Astmos priepuoliai gali išprovokuoti net mirtį

Bronchų astma - tai lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga pasireiškianti dusulio ir/ ar kosulio priepuoliais. Ligos klasifikacija keičiasi, kiekvienais metais ekspertai tarptautiniuose simpoziumuose paskelbia vis naujus laipsnius. Šiuo metu bronchinė astma skiriama į alerginę ir nealerginę, nuolatinę ir epizodinę. Pagal sunkumo laipsnį ji būna lengva, vidutinio sunkumo ir sunki. Taip pat kompensuota, nepilnai kompensuota ir nekompensuota.

Daugiau nuotraukų (1)

Sabina Adamovič

Dec 20, 2014, 7:07 AM, atnaujinta Jan 18, 2018, 6:07 PM

Pagrindiniai simptomai

1. Švoškimas krūtinėje

2. Sausas priepuolinis kosulys

3. Dusulys

„Kosulio, dusulio priepuoliai gali būti bet kuriuo paros metu, dažnai kankina naktimis ar po fizinio krūvio. Padidėja bronchų jautrumas įvairiems dirgikliams. Dusulio priepuolius išprovokuoja ir kontaktas su alergenais – katės, šunys, žiedadulkės, namų dulkės (jose esančios namų dulkių erkės ) aštrūs kvapai, dūmai, virusinė infekcija,“ - aiškino med. dr. gyd. pulmonologė Ramutė Steivilienė.

Kas dažniausiai serga astma?

„Dažnai bronchų astma diagnozuojama vaikams, berniukai serga dažniau nei mergaitės. Apie 30metus dažnumas susilygina,o suaugusios moterys serga bronchine astma dažniau negu vyrai. Priežastis nėra galutinai išaiškinta.

Didžiausia priežastis organizmo įsisjautrinimas alergenais. Lietuvoje dažniausi alergenai yra namų dulkės, jose gyvenančios namų dulkių erkės,gyvūnai - katės ,šunys, arkliai, triušiai. Žiedadulkės, medžių ir piktžolių,rugiai, kviečiai. Dažnos virusinės infekcijos ir peršalimo ligos taip gali įtakoti astmos atsiradimą.

Astmą išprovokuoti gali ir stresas, nervinė įtampa. Sergantys alerginiu rinitu (alergine sloga) taip pat linkę susirgti bronchų astma. Nors astma nėra tiesiogiai paveldima, jeigu šeimoje yra sergančių, tai didelė tikimybė, kad astma sirgs ir palikuonis,“ - sakė gydytoja pulmonologė.

Žmogus gali sirgti astma to nežinodamas

Gydytoja Ramutė paaiškino, kad žmogus gali nežinoti, jog serga astma tuo atveju, jei ligos eiga nėra sunki ir sergama taip vadinama kosuline astma (kosulio priepuoliais pasireiškiančia astma).

Nėra aiškių įsijautrinimo požymių. Ligoniai galvoja, kad tai peršalimas, vartoja daug antibiotikų, o liga nesitraukia, bet tik blogėja. Atlikus tyrimus alerginius mėginius dažnai priežastis paaiškėja.

Pagrindiniai tyrimai diagnozuojant astma

1. Anamnezė

2. Ligonio apžiūra

3. Konsultacija

4. Plaučių rentgenograma

5. Kraujo tyrimas (dėl uždegimo rodiklių padidėjimo

6. Alerginiai mėginiai - odos dūrio alerginiai mėginiai ar specifinis IgE su alergenais

7. Spitometrija - mėginys su bronchus plečiančiais medikamentais

Ar astma pavojinga?

Gydytoja aiškino, kad astmos priepuoliai gali išprovokuoti net mirtį, jeigu žmogui nebus suteikta pagalba.

Užėjus priepuoliui trumpo veikimo bronchus plečiančio vaisto reikėtų papurkšti 2 dozes ir jei priepuolis nepraeina kviestis greitąją pagalbą.

Tuo metu reikėtų  atsisėsti, bandyti nusiraminti ir įkvėpti per nosį, iškvėpti per burną. Negalima perdozuoti trumpo veikimo vaistų.

Gydymas

„Pagrindinis gydymas yra trumpo veikimo bronchus plečiantis preparatas Salbutamolis, ligoniai privalo jį nešiotis su savimi visada, kad galėtų nutraukti priepuolį.

Standartinis gydymas - ilgo veikimo bronchus plečiantis medikamentai ir inhaliaciniai kortikosteroidai bei jų kombinacija viename inhaliatoriuje. Vaikams dar skiriami Montelukasto preparatai - nesteroidiniai vaistai, kurie kai kam padeda.

Ligonis privalo laikytis gydytojo pulmonologo skirto gydymo režimo. Jokiu būdu negali nutraukti vaistų vartojimo, net jei jaučiasi gerai.

Pagrindinis dalykas yra vengti alergeno, vartoti pakankamai skysčių (vandens). Jei astma yra kontroliuojama, o pacientas bendradarbiauja su gydytoju – žmogus gyvena pilnavertį gyvenimą, “ - teigė gydytoja Ramutė.

Kaip apsaugoti vaiką ?

1. Motina privalo sveikai maitintis, nevartoti alkoholio, nerūkyti.

2. Kiti šeimos nariai ar draugai neturėtų rūkyti būdami toje pačioje patalpoje su vaiku.

3. Motina turėtų vengti alergizuojančių maisto produktų, o naujagimį kuo ilgiau maitinti krūtimi.

4. Stebėti vaiko pokyčius nutraukus maitinimą krūtimi, stebėti, ar neatsiranda bėrimai, sloga, kvėpavimo pakitimai.

5. Laiku kreiptis į specialistą, jei kūdikiui atsiranda bėrimai ar kvėpavimo sutrikimai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.