Kiaušidžių vėžiu susirgusiai vilnietei medikei Sigitai (56 m.) triskart išslinko plaukai, triskart vėl ataugo, bet dėl to ji nebijodavo pažvelgti į save veidrodyje. Nors veido bruožai dėl ligos taip pasikeitė, kad ji beveik neatpažindavo savęs, artimųjų meilė privertė patikėti, kad ji vis dar mylima.
„Kai matai, kad esi reikalinga kitiems, neturi teisės manyti, kad nepasveiksi“, – tikino moteris.
Sigitos organizmas atlaikė penkis chemoterapijos kursus – 36 procedūras. Liga atsitraukdavo, tačiau trumpam – pagerėjimas trukdavo vos kelis mėnesius, o tada liga vėl smogdavo visa jėga. Ilgiausiai ligos atoslūgis truko dvylika mėnesių.
Penkerius metus tęsęsis gydymas chemoterapija buvo sėkmingas – kiaušidžių vėžys atsitraukė.
Pastaruosius ketverius metus Sigita nevartoja jokių vaistų, nes jų nebereikia.
Tokį ligos atsitraukimą ji vadina stebuklu.
Kai moteriai buvo nustatytas trečiosios stadijos kiaušidžių vėžys, jai buvo 47-eri.
Šokas, neviltis, abejonės, ar gydytojai nesuklydo, – daug sunkių minčių prislėgė moterį, kurią anksčiau kamavo tik nedideli virškinimo negalavimai ir vidurių pūtimas.
Sigita nenorėjo dėl ligos tapti priklausoma nuo kitų, todėl stengėsi dirbti. Moteriai pasisekė, kad bendradarbiai suprato jos norus ir sudarė tinkamas sąlygas.
Sirgdama moteris neatsitvėrė tylos siena nuo draugų, giminaičių. Jai buvo svarbu paraginti visas moteris, kurias pažinojo, pasitikrinti sveikatą.
„Aš susirgau kiaušidžių vėžiu neturėdama 50 metų. Tokio amžiaus moterys neįvertina rimtos ligos pavojaus – iš tikrųjų tikrintis reikia daug anksčiau“, – įsitikinusi Sigita.
Jeigu ne meilė sau, kasdieniai pasivaikščiojimai grįžus po darbo į namus ir sugebėjimas stabdyti gyvenimo ritmą, 54 metų tarnautoja Rūta nebūtų taip greit pakilusi iš ligos patalo. 2010-ųjų kovą didelių bėdų dėl sveikatos neturėjusi moteris staiga sužinojo, kad serga kiaušidžių vėžiu.
Rūta juokavo, kad liga buvo tarsi dovanėlė penkiasdešimtmečio proga. Vieną dieną lenkdamasi paimti nuriedėjusio ant grindų žiedo ji pajuto dieglį šone ir nutarė užsukti pas ginekologę.
Moteriai buvo patarta šalinti cistą. Vėliau atlikus kiaušidžių vėžio žymens CA125 tyrimą, paaiškėjo: jo rodiklis šiek tiek didesnis nei norma.
Gydytoja onkologė Birutė Intaitė patikino, kad be operacijos Rūta neišsivers, ir pasiūlė operuotis prieš Velykas. Rūta greitai apsisprendė žinodama, kad negalima delsti.
Jai nebuvo sunku priimti tokį sprendimą. Pirmas straipsnis, kurį ji perskaitė internete, buvo apie tai, kad moterų, kurioms nustatytas kiaušidžių vėžys, mirštamumas 80 proc.
Gydytojai tikino, kad jai smarkiai pasisekė, mat buvo nustatyta pirmoji kiaušidžių vėžio stadija.
„Neleidau sau pulti į neviltį. Labai norėjau patekti tarp 20 proc. laimingųjų, kurios pasveiksta“, – pasakojo pašnekovė.
Operuojant paaiškėjo, kad yra ne vienas, o du augliai – ne tik kiaušidėje, bet ir gimdoje.
Tai buvo nepriklausomi navikai, todėl moteriai buvo pašalintos ir kiaušidės, ir gimda.
Po operacijos Rūtai buvo patarta taikyti ne tik chemoterapiją, bet ir švitinimą, kuris neleistų atsinaujinti gimdos navikui.
Šiuo metu moteris jaučiasi gerai. Kas tris mėnesius ji tikrinasi sveikatą ir neslepia, kad sunkiausia jai būna laukti tyrimų rezultatų.
Nacionalinio vėžio instituto onkologė ginekologė B.Intaitė aiškino, kad labai retai pavyksta šią ligą diagnozuoti pirminės stadijos, o dažniausiai kiaušidžių vėžys aptinkamas trečiosios ar ketvirtosios stadijos.
Tai galėtų būti atsakymas, kodėl apie krūties vėžį moterys kalba kur kas atviriau nei apie kiaušidžių vėžį. Baimė, nežinia, nerimas dėl ateities – daug prieštaringų jausmų užklumpa sužinojus, kad nustatyta ši liga.
„Pirmosios stadijos kiaušidžių vėžio beveik nerandame, nebent atsitiktinai, atliekant tyrimus ir įtarus kitas ligas“, – pripažino B.Intaitė.
Į onkologų akiratį moterys neretai patenka tada, kai pradeda mažėti svoris, kauptis skysčiai pilve, kai atsiranda žarnų nepraeinamumas.
