Neskiepyti vaikai nuo kitų metų nebus priimami į darželius

Sveikatos apsaugos ministerija parengė Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo papildymą, kuriuo numatoma įvesti tris privalomus skiepus – nuo poliomielito, tymų ir raudonukės. Tik alergiški vaikai arba tokie, kurie negali būti skiepijami dėl kitų rimtų priežasčių, galės likti neskiepyti.

Nuo kitų metų turėtų įsigalioti tvarka, pagal kurią mažametį į vaikų darželį leidžiantys tėvai privalės pateikti pažymėjimą, kad mažylis yra skiepytas.<br>123rf nuotr.
Nuo kitų metų turėtų įsigalioti tvarka, pagal kurią mažametį į vaikų darželį leidžiantys tėvai privalės pateikti pažymėjimą, kad mažylis yra skiepytas.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt

Aug 10, 2015, 10:12 AM, atnaujinta Oct 21, 2017, 7:27 AM

Tačiau tik medikai galės tą nuspręsti. Jeigu privalomi skiepai bus įteisinti, tėvams už vaikų neskiepijimą grėstų įspėjimas arba bauda iki 115 eurų. Nuo kitų metų taip pat turėtų įsigalioti tvarka, pagal kurią mažametį į vaikų darželį leidžiantys tėvai privalės pateikti pažymėjimą, kad mažylis yra skiepytas.

Neskiepyti vaikai į darželius nebus priimami. Ir būtent nusprendus griežtinti vaikų skiepijimo tvarką, paaiškėjo, kad Lietuvoje trūksta tuberkuliozės vakcinos, kurią tiekia Danijos serumo institutas. „Savaitėje“ – sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė.

– Pas mus yra japoniškos vakcinos, dabar atkeliauja iš Bulgarijos, bet ji neregistruota. Ir iš karto pasklido tokia žinia, kad, jeigu neregistruota, vadinasi, nepatikima. Ar jūs galite apsiginti, kad tai – patikima vakcina?

– Be abejo. Visų pirma, rugpjūčio 4 d. pusė Lietuvos ligoninių, kur vyksta gimdymai, vakcinos turi ir jos pakanka. Tačiau kai kurios ligoninės, ypač Klaipėdos miesto, vakcinos neturi. Apie tai, kad bus trikdžiai, mes jau žinojome sausio mėnesį ir kreipėmės į tarptautines organizacijas, pradedant Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regioniniu biuru, Europos Komisijos Sveikatos komitetą, Europos užkrečiamų ligų centrą.

Vasario mėnesį gavome 800 dozių iš Vengrijos ir mums tiek užteko. Gegužės mėnesį gavome 5 tūkst. dozių iš Japonijos. Beje, Japonijos vakcina naudojasi 50 pasaulio valstybių, ji yra pripažįstama kaip ypač kokybiška ir gera. Šiuo metu mes jau esame baigę visus viešuosius pirkimus ir yra sutarta – gausime vakciną iš Bulgarijos.

Paprašėme 30 tūkst. dozių ir vakcina, bulgarų teigimu, rugpjūčio mėnesį turi pasiekti Lietuvą. Mūsų vaistų kontrolės tarnyba labai įdėmiai tikrino tų valstybių, kurios atsiliepė, aš turiu galvoje Vengriją, Japoniją, Bulgariją, vakcinos kokybę. Vaistų kontrolės tarnybos išvados parodė, kad, sakykime, bulgarų vakcina yra visiška atitiktis danų tuberkuliozės vakcinai. Ir jokių problemų ar komplikacijų būti negali.

– Ministre, bet jūs sakote, kad japonų – pati kokybiškiausia, bene geriausia vakcina, o mes kažkodėl imame iš danų, kurie, aš suprantu, ir kokybe šiek tiek nusileidžia, bet yra vieninteliai registruoti? Kodėl negalima imti iš kitų šalių, kodėl neregistruojama?

– Matote, yra nustatyta tvarka ES.

– Tai yra bendra tvarka visoms ES šalims?

– Tai yra bendra tvarka ir vaistų registravimui reikalavimai tikrai yra labai dideli. Kitas dalykas, valstybės pačios turi teikti dokumentus, turėti norą, kad jų medikamentai, ne tik vakcina, būtų registruojami kažkurioje Europos valstybėje, po to – ES valstybėje. Aš manau, Japonijai, turinčiai 50 valstybių, kurios perka vakciną, tai tikrai nėra aktualu. Nėra aktualu praeiti tuos kryžiaus kelius su vakcinos registravimu ES valstybėse.

– O ar jūs žinote priežastis, kodėl danai stabdo?

