Tapti donoru vilnietį paskatino neįprasta priežastis

Inžinierius Paulius Volungevičius (37 m.) kartą per mėnesį apsilanko Kraujo centre, kur dovanoja kraujo ląsteles trombocitus. Jis taip elgiasi nuo 32-ojo savo gimtadienio. Tokiu ritmu vilnietis gyvena jau penkerius metus. Už neatlygintiną paramą P.Volungevičiui neseniai buvo suteiktas Garbės donoro vardas.

Jei ne pomėgis važinėti motociklu, P.Volungevičius galbūt nebūtų tapęs kraujo donoru. Į šventinį renginį jis atvyko su žmona ir sūnumi.<br>A.Valiaugos nuotr.
Jei ne pomėgis važinėti motociklu, P.Volungevičius galbūt nebūtų tapęs kraujo donoru. Į šventinį renginį jis atvyko su žmona ir sūnumi.<br>A.Valiaugos nuotr.
Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė priminė, kad kiekvienas žmogus gali atsidurti tarp tų pacientų, kuriems vienintelis išsigelbėjimas – donorų kraujas.<br>A.Valiaugos nuotr.
Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė priminė, kad kiekvienas žmogus gali atsidurti tarp tų pacientų, kuriems vienintelis išsigelbėjimas – donorų kraujas.<br>A.Valiaugos nuotr.
Aktorius V.Rumšas ( kairėje) ir R. Varanavičius davė kraujo 65 kartus – tai sudaro daugiau nei 29 litrus kraujo.<br>A.Valiaugos nuotr.
Aktorius V.Rumšas ( kairėje) ir R. Varanavičius davė kraujo 65 kartus – tai sudaro daugiau nei 29 litrus kraujo.<br>A.Valiaugos nuotr.
Prieš kelias dienas iškilmingo koncerto viešbutyje „Vilnius Grand Resort“ klausėsi daugiau kaip 300 kraujo donorų iš visos šalies.<br>A.Valiaugos nuotr.
Prieš kelias dienas iškilmingo koncerto viešbutyje „Vilnius Grand Resort“ klausėsi daugiau kaip 300 kraujo donorų iš visos šalies.<br>A.Valiaugos nuotr.
Kasmet Lietuvoje apie 40 tūkstančių pacientų laukia kraujo pagalbos, tačiau daugelis žmonių, kurių gyvybę gelbėja donorų kraujas, negali patys padėkoti.<br>A.Valiaugos nuotr.
Kasmet Lietuvoje apie 40 tūkstančių pacientų laukia kraujo pagalbos, tačiau daugelis žmonių, kurių gyvybę gelbėja donorų kraujas, negali patys padėkoti.<br>A.Valiaugos nuotr.
Jei ne pomėgis važinėti motociklu, P.Volungevičius galbūt nebūtų tapęs kraujo donoru. Į šventinį renginį jis atvyko su žmona ir sūnumi.<br>A.Valiaugos nuotr.
Jei ne pomėgis važinėti motociklu, P.Volungevičius galbūt nebūtų tapęs kraujo donoru. Į šventinį renginį jis atvyko su žmona ir sūnumi.<br>A.Valiaugos nuotr.
Sveikatos apsaugos ministrė R.Šalaševičiūtė (antra iš kairės) dėkojo Nacionalinio kraujo centro vadovei J.Bikulčienei ( pirma iš kairės), Kauno klinikų Kraujo centro vadovei J.Jeroch (trečia iš kairės) ir Santariškių klinikų Kraujo centro vadovei L.Kryžauskaitei<br>A.Valiaugos nuotr.
Sveikatos apsaugos ministrė R.Šalaševičiūtė (antra iš kairės) dėkojo Nacionalinio kraujo centro vadovei J.Bikulčienei ( pirma iš kairės), Kauno klinikų Kraujo centro vadovei J.Jeroch (trečia iš kairės) ir Santariškių klinikų Kraujo centro vadovei L.Kryžauskaitei<br>A.Valiaugos nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Danutė Jonušienė

Nov 10, 2015, 2:16 PM, atnaujinta Oct 5, 2017, 12:28 AM

Kasmet Lietuvoje apie 40 tūkstančių pacientų laukia kraujo pagalbos, tačiau daugelis žmonių, kurių gyvybę gelbėja donorų kraujas, negali patys padėkoti.

Vilnietis P.Volungevičius – vienas iš 32 neseniai pagerbtų kraujo donorų. Prieš keletą dienų iškilmingoje neatlygintinų kraujo donorų pagerbimo šventėje, vykusioje viešbutyje „Vilnius Grand Resort“, susirinko daugiau nei 300 svečių iš visos šalies.

Trys pagrindiniai kraujo centrai Lietuvoje: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Kraujo centras, Nacionalinis kraujo centras bei Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Kraujo centras, organizavę šventę, priminė, kad brangiausia dovana – kraujas.

Tokia auka teikia pacientams viltį pasveikti, pakilti iš ligos patalo ir vėl pradėti džiaugtis gyvenimu. Renginio metu buvo apdovanojami Garbės donorai, kurie yra aukoję kraujo daugiau nei 40 kartų.

Kas dvi savaites gali aukoti trombocitus

P.Volungevičius įsitikinęs, kad dovanoti kraujo – nieko nekainuoja, o sveikata nuo to netgi gerėja. Trombocitus aukojant, žmogus nepraranda kraujo, nes jam sugrąžinami tie kraujo komponentai, kurių nereikia pacientams. Išrinkus trombocitus, donoras gali duoti kraujo kas dvi savaites.

