Emigrantų laukia blogos žinios: Lietuvoje nemokamai nebesigydys

Ne paslaptis, kad užsienyje dirbantys ir gyvenantys lietuviai gydytis traukia į gimtinę. Priežastis paprasta – čia pigiau, o ir mūsų šalies medikai toli gražu ne prasti. Deja, nuo kitų metų nemokamai gauti sveikatos paslaugas nebus taip paprasta. Pirmiausia teks susimokėti visas sveikatos draudimo įmokas už net penkerius metus.

Nuo kitų metų pradžios užsienyje gyvenantys lietuviai galės tėvynėje gydytis tik susimokėję.<br>123rf nuotr.
Nuo kitų metų pradžios užsienyje gyvenantys lietuviai galės tėvynėje gydytis tik susimokėję.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Ana Daukševič

Apr 9, 2015, 8:09 AM, atnaujinta Jan 7, 2018, 6:24 AM

Viskas atrodė gana paprastai: grįžta žmogus į Lietuvą atostogoms iš Norvegijos, Anglijos ar Vokietijos ir, jei tik reikia, tuo pačiu tėvynėje nubėga pas medikus. Kas danties pataisyti, kas profilaktiškai pasitikrinti, kas seniai varginančią nugarą persišviesti. Ką jau kalbėti apie atvejus, kuomet reikia tūkstančius kainuojančių operacijų, reabilitacijos. Retas kas galėjo sau leisti prabangą kreiptis į užsienio, ne Lietuvos medikus. Nieko nemokamo nėra

Dabar sveikatos draudimas žmogui įsigalioja tuomet, kai jo mokestis sumokėtas už tris mėnesius. Kita vertus, neapdraustas asmuo, kuriam prireikia medicinos pagalbos, turi galimybę nelaukti trijų mėnesių ir iš karto gauti reikiamą sveikatos priežiūros paslaugą, kurios išlaidos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Tam jis turi sumokėti trijų minimaliųjų mėnesinių atlyginimų dydžio įmoką.

Tokia sistema politikams pasirodė bloga. Mat užsienyje gyvenantys, kaip taisyklė, sveikatos draudimo įmokų nemoka, o gydytis skuba į Lietuvą. O jei jų gydymas kainuos tūkstančius?

„Mes norime kaip geriau. Įstatymas įsigalioja nuo kitų metų sausio pirmos ir atgaline data negali būti taikomas. Jeigu žmogus moka, viskas gerai. Tačiau jei kalbame apie tai, kad yra socialinio solidarumo mokestis, reiškia, mokėti turime visi.

Visi turi suprasti, kad įstatymas pasikeitė, ir visi turi solidariai susimokėti. Nieko nemokamo nėra. Vieną kartą reikia tai suprasti ir įvesti privalomą mokėjimą“, – įstatymo pataisas komentavo Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė.

Taigi, pasiguosti galima bent jau tuo, kad tuos penkerius metus skaičiuos tik nuo 2016 m. Tai reiškia, kad net jei Seimas pritars tokiai tvarkai, nereikia pulti į paniką ir skaičiuoti, kiek esi skolingas. Politikai įsitikinę – dabar žmonės tiesiog mokės sveikatos draudimą, ir viskas bus gerai, nes žinos, kad kitu atveju pirmiausia jiems bus suteiktas ne gydymas, o pateikta sąskaita. Teoriškai gal ir taip. O kaip viskas veiks praktiškai?

Štai jūs gyvenate metus nuo įstatymo įsigaliojimo užsienyje arba vykdote individualią veiklą Lietuvoje ir netyčia (ar tyčia) pamirštate susimokėti draudimą už kelis mėnesius. Kas laukia, jei staiga kas nors atsitiks, tarkime, susilaužysite koją arba dar blogiau – susirgsite rimta ar net mirtina liga? Ogi pirmiausia jums primins, kad esate skolingas.

Kol nesusimokėsite, gydymą matysite, kaip savo ausis be veidrodžio. Paguoda tik ta, kad pirmoji pagalba bus suteikta – taip liepia Konstitucija. O vėliau galite eiti į gatvę ar kur tik norite ir sugrįžti tuomet, kai jau būsite padengę viskas skolas.

Reikia pinigų

Kam viso to reikia? Ogi sveikatos biudžetui. Mat jo maišas, kaip įprasta, skylėtas. Tad dabar išgaudysime visus skolininkus, priversime juos susimokėti ir problemos išsispręs? Deja, vargu. Ekonomistė Rūta Vainienė tokį politikų sprendimą prilygina suklerusiam automobiliui, kuriam pakeičiamas veidrodėlis ir iš jo reikalaujama sklandžiai važiuoti.

„Jeigu žmogų ištiks bėda, dabar jis dar turės svarstyti – arba pinigai, arba gydymas. Neabejoju, kad žmonės skaičiuos, kas jiems labiau apsimoka. Kokio dydžio jų bėda? Jei susirgo vėžiu, kurio gydymas kainuoja tūkstančius, tada taip, galbūt susimokėti verta. Tačiau jei žmogui skrandžio uždegimas – vargu, ar žmogus bus linkęs mokėti.

Sveikatos paslaugos yra labai nutolusios nuo draudimo. Nėra jokių paskaičiavimų, kiek sumokėjęs žmogus jau pagrįstai gali tikėtis gauti gydymą. Kiekvieno įmokos yra perskirstomas visai sistemai. Šios sistemos didžiausia bėda, kad ji eina ne į draudimą, ne į solidarumą, o greičiau į niekur. Paimamas visiškai nevažiuojantis „barachlo“, bandoma įdėti veidrodėli ir klausti – o dabar jau bus gerai? Taip atrodo visa sistema“, – kritikos negailėjo R.Vainienė.

Painiavos netrūksta

Užsieniečiai ne vieninteliai, kuriuos palies naujos įstatymo pataisos. Ne ką mažiau svarbios jos ir individualią veiklą vykdantiems, nuosavą verslą turintiems, ūkininkams ar namų šeimininkėms. Visi jie sveikatos draudimą turi susimokėti patys. Tiesa, kartais „Sodrai“, kitais atvejais Mokesčių inspekcijai.

Įdomu ir tai, kad institucijos, surenkančios sveikatos draudimo mokesčius – Sodra ir Mokesčių inspekcija, – pačios nežino, kaip gi reikės skaičiuoti, kiek žmogus skolingas.

„Žmogus migruoja iš vienų darbo santykių į kitus. Kurį laiką jis gali būtų įdarbintas, vėliau pradėti nuosavą veiklą, ir įmokas turės mokėti pats. Taip išeina, kad mes su „Sodra" turėsime skaičiuoti, kiek ir kam jis yra skolingas. O kol skaičiuosime, žmogus nebus gydomas“, – sakė Valstybinės mokesčių inspekcijos Paslaugų mokesčių mokėtojams departamento vadovė Stasė Aliukonytė.

„Situacija tokia, jei žmogus turės darbą porą metų, bet kažkada vertėsi individualia veikla ir nesumokėjo kad ir kelių dešimčių eurų, gydymo jis gali nesitikėti. Jeigu Seimo nariai taip nori – gerai, taip ir bus“, – nuostabos neslėpė ir „Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius.

Taigi, ką gauname? Pasak M.Sinkevičiaus gauname vieną didelę painiavą, nes net ir norėdamas būti doras pilietis, gali susipainioti, kuriai institucijai pervesti pinigus. Žiūrėk, netyčia vienur neprimokėjai, kitur permokėjai – ir vis tiek liksi be gydymo.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.