Kiaušidžių vėžys ypatingas tuo, kad prabyla netipiškais simptomais. Neaiškus skausmas pilve, nedideli virškinimo sutrikimai, bendras silpnumas, pilvo pūtimas – tokie negalavimai gali kamuoti kiekvieną.
Trečioji ir ketvirtoji stadijos sudaro apie 75 proc. visų naujai diagnozuojamų kiaušidžių vėžio atvejų.
„Moterys turėtų nepamiršti profilaktiškai tikrintis ir atkreipti dėmesio į svarbius, bet netipiškus simptomus. Nustačius kiaušidžių vėžį neretai paaiškėja, kad pastarąjį kartą moteris ginekologo kabinete lankėsi prieš 10, 15 ar 20 metų. Labai retai pas gydytoją ji būna apsilankiusi prieš metus ar dvejus“, – priminė gydytoja B.Intaitė.
Pasaulyje buvo ne vienas bandymas sukurti kiaušidžių vėžio prevencinę programą, ypač turtingose šalyse, bet tokie projektai nedavė didelės naudos. Ištyrus 25 tūkstančius moterų Didžiojoje Britanijoje, paaiškėjo, kad kiaušidžių vėžio patikros programa nėra tikslinga nei ekonomikos, nei medicinos požiūriu.
Nesutrikti, nepanikuoti – tokį patarimą gydytoja B.Intaitė duoda pacientėms.
Ypač svarbu išsiaiškinti, kaip į gydymą reaguos organizmas ir kas tai lemia. Visame pasaulyje individualizuotas gydymas yra viltis ir realybė. Pacientę gydo specialistų komanda, sudariusi išankstinį gydymo planą.
Kiaušidžių vėžys yra jautrus chemoterapijai – net 70–80 proc. atvejų po operacijos sulaukiama teigiamų rezultatų.
Tačiau ligai atsinaujinus lieka kur kas menkesnis vaistų pasirinkimas. Kasmet Lietuvoje dėl to vargsta maždaug 80–100 pacienčių, kurioms ligos atkryčio rizika yra labai didelė.
Net laiku nustačius kiaušidžių vėžį pacientės laukia sudėtingas kompleksinis gydymas.
Jei liga išplitusi, taikoma hiperterminė intraperitoninė chemoterapija, kai į pilvo ertmę leidžiami pašildyti medikamentai.
Standartizuotas išgyvenamumo rodiklis, kuris buvo apskaičiuotas 2000–2007 metais įvairiose Europos šalyse, Lietuvoje yra vienas prasčiausių. Šiaurės Europoje penkerius ir daugiau metų gyvena maždaug 41 proc. moterų, sergančių kiaušidžių vėžiu, Lietuvoje tokia laimė tenka vos 31,7 proc. pacienčių.
Taip atsitiko dėl to, kad pasaulyje taikomi gydymo metodai Lietuvą pasiekia 4–5 metais vėliau.
Dar viena priežastis, kodėl praėjus penkeriems metams nuo tos dienos, kai nustatytas išplitęs trečiosios ar ketvirtosios stadijos kiaušidžių vėžys, Lietuvoje gyvena vos 13–22 proc. pacienčių – naujų vaistų neprieinamumas, vis dar negalime taikyti biologinės terapijos.
Ne vienas gydytojas onkologas pripažįsta – jei atlikus operaciją neįmanoma skirti efektyvaus gydymo, vadinasi, grįžtama 30 metų atgal.
Gydant kiaušidžių vėžį nuo 2011-ųjų pasaulyje buvo padarytas didelis šuolis, nes pradėta taikyti biologinė taikinių terapija. Toks derinys kartu su chemoterapija suteikė naują viltį sutramdyti kiaušidžių vėžį, nes stabdo metastazių atsiradimą.
Keturi dideli ilgalaikiai klinikiniai tyrimai, kuriuose dalyvavo tūkstančiai pacienčių, įrodė, kad gydant kiaušidžių vėžį – tiek pirminį, tiek atsinaujinusį, tiek atsparų platinos preparatams – biologinė terapija, skiriama kartu su chemoterapija, yra kur kas efektyvesnė negu vien chemoterapija. Kol kas tai vienintelis būdas, ilginantis gyvenimo trukmę pacientėms, kurioms nepadeda kiti metodai.
Vėžio ląstelių ypatybių tyrimas ir biologinė terapija yra ateities medicina.
Naviko biologija, vėžio ląstelės prigimtis, genų tyrimai – nuo to priklauso gydymo sėkmė, nes jau įmanoma nustatyti, kaip elgsis piktybinė ląstelė. Būtini vėžio ląstelių atsparumo tyrimai, nes vieną dieną vaistai veikia, o kitą – ne.
Kiaušidžių vėžys gali būti paveldimas. Todėl kilus įtarimui, kad moteris gali būti paveldėjusi polinkį sirgti onkologine liga, reikėtų išsitirti dėl BRCA1 ir BRCA2 genų mutacijų. Tai labai svarbu parenkant gydymą ir prognozuojant ligos eigą.
Tokie paveldimi genų defektai, taip pat kitų genų mutacijos, imuninės sistemos pokyčiai nustatomi taikant biologinius žymenis.
Piktybinės ląstelės mutuoja, kai prisitaiko prie vaistų, vėžys gali atsinaujinti, todėl pacientė turi būti stebima ir tiriama ne vienus metus. O geriausią pagalbą pacientei gali suteikti specializuoti onkologijos centrai.