Prieš spektaklį – pratybos, kaip gelbėti nuo staigios mirties

Scenoje verdančios aistros dažnai sukrečia žiūrovus iki sielos gelmių. Tačiau Nacionalinio operos ir baleto teatro lankytojai gali būti ramūs. Teatrui padovanotas automatinis išorinis defibriliatorius padės išvengti staigių mirčių.

Nacionalinis operos ir baleto teatras sulaukė vertingos dovanos – automatinio defibriliatoriaus, kuris padeda atkurti širdies ritmą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nacionalinis operos ir baleto teatras sulaukė vertingos dovanos – automatinio defibriliatoriaus, kuris padeda atkurti širdies ritmą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nacionalinis operos ir baleto teatras sulaukė vertingos dovanos – automatinio defibriliatoriaus, kuris padeda atkurti širdies ritmą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nacionalinis operos ir baleto teatras sulaukė vertingos dovanos – automatinio defibriliatoriaus, kuris padeda atkurti širdies ritmą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nacionalinis operos ir baleto teatras sulaukė vertingos dovanos – automatinio defibriliatoriaus, kuris padeda atkurti širdies ritmą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nacionalinis operos ir baleto teatras sulaukė vertingos dovanos – automatinio defibriliatoriaus, kuris padeda atkurti širdies ritmą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
P.Šerpytis priminė, kad staigus širdies priepuolis ištinka vieną žmogų iš tūkstančio ir tai yra viena dažniausiai pasitaikančių mirties priežasčių pasaulyje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
P.Šerpytis priminė, kad staigus širdies priepuolis ištinka vieną žmogų iš tūkstančio ir tai yra viena dažniausiai pasitaikančių mirties priežasčių pasaulyje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nacionalinis operos ir baleto teatras sulaukė vertingos dovanos – automatinio defibriliatoriaus, kuris padeda atkurti širdies ritmą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nacionalinis operos ir baleto teatras sulaukė vertingos dovanos – automatinio defibriliatoriaus, kuris padeda atkurti širdies ritmą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Danutė Jonušienė

2015-12-19 11:49, atnaujinta 2017-09-28 12:33

Akmeninėje foje, kur žiūrovai rinkosi į spektaklį, susirinkę medikai mokė, kaip gelbėti žmogų. Aliarmo signalas ir klūpantys ant kelių jauni gydytojai – tai buvo tik pratybos, mokančios kaip elgtis, jei teatro žiūrovą ištiktų širdies priepuolis.

Čia vyko Lietuvos širdies asociacijos iniciatyvos „Auksinės valandos“ renginys ir buvo įteiktas automatinis išorinis širdies defibriliatorius, kurį dovanojo bendrovė „Paramedica Lietuva“.

Jos direktorė Eva Koženevska linkėjo, kad šio prietaiso neprireiktų. Šis aparatas taip suprogramuotas, kad skubią pagalbą galėtų suteikti apsaugos darbuotojai ar net praeiviai.

Dėkodamas už dovanotą prietaisą Nacionalinio operos ir baleto teatro direktorius Gintautas Kėvišas kalbėjo, kad čia verda daug aistrų, daug meilės ir neapykantos, bet visa tai vyksta scenoje.

„Dabar mes būsime ne tik meniškai tobulesni, bet ir fiziškai saugesnis. Būtų puiku, jeigu mums neprireiktų naudoti tokio aparato. Tegu viskas vyksta scenoje – aistros, meilės, mirtys, o žiūrovai patirtų tik gerų emocijų“, – sakė G.Kėvišas.

Iš 10 gaivinamų asmenų pasiseka vos vienam

Lietuvos intensyviosios kardiologijos ir skubiosios medicinos asociacijos prezidentas profesorius Pranas Šerpytis priminė, kad staigus širdies priepuolis ištinka vieną žmogų iš tūkstančio ir tai yra viena dažniausiai pasitaikančių mirties priežasčių pasaulyje.