– Kadangi visos valstybės dirbame vienodais sutartiniais pagrindais su danais, visoms vienodai buvo atsakyta, kad dėl techninių nesklandumų ir gamybos trikdžių. Aš galiu atkreipti dėmesį, kad tam tikra vakcinos trūkumo priežastis yra ir ta, kad vakciną danai parduoda didelėmis pakuotėmis – vienas įpakavimas – 12-ai naujagimių. Ir atskiedus vakciną, ji turi būti panaudota per 2 dienas, todėl dalį vakcinos, kaip bebūtų gaila, tenka išpilti.

– Dabar dar pakalbėkime apie įstatymo papildymą, kurį ministerija yra parengusi. Yra trys ligos, nuo kurių turėtų būti privalomai skiepijami vaikai. Kodėl būtent šitos trys?

– Todėl, kad toks siūlymas jau buvo anksčiau pateiktas Pasaulio Sveikatos Organizacijos, ir yra užsibrėžtas tikslas iki 2018 metų pasiekti rezultatą, kad šitų 3 ligų daugiau nebebūtų.

– O kaip yra su ta tvarka, kuri nuo kitų metų, 2016 metų, pradžios turėtų įsigalioti? Buvo jūsų pirmtako, ministro V.Andriukaičio įsakymas, kad neskiepyti vaikai nepateks į darželius?

– Noriu pabrėžti – ir į privačius.

– Visus darželius?

– Taip. Nes man buvo pateikiami klausimai šią savaitę, ar tik į valstybinius? Ne, yra aiškiai parašyta „į ikimokyklinio ugdymo įstaigas“. O tai reiškia, ar privatus, ar valstybinis, visiškai vienodai – šituo įsakymu pakeista higienos norma būtų taikoma visuose darželiuose.

– Bet aš labai gerai pamenu, kad, kai jūs pakeitėte V.Andriukaitį, sakėte, kad čia gali būti diskriminacija, negalima taip nepriimti tų vaikų. Tai kaip čia yra? Jūs apsigalvojote, jus įtikino, nes ta tvarka lieka galioti?

– Ne, diskriminaciją aš įžvelgiau, ir dabar sakau tą patį, todėl mes ryžomės rengti įstatymo projektą – yra mamų, kurios vienišos, auginą 1–2 vaikus, dirba, kad išlaikytų, yra tėvų, kurių atlyginimai tikrai neleidžia prabangiai gyventi, ir, jeigu, negalės nepaskiepijęs vaiko vedžioti į darželį, tai turės samdyti auklę.

Todėl kelias yra – visiems skiepyti vaikus. Antra, mūsų ekonomika, ko gero, tokio sprendimo priimti neleidžia. Bet, jeigu Seime vis dėlto iškiltų abejonių dėl paties įstatymo projekto, ar dėl Administracinio teisės pažeidimo kodekso, kur ir dabar yra įtvirtinta analogiška atsakomybė už savo vaiko nepriežiūrą...

– Jūs kalbate apie baudas?

– Aš kalbu apie baudas. Tada vis dėlto teks galvoti, kaip užtikrinti įstatymo įgyvendinimą, kad tėvai privalomai skiepytų savo vaikus.

Aišku, mes negalime imti pavyzdžio iš Australijos. Australijoje neskiepytų vaikų tėvai, šeima ir patys vaikai apskritai negauna jokių socialinių išmokų. Ir tada beliktų vienintelis variantas priimti sprendimą – ar palikti galioti buvusio ministro V.Andriukaičio įsakymą, kuriuo privalomi trys skiepai ir nepaskiepyti vaikai nepriimami į ikimokyklines įstaigas. Jeigu įstatymas bus priimtas, ir, jeigu Administracinių teisės pažeidimų kodeksui bus pritarta, šito įsakymo galiojimas bus panaikintas.

– O kada tas įstatymo papildymas Seimą pasieks, jūs jau šitoje rudens sesijoje jį teiksite?

– Taip, teiksime. Aš manau, kad rugsėjį pasieks vyriausybę, o vėliau ir Seimą. Kadangi čia (to pakeitimo) yra tik vienas sakinys, tai jis neturėtų sukelti labai daug diskusijų. Netgi įstatymo įsigaliojimą mes esame numatę 2016 metų liepos 1 d.

– Bet, jeigu įstatymas nebūtų priimtas, tai (ministro) įsakymą jūs pratęstumėte ir nuo 2016 m. sausio 1 dienos neskiepyti vaikai negalėtų patekti į darželius?

– Įsakymo aš net neliesčiau. Jis įsigaliotų ir galiotų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.