitralinio vožtuvo nesandarumo korekcijos implantuojant dirbtines chordas be dirbtinės kraujo apytakos.
Čia operuojami pacientai su sudėtingomis širdies ydomis ir iš Latvijos, Estijos, Rusijos, Ukrainos, Kazachstano nuo naujagimių iki suaugusių.
