Anot Kauno klinikų atstovės Mildos Dambrauskienės, prieš keletą
mėnesių Chirurgijos klinikos gydytojas koloproktologas dr. Saulius
Švagždys, neurochirurgas Andrius Radžiūnas, anesteziologas dr.
Gediminas Banevičius ir du kolegos iš Suomijos atliko unikalias
operacijas. Minimoms pacientėms tuomet įdėti elektrodai, kurie buvo
prijungti prie išorėje esančio stimuliatoriaus.
„Po operacijos šioms moterims tris savaites taikyta išorinė
stimuliacija. Kadangi išmatų laikymo funkcija pagerėjo daugiau nei
50 proc., buvo ieškota galimybių įsigyti nuolatinius stimuliatorius
ir įvesti po oda, kad pacientės galėtų komfortiškai gyventi,
užmiršdamos buvusią problemą“, - pasakojo dr. S. Švagždys.
Testavimo rezultatai buvo teigiami, abi pacientės pajuto žymų
pagerėjimą. Deja, reikalingos priemonės kol kas nekompensuojamos.
Tačiau „Medtronic“ kompanija nusprendė nepalikti šių ligonių likimo
valiai ir joms reikiamas priemones davė nemokamai.
„Problema, kuri vargina šias moteris, yra tikrai didžiulė.
Žmonių ji laikoma gėdinga patologija, todėl tokių pacientų nėra
daug. Jie gyvena uždarą gyvenimą, apie savo problemą nesipasakoja
net artimiesiems. Retas drįsta apie tai prisipažinti savo
gydytojui,“ - patirtimi dalijasi koloproktologas dr. S. Švagždys.
Iki šiol tokia operacija Lietuvoje (ir Baltijos šalyse) buvo
atlikta tik vieną kartą Vilniuje, kai jaunam pacientui elektrodą ir
stimuliatorių nemokamai pateikė ta pati kompanija. Neuromoduliacija
šiuo aparatu Europoje taikoma nuo 2000 metų, ir jau implantuota
daugiau nei 6,5 tūkst. stimuliatorių, padedančių įveikti
tuštinimosi sutrikimus.
Kryžmens nervų neuromoduliacija - nauja galimybė tokiems
Lietuvos pacientams. Aparato siunčiami elektros impulsai
stimuliuoja kryžmens nervus ir atkuria šlapimo pūslės, žarnyno,
išorinių šlaplės bei išangės sfinkterių funkciją, užtikrina
koordinuotą smegenų, dubens dugno, žarnų ir sfinkterių raumenų
veiklą. Pirmiausia atliekamas testavimas - bandomoji stimuliacija.
Jei ji sėkminga, - simptomų sumažėja daugiau nei perpus, tuomet
pacientui rekomenduojama implantuoti nuolatinį stimuliatorių.
Statistikos duomenimis, tokie sutrikimai vargina 2-10 proc.
visų žmonių. Tačiau tikrasis šios problemos mastas nežinomas, nes
daugelis pacientų nedrįsta kreiptis į medikus ir patiriamą
diskomfortą kenčia neieškodami pagalbos. Tačiau neišvengiamai tai
riboja socialinį gyvenimą, nes gėda, nerimas ir baimė viešoje
vietoje patirti nemalonumų dėl tokios problemos juos verčia likti
namuose.