Kai kūnas siunčia ligos signalus, bet tyrimai nieko nerodo

Dažnas mūsų nustemba išgirdęs, kad psichikos sutrikimai gali pasireikšti ir nemaloniais pojūčiais kūne. Tačiau medicininiu požiūriu šių pojūčių kilmė nėra paslaptis. Plačiau apie tai kalbamės su „Northway” medicinos centro gydytoja - psichiatre Dalia Pečiukaitiene.

Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Oct 7, 2014, 11:00 AM, atnaujinta Jan 28, 2018, 7:56 AM

- Kaip nemalonūs pojūčiai žmogaus kūne gali būti susiję su jo psichologine būsena?

- Galvos smegenyse yra atskiros sritys, kurios reguliuoja visus psichikos procesus bei visų organizmo vidaus organų veiklą. Smegenų smilkininėse srityse bei smegenų centrinėje dalyje išsidėstę centrai, kuriuose kyla įvairios emocijas. Greta jų yra centrai, kurie atsakingi už vidaus organų (širdies, plaučių, skrandžio, žarnyno ir kt.) veiklos reguliavimą. Kada dėl emocinių problemų padidėja emocijų centro aktyvumas, jis neišvengiamai „užkabina“ ir greta esančius vidaus organų veiklą reguliuojančius centrus. Šis vidaus organų veiklą reguliuojančių centrų dirginimas ir gali pasireikšti įvairiais nemaloniais pojūčiais.

- Ar emocinių problemų sukelti nemalonūs pojūčiai kūne yra dažni?

- Psichikos sutrikimai, kuriais sergant vyrauja somatiniai (kūniški) simptomai, yra gana dažni. Matyt, to priežastys slypi mūsų gyvenimo būde. Dabartinių dienų tempu gyvenantis žmogus dažnai jaučia nerimą, vidinę įtampa, įvairias baimes, nuotaikos svyravimus, jį vargina nemiga.

Emocinės problemos šiais laikais ne vienam mūsų tampa vos ne gyvenimo norma. Žmonės daugiau ar mažiau sąmoningai ignoruoja savo emocines problemas, tuo tarpu su kūniškais simptomais jie nelinkę susitaikyti.

Daugeliui atrodo lengviau atlikti kraujo tyrimus, kompiuterinę tomografiją ar kitus modernius tyrimus, o po to kartu su gydytoju analizuoti tyrimų rezultatus, nei atsakyti sau į paprastus klausimus: kodėl aš prastai jaučiuosi? Ar mano bendravimą su artimaisiais lydi gera nuotaika? Ar visada turiu į ką atsiremti sunkiu gyvenimo momentu? Kas būtų, jeigu staiga nebereikėtų arba nebegalėčiau išlaikyti dabartinio gyvenimo ritmo? Ar aš esu savo dienotvarkės šeimininkas, ar savo dienotvarkės vergas? Gal mano gyvenime per daug melo ir vaidybos, apsimetinėjimo tuo, kuo iš tikrųjų nesu?

- Nuo ko priklauso žmogaus reakcija į stresą?

- Žmogaus reagavimas į ilgiau užsitęsusį stresą glaudžiai susijęs su jo psichologiniu tipu. Vieniems užsitęsęs stresas pasireiškia psichikos reiškiniais – atvira depresija, įvairiomis fobijomis (baimėmis), kitiems - provokuoja vidaus organų susirgimus. Cholerikams stresas dažniausiai maskuojasi širdies ir kraujagyslių sistemos bėdomis (arterinė hioertenzija, infarktas, išeminė širdies liga), dvylikapirštės žarnos opa, urologinėmis problemomis (yra netgi terminas „urologinė neurastenija”, kai žmogus nerviniu pagrindu pastoviai nori eiti šlapintis). Melancholikams depresijos gali pasireikšti skrandžio opomis, astminėmis būsenomis, neurodermitais. Sangvinikai ir flegmatikai mažiau linkę į ligas nerviniu pagrindu.

- Kokie kūniški psichikos sutrikimų simptomai?

- Kūniški psichikos sutrikimų simptomai – tai įvairūs nemalonūs pojūčiai kūne, kurie kyla dėl tam tikrų galvos smegenų sričių dirginimo esant patologiniams psichikos pokyčiams. Tuo tarpu pačiose kūno dalyse, kuriose jaučiami šie simptomai, patologinių pokyčių nenustatoma arba jie yra minimalūs.

