Nemokamos sveikatos programos: ar visomis pasinaudojate?

Kai automobiliui reikia atlikti techninę apžiūrą, tam neprieštaraujame, atrandame laiko ir patikriname automobilį, bet, kai galima profilaktiškai ir nemokamai pasitikrinti sveikatą, kartais to kažkodėl nepadarome, pastebi Vilniaus Centro poliklinikos šeimos gydytoja Daiva Berškienė. „Norėtųsi, kad ir į polikliniką žmonės ateitų pasitikrinti ir sau rodytų didesnį dėmesį nei savo automobiliams“, – sakė ji.

Yra nemaža grupė pacientų, kurie aktyviai kreipiasi į gydytojus ne tik tuomet, kai reikia pagalbos sveikatos klausimais, bet ir tada, kai nori tiesiog pasitikrinti.<br>123rf nuotr.
Yra nemaža grupė pacientų, kurie aktyviai kreipiasi į gydytojus ne tik tuomet, kai reikia pagalbos sveikatos klausimais, bet ir tada, kai nori tiesiog pasitikrinti.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrt.lt

Dec 11, 2014, 3:45 PM, atnaujinta Jan 19, 2018, 9:49 AM

Ketvirtadienį prasideda socialinė akcija „Aplenk ligą“, raginanti žmones aktyviau rūpintis savo ir artimųjų sveikata. Akcijos ambasadoriais tapę garsūs Lietuvos sportininkai kviečia nemokamai išsitirti dėl vėžio, sveikai gyventi ir nebūti abejingus gerai savijautai.

Užbėga ligai už akių

Vilniaus Centro poliklinikos šeimos gydytoja D.Berškienė sakė, kad žmonių, kurie sudalyvauja tokiose programose ir užbėga už akių rimtoms ligoms, tikrai būna, ir būtent jie yra geriausi šių programų ambasadoriai.

„[Tokiu atveju] iš tiesų žmogus žino, kad, atlikus nedideles intervencijas arba paskyrus gydymą, jis gali išvengti labai skaudžių padarinių (didžioji dalis šių programų yra onkologinių ligų ankstyva diagnostika). Visi suprantame, koks sunkus, varginantis ir sekinantis yra onkologinės ligos gydymas“, – teigė gydytoja D. Berškienė.

Anot jos, kai moteriai nustatomas nulinės arba pirmos stadijos gimdos kaklelio vėžys arba, atlikus mamogramą, – pirmos stadijos krūties vėžys, po trumpalaikio gydymo moteris grįžta į visavertį gyvenimą, nelieka jokių padarinių.

Tokie tyrimai, pasak Valstybinės ligonių kasos Paslaugų ekspertizės metodinio vadovavimo ir kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės Oksanos Burokienės, atliekami PSDF lėšomis, taigi yra nemokami.

„Jei žmogus atitinka amžiaus ribas asmenų, kurie gali dalyvauti prevencinėse programose, visos paslaugos per prevencines programas teikiamos nemokamai. [...] Nors ir yra nustatytos amžiaus grupės, bet [ir į jas nepakliūnantiems] tikrai tyrimai atliekami nemokamai, jei asmuo turi sveikatos problemų“, – pažymėjo O. Burokienė.

Vis dėlto, jos teigimu, statistika rodo, kad iš tiesų nedaug žmonių pasinaudoja tokiomis galimybėmis. „Mes tikrai kiekvienu atveju labai siekiame, kad asmenys kuo labiau rūpintųsi savo sveikata. Tai turėtų priklausyti ne tik nuo šeimos gydytojo, ne tik šeimos gydytojas turėtų raginti, kviesti dalyvauti prevencinėse programose, bet ir pats žmogus turėtų aktyviai dalyvauti nemokamose valstybės finansuojamose prevencinėse programose“, – mano Valstybinės ligonių kasos atstovė.

