Tai - žinomo Niujorko kineziterapeuto, pasaulio garsenybių gydytojo Shmuel'io Tatz'o ir žurnalistės, knygų autorės ir bendraautorės Ingos Liutkevičienės knyga apie tai, kaip natūraliais būdais, be vaistų ir operacijų puikiai jaustis ir laisvai judėti, būti geros nuotaikos, ką tinkamiausia savo kūno sveikatai pasirinkti iš viso to, kas siūloma, o dažnai brukte brukama.
S.Tacas ragina nepamiršti, kad tradicinė medicina ir farmacija yra verslas, tad būtina žinoti ir kitus būdus, kaip sau padėti.
Įspėja nepulti mokytis stovėti ant galvos, atlikti sudėtingų jogos pratimų ar bėgti maratonų, nes tai labiau kenkia sveikatai negu padeda.
Knygos ištraukos:
Pėda. Kojos pirštai
Pėdą mes ir lepiname, ir varginame. Lepiname darydami pedikiūrus, specialias voneles, o daužome ją bėgiodami, sportuodami ir net vaikščiodami mieste kartais nelygiais šaligatviais.
Pėdą žalojame avėdami visokius modernius batus. Matote, kokius batus avi moterys, norėdamos būti aukštesnės ir gražesnės?
Tuos storapadžius, su penkiolikos centimetrų pakulne! Jeigu juos avėtume 5 ar 10 minučių, būtų net terapija dėl pasikeitusios kūno padėties, sustiprintume raiščius, raumenis, pagerėtų koordinacija, bet kai moterys visą dieną vaikšto avėdamos prašmatnius aukštakulnius, tai grįžusios vakare į namus apie nieką daugiau nesvajoja, tik nusimesti tuos modernius batus ir pakelti aukštyn kojas. Nes kojos būna lyg apdaužytos, prašosi atkreipti į jas dėmesį.
Visos mados yra civilizacijos išsigalvojimas. Anksčiau nebuvo technologijų, leidžiančių pasiūti batus su tokio aukščio pakulnėmis ir platformomis. Žmonės avėdavo klumpėmis ne dėl mados, o dėl to, kad nebuvo kitos išeities, nebuvo pirktinių batų.
Dabar technologijos tokios, kad galima pagaminti lengvus, gerai atrodančius batus ir su jais moteris gali tapti 10–15 cm aukštesnė, negu yra iš tikrųjų. Dabar mes visi norime būti aukštesni.
Civilizacija ir jos išradimai vis labiau žaloja sveikatą, pėdą – taip pat. Anksčiau žmonės daug vaikščiodavo basi, ir ne kietu pagrindu, koks yra asfaltas. Labai sveika vaikščioti po smėlį arba miške. Vaikščiodami nelygiu pagrindu natūraliai stipriname pėdas, kojų raumenis ir raiščius.
Pradėkime pėdą apžiūrinėti nuo penktojo (mažojo) piršto. Tas pirštas mums atrodo nelabai reikšmingas. Lyg ir nieko ypatinga juo nedarome, bet iš tikrųjų jis labai reikalingas. Žmogus taip sukurtas – kad koją galėtų patogiai statyti, jam reikalingi visi penki pirštai.
Labai dažnai penktasis pirštas traumuojamas. Ir, jeigu reikiamai negydome, galvodami „ai, praeis“, pradedame netaisyklingai vaikščioti, norėdami išvengti skausmo. Patyrę piršto traumą, pradedame keistai statyti koją, kad neskaudėtų. Pirštas gyja, bet mes, atsargiai vaikščiodami, žalojame kitą pėdos dalį.
Susižalojus kojos pirštą, vertėtų pasitarti su specialistu, kad pasekmės nebūtų dar labiau žalojančios negu pirmoji trauma. Jei paliekame savaime gyti sužeistą penktąjį kojos pirštą, įvairių pėdos negalavimų galime sulaukti ir praėjus keliems mėnesiams.
Stuburas. Nugara. Pilvas
Visi 24 virš kryžkaulio esantys stuburo slanksteliai turi judėti. Žmogaus sveikatos pagrindas yra žmogaus stuburo sveikata. Hipokratas pirmasis ištarė: „Ligos pradžios aš ieškau nugaroje.“
Iš galvos nervai eina per nugarą. Iš kiekvieno slankstelio eina nervai į visus išorinius ir vidinius organus. Klasikinis atvejis: kai tirpsta koja arba rankų pirštai, labai dažnai to priežastis – slankstelio spaudžiamas nervas. Jei gydoma tik koja, dažnai kojos skausmai dingsta, bet pradeda skaudėti nugarą. Tai yra gerai – skausmas grįžta į centrą.
Pagal stuburo slankstelių skausmą galima nustatyti kitus sveikatos negalavimus – jeigu žmogui skauda pilvą, paprastai būna labai skausmingas 5-asis slankstelis. O jeigu yra pakitimų kaklo srityje, gali skaudėti ar būti nutirpusios rankos, nes užspausti ir nejuda kaklo slanksteliai.