„Noras dovanoti kraują – tai greičiausiai yra priklausomybė. Kai kurį laiką nesulaukiau iš Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Kraujo centro telefono skambučio, buvo neramu“, – prisipažino P.Volungevičius.

Donoro trombocitai veikia kaip vaistai, nes šios kraujo ląstelės nesigamina paciento kraujyje sergant įvairiomis piktybinėmis kraujo, taip pat onkologinėmis ligomis, jų labai sumažėja po chemoterapijos, spindulinio gydymo, nukraujavus dėl traumų.

P.Volungevičius kaip ir daugelis žmonių bijo kraujo, o vienas nemaloniausių pojūčių tai – adatos dūris į veną.

„Žinau, kad adata gali būti skausminga, ir kiekvieną kartą eidamas į Kraujo centrą prisibijau“, – pasakojo vyras.

Apie pagalbos šauksmą perskaitė internete

Jei ne pomėgis važinėti motociklu, P.Volungevičius galbūt nebūtų tapęs kraujo donoru. Pirmą kartą jis nutarė duoti kraujo, kai naršydamas internete aptiko viename tinklalapyje, skirtame motociklininkams, pagalbos šauksmą.

Tai – buvo sergantis vėžiu baikeris, kuriam reikėjo daug kraujo. Mėgstantis motociklu važinėti Paulius pagalvojo, kad gali padėti nepažįstamam žmogui ir užsiregistravo. „Reikia padėti kitiems, kol dar gali. Tai – socialinė pareiga“, – įsitikinęs pašnekovas.

P.Volungevičius tikino, kad duodant kraujo sveikata tik gerėja. Su amžiumi lėtėjant medžiagų apykaitai, vyras ėmė daugiau dėmesio skirti mitybai. Jis ėmė gerti arbatą be cukraus, vengti saldumynų.

Paaukojo daugiau nei 29 litrus kraujo

Iš 32 apdovanotų kraujo donorų tą vakarą daugiausia plojimų sulaukė Rimantas Varanavičius, visą gyvenimą pašventęs neatlygintinai kraujo donorystei (kraujo jis davė 65 kartus) ir šia idėja uždegęs savo sūnų Simą.

Norint sužinoti bendrą kiekį kraujo, kurį dovanojo šis žmogus, reikėtų 450 mililitrų (tiek netenka per vieną procedūrą kraujo), padauginti iš 65 kartų. Tai sudarytų daugiau nei 29 litrus kraujo.

Šiuolaikinė medicina neįsivaizduojama be kraujo donorystės. Kasdien Lietuvoje kraujo komponentų reikia daugiau nei 100 asmenų. Per metus susidarytų nemaža minia – apie 40 tūkstančių laukiančiųjų kraujo pagalbos. Tai – 40 000 tūkstančių gyvybių, kurias išgelbėti gali donorai.

Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė priminė, kad kiekvienas žmogus gali atsidurti tarp tų pacientų, kuriems vienintelis išsigelbėjimas – donorų kraujas.

„Kiekviena neatlygintina donacija – tai akivaizdus humaniškos, tvirtos asmenybės paliudijimas. Ne veltui teigiama, kad savanoriška, neatlygintina kraujo donorystė ne tik saugių kraujo produktų garantas. Tai mūsų valstybės sveikatos garantas“, – pirminė ministrė R.Šalaševičiūtė.

Garbės vardai suteikti jau 1418 kraujo donorų

Siekiant skatinti neatlygintiną donorystę, 1999 metais Lietuvoje buvo įsteigti garbės donorų vardai.

Donorui, ne mažiau kaip 20 kartų nemokamai davusiam kraujo ar 100 kartų plazmos, įteikiamas donorystės žymūno pažymėjimas.

Ne mažiau kaip 30 kartų nemokamai kraujo ar 150 kartų plazmos davęs donoras gauna nusipelniusio donoro pažymėjimą.

Aukščiausias apdovanojimas – Garbės donoro vardas (kartu su tai patvirtinančiu ženklu ir pažymėjimu) suteikiamas donorui, ne mažiau kaip 40 kartų nemokamai davusiam kraujo ar 200 kartų – plazmos ir ne mažiau kaip 10 metų aktyviai dalyvaujančiam nemokamos donorystės veikloje.

Pirmą kartą neatlygintiniems kraujo donorams Lietuvos donorystės žymūno pažymėjimai buvo įteikti 2006 metais. Tuomet buvo apdovanoti 6 asmenys.

2008 metais pirmą kartą Lietuvos neatlygintinos kraujo donorystės istorijoje suteikti Garbės donoro vardai.

„Man, kaip sveikatos apsaugos ministrę, ypač džiugina, kad įvairūs garbės vardai suteikti jau 1418-ai mūsų šalies donorų (iš jų: 903 – donorystės žymūno, 392 – nusipelniusio donoro, 123 – Garbės donoro)“, – sakė ministrė R.Šalaševičiūtė.

Pasaulio sveikatos organizacija ragina siekti, kad nuo 2020 m. kraujo komponentai būtų ruošiami tik iš neatlygintinai duoto kraujo.

Ministrė R.Šalaševičiūtė pripažino, kad šis siekis realus. Vien šiemet antrąjį ir trečiąjį ketvirtį iš visų kraujo ir jo sudėtinių dalių donacijų net 80 proc. buvo neatlygintinų. Tai didelė pažanga, nes 2013 metais jų tebuvo 34,6 proc., o 2014 m. – 51 proc.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.