Pacientai skirtingi

Vilniaus Centro poliklinikos šeimos gydytoja D. Berškienė tikino, kad iš gydytojų pusės – bent jau jų poliklinikoje – dedamos visos pastangos, jog pacientai nemokamai atliktų tyrimus ir pasitikrintų savo sveikatą. Kaip pastebėjo gydytoja, kalbant apie prevencines programas, visus pacientus galima suskirstyti į dvi grupes.

„Yra tikrai nemaža grupė pacientų, kurie aktyviai kreipiasi į gydytojus ne tik tuomet, kai reikia pagalbos sveikatos klausimais, bet ir tada, kai nori tiesiog pasitikrinti. Tikrai tokius pacientus mielai priimame ir jų laukiame. Ir jiems visos programos, kurios priklauso pagal amžiaus grupes, yra atliekamos. Jei tai yra jaunesni pacientai ir jiems nepriklauso programos, tikrai yra atliekami ir kiti profilaktiniai tyrimai– tie, kurie reikalingi paciento sveikatos būklei įvertinti“, – dėstė D.Berškienė.

Yra ir kita pacientų grupė, kurių nemokamai pasitikrinti, išsitirti į polikliniką neįmanoma prisikviesti nei elektroniniais laiškais, nei skambučiais. „Pagelbėja asistentės, kurios skambina ir kviečia pacientus. Skambina ir apylinkių slaugytojos, kviečia pacientus. Taigi yra nemaža dalis pacientų, kurie atsisako dalyvauti programose, sako, kad neturi laiko, dirba, tiesiog nenori, niekuo nesijaučia sergą“, – pasakojo gydytoja.

Ji pabrėžė, kad profilaktinės programos tam ir skirtos, kad būtų pastebėtos tos ligos, kurių galima ir nepastebėti, nes jos nepasižymi jokiais matomais ar jaučiamais simptomais. „Mes nejaučiame skausmo arba nesijaučiame silpnai. Tada, kai nėra jokių simptomų, ir yra laikas „sugauti“ ligą pačioje jos pradžioje“, – įsitikinusi D. Berškienė. Ją „sugavus“, gydytojos žodžiais, gydymas tampa daug sėkmingesnis, trunka trumpiau, yra lengviau pakeliamas.

D.Berškienė palygino prevencinę, profilaktinę savo sveikatos apžiūrą su automobilio technine apžiūra. „Mes turime tikrai nemažai automobilių, esame jų savininkai. Kai automobiliui yra privaloma techninės apžiūros patikra, mes tikrai neprieštaraujame, nuvažiuojame į techninių apžiūrų stotį ir pasitikriname savo automobilį. Norėtųsi, kad ir į polikliniką žmonės ateitų pasitikrinti ir sau rodytų didesnį dėmesį nei savo automobiliams“, – sakė gydytoja.

Finansuojamos 6 programos

Šiuo metu Privalomo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis yra finansuojamos šešios prevencinės programos. Pirma iš jų yra Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, apmokamų iš PSDF biudžeto lėšų, programa. Joje gali dalyvauti moterys nuo 25 iki 60 metų. Šios programos priemonės taikomos kas trejus metus.

Kita programa – Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programa. Ji skirta moterims nuo 50 iki 69 metų. Joje moterys gali dalyvauti kas dvejus metus.

Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa yra skirta asmenims nuo 50 iki 74 metų. Šioje programoje asmenys gali dalyvauti kas dvejus metus.

Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa skirta vyrams nuo 50 iki 75 metų ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai serga priešinės liaukos vėžiu. Šioje programoje vyrai gali dalyvauti kas dvejus metus.

Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir priemonių finansavimo programoje gali dalyvauti vyrai nuo 40 iki 55 metų ir moterys nuo 50 iki 65 metų.

Vaikų dantų dengimo silantinėmis medžiagomis finansavimo programa skirta vaikams nuo 6 iki 14 metų.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.