Dėl to gali kartotis migrena, pablogėti regėjimas, klausa. Jeigu skauda galvą ir žmogus eina pas neurologą, šis pagal savo išsilavinimą darys visokius galvos tyrimus ir tik paskiausiai pagalvos apie nugarą. O kineziterapeutas pirmiausia skirs dėmesio kaklo slanksteliams. Jeigu jis patyręs, iš karto supras, kad nereikia gaišti laiko vaikštant pas kitus gydytojus. Dar kartą sakau – svarbu eiti pas padorų gydytoją, kuris neturėtų per didelės savimeilės ir per didelio noro uždirbti.
Yra nemažai stuburo specialistų, kurie intensyviai „laužo“ nugarą. Bet manau, kad tik išimtiniais atvejais sekundę ar dvi galima nugarą stipriau paliesti. Dažniausiai dirbti su slanksteliais reikia labai atsargiai, švelniai, nieku gyvu nespausti jėga.
Milžinišką patirtį turintis kineziterapeutas ar gydytojas, kurio specializacija – nugaros negalavimai, dirbdamas gali sugaišti pusę valandos ir tik baigdamas leisti sau kiek paforsuoti judesius. Bet jei nuėjai pas nugaros specialistą, nespėjai iškvėpti, o jis griebia galvą, suka į vieną pusę, į kitą – atsargiai! Su slanksteliais turime draugauti, mylėti juos ir gerbti.
Kuriuo nors gyvenimo laikotarpiu nugaros skausmais skundžiasi apie 90 proc. žmonių. Nugarą gali skaudėti ir dėl kojų, ir dėl ginekologinių ligų. Kūnas yra vienas ir į jį reikia žiūrėti kaip į visumą. Labai dažnai bandome bėgti nuo tikros problemos ir nugaros skausmas tampa tarsi priemone nuo jos pasislėpti.
Net kai kankina dideli nugaros skausmai, gali būti, kad ramiai atsigulę ir pagalvoję suprasime, jog skauda dėl kokio nors labai stipraus išgyvenimo – kad nuo jo pabėgtume, „išeiname“ į nugarą ir imame skųstis nugaros skausmais. Jeigu sugebame pamatyti, kas darosi mūsų kūne ir galvoje, savo nugarai galime padėti vien pakeisdami mąstymą.
Pratimai pertraukėlėms dirbant kompiuteriu, grojant:
1 pratimas. Kojos pečių platumu, truputį sulenktos per kelius. Kūnas tiesus, rankos nuleistos žemyn. Laisvai per riešą (ir alkūnes) sulenktas rankas pagal liemenį kilsnojame tiesiai aukštyn, kaskart vis aukščiau ir aukščiau. Paskui, mažindami mostus, pamažu sugrįžtame į pradinę padėtį. Pratimą kartojame keletą kartų. Atsipalaiduojame.
2 pratimas. Kojos šiek tiek sulenktos per kelius, liemuo atpalaiduotas, rankos ties liemeniu nuleistos žemyn. Nekeldami kojų sukamės tai į vieną, tai į kitą pusę (rotacija), panašiai kaip pjauna šienpjovys. Pasisukdami rankomis kaip virve apjuosiame liemenį viena ranka iš priekio, kita – iš nugaros. Kiekvieną kartą rankas keliame vis aukščiau, o paskui leidžiame vis žemyn, kol grįžtame į pradinę padėtį. Atlikdami pratimą stenkimės kuo labiau atpalaiduoti peties, alkūnės ir riešo sąnarius.
3 pratimas. Pasipurtymas. Stovime taip pat šiek tiek sulenkę kelius. Suglaudžiame mentes ir pakeliame pečius aukštyn. Tada staigiu judesiu pasukame juos į priekį, tarsi mesdami juos iš sąnarių. Pratimą kartojame 10–15 kartų. Tą patį atliekame ir atvirkštine tvarka: pakeliame pečius aukštyn, atkišame į priekį, tada atpalaiduojame ir tarsi metame atgal į nugaros pusę. Neįsitempiame.
4 pratimas. Kojos sulenktos, plačiau pražergtos. Šiek tiek pasilenkiame priekį. Įsivaizduokite, kad laikote plokščią akmenuką ir metate jį į vandenį taip, kad jis čiuožtų ir keletą kartų atšoktų nuo vandens paviršiaus (vaikystėje daugelis taip darė arba bent yra matę, kaip tai daroma). Ranka turi būti atpalaiduota. Neįsitempkite, tarsi akmuo būtų sunkus, arba įsivaizduokite, kad metat jį labai toli.
* * * O žinote, kas labai gerai kaulams? Vibracija. Išrasti net aparatai, o juk puikiausias natūralus vibravimas – važiuojant traukiniu. Gerai ir lengvai pastuksenti į kaulą. Daugybe tyrimų įrodyta, kaip svarbu daryti pratimus stuksenant. Masažuoti galima ne tik raumenis, bet ir kaulus. Lygiai taip pat kaulams sveika, o gal ir sveikiausia kareiviškai žygiuoti. Žygiavimas kaulams idealiai tinka. Tai irgi vibracijos. Aš specialiai einu į parką ir mėginu vaikščioti kaip kareivis.