Dažniausiai pacientus varginantys somatiniai psichikos sutrikimų simptomai – tai širdies plakimas, oro trūkumo pojūtis, nemalonūs pojūčiai po krūtinkauliu, pykinimas, „kamuolys gerklėje“, pakitęs apetitas ir kūno svoris, svaigimas, galvos skausmas, galūnių tirpimas, įvairios lokalizacijos deginimo pojūčiai, prakaito pylimas, lėtinis nuovargis, sutrikęs miegas, lėtinis skausmas (fibromialgija, nugaros skausmas ir kt.), pilvo organų veiklos sutrikimai (skausmas, spazmai, deginimas, viduriavimas, pūtimas), sutrikusios mėnesinės, priešmenstruacinis sindromas.

Dažniausiai šie simptomai pasireiškia sergant depresija ir nerimo sutrikimais. Kūniškais simptomais skundžiasi nuo 70 iki 90 proc.pacientų sergančių šiomis ligoms, tuo tarpu frazes „man depresija” ar „aš jaučiu nerimą” jie pasako žymiai rečiau. Toks somatinis depresijos modelis yra bendras pirminėje sveikatos grandyje nepriklausomai nuo kultūrinių skirtumų.

- Kaip galima nuspėti po somatiniais simptomais pasislėpusius psichikos sutrikimus?

- Pirmiausiai reikėtų atkreipti dėmesį į simptomus, kurie po medicininio ištyrimo lieka nepaaiškinami. Daugiau kaip du trečdaliai pacientų su nepaaiškinamais simptomais serga depresija, 40 - 50proc. - nerimo sutrikimu.

Antras požymis - kuo gausesnė somatinė simptomatika, tuo didesnė tikimybė depresinio ar nerimo sutrikimo. Trečias pranašas - somatiniai simptomai “auga” atitinkamai stiprėjant psichologiniam stresui. Taip pat svarbus depresijos ar nerimo nuspėjimas - gydytojas tokio paciento vizitą vertina kaip „sunkų”. Tokių „sunkių” vizitų dažnis pas bendros praktikos gydytojus yra apytiksliai 1 iš 6.Tame pacientų tarpe, kurių vizitai vertinami kaip „sunkūs”, depresijos ar nerimo sutrikimai dažnesni 2-3 kartus.

- O kas, jei depresija visgi laiku nediagnozuojama?

- Nediagnozavus depresijos ar nerimo, padariniai gali būti įvairūs. Tai ir paciento nusivylimas gydytoju, pyktis dėl neveiksmingos medicinos pagalbos, ir nepagrįsti tyrimai, brangus, bet dažnai ilgas somatinių ligų gydymas vaistais, dažna hospitalizacija į somatines gydymo įstaigas, nereikalingos chirurginės procedūros, sumažėjęs darbingumas, socialinė veikla, pablogėjusi gyvenimo kokybė. Pavėluotai diagnozuotą depresiją ar nerimą tenka gydyti intensyviau ir ilgiau.

- Ar pajutus nemalonius fizinius pojūčius pirmiausia reikėtų kreiptis į psichikos sveikatos specialistą?

- Tikrai ne. Svarbu tai, kad apie psichinę somatinių simptomų kilmę galima spręsti tik tada, kada pacientą išsamiai ištyrė somatinių sričių specialistai (šeimos gydytojas, kardiologas, neurologas, chirurgas ar kitas – tai priklauso nuo simptomų tipo). Esant psichinei aukščiau nurodytų simptomų kilmei, išsamūs medicininiai tyrimai nerodo aiškių kūniškų ligų. Tada jau vertėtų kreiptis į psichikos sveikatos specialistą.

Kartais somatinių medicinos sričių specialistai nesiryžta nukreipti savo paciento psichiatro konsultacijai, o nustato tokias mažai ką paaiškinančias diagnozes, kaip vegetacinė disfunkcija, vegetodistonija, funkcinis sutrikimas, „druskos“ ir, norėdami kažkiek žmogui padėti, paskiria raminančiųjų vaistų.

Tačiau tokio gydymo ne visada pakanka, o ilgalaikis gydymas greitai veikiančiais raminančiais vaistais gali sukelti priklausomybę. Gydymo tikslas – ne tik pašalinti simptomus, bet ir užtikrinti tolimesnę paciento gyvenimo kokybę. Gydymą vaistais reikia derinti su psichoterapiniu gydymu, ieškoti stresų ir juos šalinti. Gerai supratus atkryčių priežastis ir tikslingai dirbant jų prevencijos kryptimi, maksimaliai sumažinamas nemalonių pojūčių pasireiškimas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.