Dažniausios Lietuvos vaikų mirties priežastys kelia siaubą

Nors vaikų mirtingumo rodikliai Lietuvoje kasmet po truputį mažėja, specialistai tikina, jog didžios dalies jų būtų galima apskritai išvengti. Deja, nemažai vaikų miršta nepasiekę gydymo įstaigos. Nerimą kelia ir tai, jog net 90 proc. kūdikių traumų, neretai pasibaigiančių mirtimi, atsiranda dėl smurto namuose arba nepriežiūros.

Didžiosios dalies vaikų mirčių dėl traumų galima išvengti.<br>123rf nuotr.
Didžiosios dalies vaikų mirčių dėl traumų galima išvengti.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Ana Daukševič

Jun 3, 2015, 6:07 PM, atnaujinta Nov 24, 2017, 3:24 PM

Iki Švedijos Lietuvai toli

Vaikų mirtingumas Europos Sąjungos šalyse pastaruosius kelis dešimtmečius labai sumažėjo, tačiau skirtingų šalių rodikliai labai skiriasi. Jeigu lygiuotumėmės į Švediją, kur vaikų mirtingumas iki 14 metų siekia 29,27 atvejo 10 tūkst. asmenų, Lietuva būtų 23-ioje vietoje iš 27 šalių. Daugiausia vaikų Lietuvoje miršta dėl traumų ir nelaimingų atsitikimų.

Vaikų mirtingumas iki keturiolikos metų išlieka didelis. Vėlgi, jei palygintume su Švedija, kur yra įdiegta pavyzdinga traumų gydymo sistema, Lietuva gerai tikrai neatrodo. Pasiekę Švedijos lygį kasmet gebėtume išgelbėti bent kelis šimtus vaikų.

„Vien per praėjusį savaitgalį į Vaikų ligoninę kreipėsi net keliasdešimt vaikų dėl įvairių sužalojimų. Daugiau nei trisdešimt jų buvo hospitalizuoti. Traumos įvairios, kai kuriais atvejais net prireikė operacijų.

Traumatizmo skaičiai gal ir mažėja, bet tikrai ne dėl to, kad rečiau susižeidžiama. Greičiau dėl mažėjančio vaikų skaičiaus“, – sakė trisdešimties metų darbo patirtį turintis Vaikų ligoninės Vaikų ortopedijos-traumatologijos centro vadovas doc. dr. Kęstutis Saniukas.

Jis įsitikinęs – ši padėtis pasikeis tik tada, kai išmoksime tinkamai suteikti pagalbą įvykio vietoje ir sugebėsime kuo greičiau traumą patyrusį vaiką atvežti iki Vaikų ligoninės. „Įdomu tai, kad Lietuvoje vaikai traumas dažnai patiria nuo 22 valandos vakaro iki 4 valandos ryto. Niekur kitur taip nėra. Klausimas, kur tuo metu turi būti vaikai?“, – retoriškai klausė K.Saniukas.

Smurtauja prieš kūdikius

Kai kalbame apie paauglius, dažniausios mirčių priežastys – įvairios traumos, antroje vietoje – savižudybės, trečioje – skendimai. Palyginti nedidelis skaičius nudegimų – per pastaruosius metus jis sumažėjo trečdaliu.

Kita vertus, iš kitų šalių išsiskiriame smurtu prieš vaikus ir jų nepriežiūra, nors pastaroji problema akcentuojama retai. Štai Jungtinėse Amerikos Valstijose per metus į medikus dėl patiriamo smurto kreipiasi net tris milijonai vaikų. Dažniausiai pasitaiko fizinis, seksualinis, psichologinis smurtas. Lietuvoje gi apie šią bėdą dažnai nutylima.

„Vaikų iki trejų metų traumų priežastys yra smurtas arba nepriežiūra. Šiuo metu mes nerenkame jokių statistinių duomenų, tik informuojame Vaikų teisių apsaugos tarnybas. Tačiau tokių atvejų pasitaiko. Štai ir prieš savaitę mirė vos keturių mėnesių kūdikis dėl patirto smurto. Jam buvo nustatytas sukrėsto vaiko sindromas. Tai anokia naujiena, bet, deja, neturime jokio skaičiavimo“, – apgailestavo medikas.

Miršta nepasiekę ligoninės

Įdomu ir tai, kad, K.Saniuko teigimu, didžiąją dalį nuo įvairių traumų mirštančių vaikų būtų galima išgelbėti, jei jie laiku būtų pristatyti į gydymo įstaigas.

„Traumų centruose gydomų vaikų mirtingumas yra mažas. Mūsų ligoninėje jis siekia 7–8 proc. Galėtume tuo džiaugtis, juk šiuolaikinė medicina ir gydytojų kvalifikacija leidžia maksimaliai išsaugoti vaiko gyvybę ligoninėje. Tačiau pagal tarptautinius standartus, jei vaikams būtų tinkamai suteikta pagalba įvykio vietoje ir jie laiku pakliūtų pas mus, Lietuvoje galėtume apsaugoti nuo mirties apie 70 proc. sunkiai sužalotų vaikų.

Taip yra todėl, kad didelė dalis pacientų miršta nepasiekę ligoninės. Tai reiškia, kad turime stengtis vaikus į gydymo įstaigas atvežti kuo greičiau. Lietuva nėra tokia didelė, kad nesugebėtume laiku nuvežti žmogų ten, kur reikia“, – sakė traumatologas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.