Efektyviausias būdas išgelbėti gyvybę širdies priepuolio atveju – kuo skubiau atkurti širdies ritmą defibriliatoriumi.

Prieš keletą metų tokį prietaisą įsigijo Tarptautinis Vilniaus oro uostas. SEB banko padaliniai Lietuvoje taip pat turi automatinių defibriliatorių.

Pagal Europos gaivinimo tarybos rekomendacijų nuostatas širdies defibriliatorius turėtų būti viešose vietose, kur bent 16 valandų per parą būna ne mažiau kaip 200–250 žmonių.

2015-ųjų lapkritį išleistos naujos šios tarybos gairės numato, kad tokie prietaisai turėtų būti prieinami viešose vietose, kur susiburia daug žmonių. Tai – oro uostai, prekybos centrai, sporto klubai, pramogų arenos, koncertų salės.

„Jei jūs nuvažiuosite į Vokietiją, susirasite kokio nors didmiesčio planą, galėsite jame pamatyti, kur išdėstyti automatiniai defibriliatoriai“, – pasakojo P.Šerpytis.

Šiuo metu iš dešimties gaivinamų asmenų Lietuvoje išgelbstimas tik vienas, tuo tarpu pradėtus laiku gaivinti ir taikyti automatinį defibrialiatorių pavyktų išgelbėti penkiskart daugiau.

Brangi kiekviena minutė

Prieš spektaklį atvykę į Nacionalinį operos ir baleto teatrą jauni gydytojai iš Vilniaus universiteto Santariškių klinikų demonstravo, kaip veikia automatinis defibriliatorius. Toks aparatas skirtas žmonėms, kurie neturi medicinio išsilavinimo.

„Jeigu ištikus staigiai mirčiai, žmogus nėra tuoj pat gaivinamas, viena prarasta minutė reiškia, kad viltis jį atgaivinti sumažėjo 10 procentų“, – įspėjo profesorius P.Šerpytis.

Nuo ko pradėti gaivinti?

Žmogui nukritus ir apalpus, reikia įsitikinti, ar jis kvėpuoja. Ar kilnojasi krūtinės ląsta, ar pasilenkus prie jo veido jaučiama oro srovė?

Reikia skambinti bendrosios pagalbos telefonu 112 ir paprašyti, kad kas nors atneštų defibriliatorių ir nedelsiant pradėti gaivinti nukentėjusįjį.

Uždėjus rankas ant krūtinkaulio, 100 kartų per minutę greičiu reikia spausti krūtinę. Atlikus 30 paspaudimų, būtina dukart įpūsti oro.

Išėmus aparatą iš dėžės, reikia paimti du lipdukus ir užklijuoti ant nukentėjusiojo kūno kaip pavaizduota piešinyje.

Kitas žingsnis – įjungti prietaisą, tada pasigirsta komanda, ką toliau daryti.

Sukėlus elektros šoką, toliau tęsiamas gaivinimas tokiu ritmu: 30 paspaudimų ir 2 įpūtimai.

Prietaisas įvertina, kaip giliai reikia daryti krūtinės paspaudimus. Jei spaudžiama pernelyg silpnai, jis apie tai įspėja.

Praėjus dviem minutėms nuo gaivinimo pradžios, aparatas įvertina širdies veiklą. Jei būtina, toliau taikomas elektros impulsas, jei to nereikia, tęsiamas gaivinimas, kol atvyksta greitosios pagalbos medikai.

Kuo greičiau yra taikomas elektros impulsas, tuo mažiau pasitaiko komplikacijų. Viena sunkiausių komplikacijų būna tada, kai yra atkuriama širdies kraujotaka, bet lieka pažeistos galvos smegenys.

Kasmet staigi mirtis Lietuvoje ištinka daugiau nei 1,5 tūkstančio žmonių. Jie žūsta nepasiekę ligoninės.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.