Kaip iš tiesų reikėtų vertinti slogą? Kada reikėtų susirūpinti ir kreiptis į gydytojus? Pagaliau, ar vien tik sloga apsunkina kvėpavimą pro nosį? O gal yra ir kitų priežasčių? Apie tai papasakojo privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ gydytoja otorinolaringologė Elena Gruodienė.
Gresia ir komplikacijos
Gydytoja E.Gruodienė teigė, kad sloga turėtų praeiti maždaug per savaitę. Jeigu ji užsitęsia iki dešimties ir daugiau dienų, tai jau yra signalas, kad galbūt žmogus serga ne paprasta sloga, bet rimta liga – sinusitu.
„Sinusitas gali sukelti ir galvos skausmus, karščiavimą. Jeigu tai – pūlingas sinusitas, jis be antibiotikų nepraeis“, – pasakojo gydytoja.
Sergantiems sinusitu gresia įvairios komplikacijos, kurios gali pereiti į akiduobę (patinsta vokai, išryškėja išverstakumas, gali susidaryti pūlinys, sutrikti regėjimas iki apakimo), komplikacijos, kurios pereina į kaukolės ertmę (galvos smegenų vandenė, smegenų dangalų uždegimas, miningitas, pūliniai). Tokios komplikacijos nėra labai dažnos, bet sunkios.
Nosies lašai gali pakenkti
Jeigu sloga tęsiasi ilgiau negu savaitę, reikėtų kreiptis į gydytoją, o ne bandyti palengvinti kvėpavimą, naudojant įvairius lašiukus nosiai.
„Tuos lašiukus galima vartoti ne daugiau kaip 7 dienas. Jokiu būdu ne mėnesį ar du. Kitaip jie gali išprovokuoti lėtinę slogą, kai labai išvešėja jungiamasis audinys nosies ertmėje. Tada nosies kriauklės labai padidėja ir uždaro kvėpavimo takus. Gaunasi savotiškas užburtas ratas – žmogus negali prakvėpuoti, nori atlaisvinti kvėpavimo takus, todėl vėl naudoja nosies gleivinę sutraukiančius lašus. Tačiau gleivinė jau praranda galimybę susitraukti“, – paaiškino pašnekovė.
E.Gruodienė pastebėjo, kad sloga pavojingesnė mažiems vaikams. Jų ausies vamzdis yra labai trumpas ir platus, todėl infekcija gali lengvai pereiti iš nosies į ausis ir baigtis ausų uždegimu.
Tiems, kuriems prasidėjo sloga, medikė rekomendavo ne skubėti griebtis lašiukų, bet verčiau praskalauti nosį druskingu jūros vandens tirpalu, pakvėpuoti, pasilenkus virš garų puodo (tai padeda atpalaiduoti kvėpavimo takus) ar pagerti homeopatinius vaistus.
Tiesi pertvara – tik skulptūrose
Kartais kvėpuoti gali būti sunku net ir nesergant sloga. Tuomet reikėtų kreiptis į gydytoją otorinolaringologą (LOR), kuris galėtų apžiūrėti paciento nosį ir nustatyti, kas trukdo kvėpuoti.
Pacientai neretai baiminasi, kad nosies apžiūra gali būti skausminga ir nemaloni. Tačiau šiais laikais naudojama pažangi įranga leidžia tai atlikti greičiau ir sukeliant pacientui kuo mažiau nemalonių pojūčių.
„Kardiolitoje“ gydytojai otorinolaringologai dirba su naujausia įranga, skirta įvertinti pacientų ausų, nosies, gerklės būklę, atlikti tyrimus, tam tikras procedūras ir tiksliau diagnozuoti ligas.
Tokia įranga leidžia pastebėti, kad, pavyzdžiui, pacientas nevienodai kvėpuoja abiem nosies pusėm. Atliekama rinomanometrija. Prienosinių ančių uždegimui diagnozuoti naudojamos aukšto dažnio garso bangos – ultragarsas. Gauti duomenys matomi ekrane. Toliau atliekamas nosies, nosiaryklės, gerklų endoskopinis tyrimas.
Anot gydytojos E.Gruodienės, viena iš galimų apsunkinto kvėpavimo priežasčių yra iškrypusi nosies pertvara. Dažniausiai pertvara būna iškrypusi nuo gimimo netolygiai formuojantis skeletui – nosies pertvara auga greičiau negu jos „kaulinis“ rėmas ar dėl patirtos traumos. Jeigu tai trukdo kvėpuoti, gali tekti pertvarą tiesinti.
Žinoma, ne visiems žmonėms, kurių nosies pertvara kreiva, sunku kvėpuoti. Jeigu nosies kriauklės nėra didelės, landos – neužbrinkusios, žmogus gali puikiai kvėpuoti ir net nežinoti, kad jo nosies pertvara – kreiva.
Pašnekovė sakė, kad apskritai sunku būtų rasti žmogų su idealiai tiesia nosies pertvara.
„Tik skulptorius gali suformuoti idealiai tiesią nosies pertvarą“, – šyptelėjo pašnekovė.
Kvėpavimą apsunkina ir polipai
Kvėpuoti gali trukdyti ir polipai nosyje. Kai kuriems žmonėms jų priveši pilnos nosies landos, tokiems ligoniams tenka atlikti ne vieną pakartotinę operaciją, kartu skiriant medikamentinį gydymą. Dažnai polipai būna alergiškiems žmonėms, sergantiems bronchine astma.
Nosies ertmėje gali susidaryti sąaugos tarp nosies pertvaros ir nosies sienelės, kurios susidaro po pūlinių uždegimų, išopėjimų, traumos, tam tikrų procedūrų, chirurginių veiksmų ir todėl pasunkėja kvėpavimas.
Svetimkūnis vaiko nosyje
Mažiems vaikams gali pasidaryti sunku kvėpuoti ir todėl, kad jie neretai į nosį įsikiša įvairių svetimkūnių: karoliukų, žirnių, pupelių, monetų, akmenukų. Pirma reakcija į svetimkūnį – čiaudėjimas, ašarojimas. Kartais tėvai to nė nepastebi – įsikišęs ką nors į nosį vaikas gali ir toliau ramiausiai žaisti.
Įtarti, kad vaiko nosyje kas nors užstrigo, galima pagal nesibaigiančią slogą iš vienos pusės ir nuo mažylio sklindantį nemalonų kvapą. Juk įkištas svetimkūnis gali pradėti pūti, gesti.
Pastebėjus, kad vaikas ką nors įsikišo į nosį, arba įtarus apie į landą patekusį svetimkūnį, geriausia nedelsiant kreiptis į medikus. Bandydami patys ištraukti svetimkūnį tėvai gali jį dar giliau nustumti į vaiko nosytę.
„Išimti svetimkūnį gali būti nelengva net ir gydytojui. Jeigu jis įstrigęs giliau ir jo net nesimato, gali prireikti vaiką vežti į stacionarą ir išimti taikant bendrąją nejautrą“, – sakė gydytoja E.Gruodienė.
