Statistika rodo, kad tiek vyrų, tiek moterų vidutinė tikėtina sveiko gyvenimo trukmė 2012 m., palyginti su 2011-aisiais, sutrumpėjo. Ji sudarė atitinkamai 56,6 ir 61,6 metų (2011 m. – atitinkamai 57 ir 62 metų).
2013 m. šalyje veikė 148 ligoninės (įskaitant filialus), jose gydėsi apie 846 tūkst. ligonių. 2013 m. Lietuvoje dirbo 12,6 tūkst. praktikuojančių gydytojų ir 22,3 tūkst. praktikuojančių slaugytojų.
Daugiausiai priskaičiuota vidaus ligų (2,9 tūkst.), bendrosios praktikos (šeimos) (1,9 tūkst.) ir vaikų ligų (1,1 tūkst.) gydytojų. 2013 m. 10 tūkst. gyventojų teko vidutiniškai 43 praktikuojantys gydytojai ir 76 praktikuojantys slaugytojai.
2013 m. Lietuvoje 77,3 proc. gyventojų buvo užregistruotas bent vienas susirgimas ar trauma – 74,8 proc. suaugusiųjų ir 88,4 proc. vaikų. Suaugusiems Lietuvos gyventojams dažniausiai buvo registruotos kraujotakos sistemos ligos (28,6 proc. suaugusiųjų gyventojų), kvėpavimo sistemos ligos (24,3 proc.), jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos ligos (18,4 proc.), virškinimo sistemos ligos (17 proc.). Vaikams dažniausiai buvo užregistruotos kvėpavimo sistemos ligos (65,5 proc. vaikų), iš kurių 90 proc. sudarė ūminės viršutinių kvėpavimo takų ligos bei gripas. Virškinimo sistemos ligos buvo užregistruotos 27,4 proc. vaikų, akies ir jos priedinių organų ligos – 25,1 proc. vaikų.
Pastaraisiais metais daugėja suaugusiųjų, sergančių su senėjimu susijusiomis ligomis: hipertenzinėmis, cerebrovaskulinėmis ligomis, glaukoma, katarakta, artropatijomis. Taip pat didėja sergančiųjų anemijomis, cukriniu diabetu, astma skaičius. Tarp vaikų didėja sergamumas odos, akių ligomis, alerginiu rinitu, astma, artropatijomis.
Gyventojų, sergančių piktybiniais navikais, taip pat daugėja. 2001 m. buvo fiksuota apie 14 tūkst. naujų ligos atvejų, o 2012-aisiais – beveik 18 tūkst. Iš viso 2012 m. pabaigoje dėl vėžio buvo stebima 96 tūkst. gyventojų (2001 m. – 62 tūkst.) gyventojų. Didesnę stebimų dėl šių ligų gyventojų dalį sudaro moterys, tačiau nauji susirgimų atvejai dažniau diagnozuojami vyrams.
2013 m. šalyje buvo daugiau nei 3 tūkst. vaistininkų, vaistinių skaičius siekė 1,4 tūkst. Vaistinių apyvarta ūgtelėjo nuo 522,0 tūkst. EUR 2011 m. iki 542,5 tūkst. EUR 2012 m.
Išankstiniais duomenimis, 2013 m. bendrosios sveikatos priežiūros išlaidos sudarė 2,3 mlrd. EUR. Palyginti su 2012 m., jos padidėjo 77 mln. EUR, arba 4 proc. Vieno šalies gyventojo sveikatos priežiūrai 2013 m. vidutiniškai buvo išleisti 769 EUR, tai 33,5 EUR (5 proc.) daugiau nei 2012 m. 2013 m. sveikatos priežiūros išlaidų lyginamoji dalis sudarė 6,5 proc. (2012 m. – 6,6 proc.) bendrojo vidaus produkto.
2013 m. didžiausia bendrųjų sveikatos priežiūros išlaidų dalis (38 proc.) teko ligoninėms, beveik trečdalis (29 proc.) – mažmeninės prekybos įmonėms ir kitiems medicinos prekių tiekėjams (vaistinėms, optikoms ir kt.). Ambulatorinės sveikatos priežiūros įstaigoms teko 24 proc. sveikatos priežiūros išlaidų.
Kaip ir kasmet, beveik pusė (49,6 proc., arba 1,06 mlrd. EUR) einamųjų sveikatos priežiūros išlaidų teko gydymo paslaugoms, trečdalis (31 proc., arba 0,7 mlrd. EUR) – medicinos prekėms ambulatoriniams ligoniams (vaistams, optikos, ortopedinėms prekėms ir kitiems).
