Dėl medikų aplaidumo klaipėdietė po operacijos tapo neįgali

Verslo kolegijos Vadybos katedros vedėjai, dėstytojai, dviejų mažamečių vaikų mamai Jurgitai Martinkienei 43-eji. Dar prieš kelis metus moteris net pagalvoti negalėjo, kad dėl medikų aplaidumo, kaip pati teigia, tulžies akmenligė gali virsti į nieko gero nežadančią plaučių sarkoidozės diagnozę.

Jurgita Martinkienė.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Jurgita Martinkienė.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Asmeninio archyvo nuotr.
Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jan 21, 2016, 5:11 PM, atnaujinta Jun 10, 2017, 12:56 PM

Kaltina medikus

Moteris prisiminė vasaros dieną, kai jai pradėjo skaudėti dešinį šoną. „Viskas įvyko labai staiga. Prieš dvejus metus vieną vasaros dieną aš pajaučiau skausmą. Apėmė drebulys, pakilo aukšta temperatūra. Išsikviečiau greitąją pagalbą, o medikai man pasakė, kad turiu akmenuką, kurį būtinai reikia išoperuoti. Nieko nelaukdami labai greitai jie tai padarė ir žadėjo, kad po trijų dienų galėsiu grįžti į darbą.

Kaip dabar pamenu, vaikams pažadėjau, kad susitiksime po kelių dienų, tačiau jos užsitęsė ir savo aštuonerių dukrytę ir vienuolikmetį sūnų pamačiau po penkių ar šešių mėnesių“, – atvirai kalbėjo J.Martinkienė.

Ji tvirtino, kad operacijos metu įvyko komplikacija – buvo įnešta infekcija ir prasidėjo sepsis. „Dėl medikų aplaidumo į organizmą pateko gramneigiama bakterija ir įvyko sepsinis šokas, plaučių infarktas. Tada aš buvau nugramzdinta į dirbtinę komą. Joje išbuvau 25 paras.

Visa tai vyko Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, tačiau medikai nieko gero nežadėjo. Sakė, kad mane išgelbėti gali tik stebuklas. Artimieji išreikalavo mane perkelti į Kauno klinikas. Ten medikai taikė visiškai kitokią metodiką ir mano būklė ėmė taisytis.

Tiesa, jie pripažino, kad net ir tada, kai prabusiu iš komos, komplikacijos bus juntamos metus ir daugiau. Taip ir yra – komplikacijos pažeidė širdį, inkstus, plaučius. Po plaučių biopsijos man buvo nustatyta plaučių sarkoidozė.

Medikai paskyrė hormoninius vaistus, kuriuos turėjau vartoti dešimt mėnesių. Po hormoninės terapijos aš atsigavau, pradėjau vaikščioti, mažiau dusau. Medikai tvirtino, kad liga atsitraukė, tačiau po keturių mėnesių ji smogė dar stipriau – pakilo temperatūra, gydytojai įtarė plaučių uždegimą, tačiau būklė negerėjo.

Vėl turėjau vykti į plaučių biopsiją. Po jos paaiškėjo, kad prasidėjo plaučių nekrozė – ėmė irti kepenys. Taip pat susidarė granulomos. Man nebepadėjo hormoninis gydymas, o šalutinis poveikis buvo pernelyg stiprus – nuolat ištikdavo hipertenziniai priepuoliai, pasireiškiantys galvos svaigimu, skausmu, širdies nepakankamumu“, – pasakojo klaipėdietė.

Prašo finansinės paramos

Ji teigia, kad vienintelis kelias užkirsti ligai – biologiniai vaistai, kurie nėra kompensuojami. „Vienos dozės kaina šiuo metu siekia 3438 eurus. Medikai nežino, kiek injekcijų man prireiks. Vieniems užtenka kelių, kitiems reikia gerokai daugiau. Svarbiausia gauti pirmąsias injekcijas ir stebėti, kaip kinta mano būklė.

Šiuo metu žmonės suaukojo apie 4000 eurų, tačiau tai vos vienos injekcijos kaina. Kreipėmės į vaistų gamintojus su kuriais vedame derybas, jie laukia gydytojos iš Kauno klinikų dokumentų ir pažymų, kad būtų įvertinta situacija ir kad kaina būtų kuo mažesnė ir galėčiau įsigyti kuo daugiau vaistų.

Biologiniai vaistai, kurių man labai reikia ir kurie kainuoja milžinišką pinigų sumą, neturi šalutinio poveikio. Vadinasi, jie ne tik stabdys ligą, bet ir galėsiu gyventi pilnavertį gyvenimą. Turiu du vaikus. Jie nuolat nori su manimi eiti į lauką, dūkti, tačiau aš neturiu jėgų, greitai imu dusti.

O ką jau kalbėti apie tai, kad nuo hormoninių vaistų esu priaugusi nemažai svorio.

Liga pakeitė šeimos vertybes

Vaikai supranta mano ligos rimtumą – juos ji labai paveikė. Dukrytė iki dabar verkia, kai mane veža su greitąja. Esu labai dėkinga medikams ir artimiesiems, kurie padėjo mūsų šeimai pačiu sunkiausiu gyvenimo etapu.

O ypač džiaugiuosi, kad su manimi visada buvo ne tik vyras, bet ir mama. Ji man davė dvi gyvybes – pirmąją ir antrąją, kuomet iškovojo galimybę mane pervežti į Kauno klinikas.

Ši liga labai sustiprino mūsų šeimą. Atsirado mažiau vartojiškumo, sumažėjo poreikiai. Taip pat atsisijojo draugai – liko tik patys tikriausi“, – sakė dėstytoja.

Moteriai pripažintas vos 35 % darbingumas. Dėl jai skirto neįgalumo J.Martinkienė akivaizdžiai sumažino darbo krūvį. Ji dirba administracinį darbą. Prabuvusi daugiau nei metus namuose, ji tikina norinti kabintis į gyvenimą. „Esu akademinio sluoksnio žmogus. Gyvenau intensyvų gyvenimą, skaičiau pranešimus, dalyvavau įvairiose konferencijose, todėl nenoriu prarasti įgūdžių ir kompetencijos.

Medikai neprisiima atsakomybės

Pilvo ir endokrininės chirurgijos klinikos vadovas Paulius Žeromskas teigė, kad sepsinės komplikacijos paprastai būna susijusios su pažengusia liga. „Dažnai pacientai medikus kaltina, kad jie įnešė infekciją operacijos metu, tačiau tai yra minimali galimybė.

Dažniausiai pacientas jau atvyksta turėdamas vienokų ar kitokį infekcijos laipsnį ir, be abejo, tos sepsinės komplikacijos būna dažnesnės“, – sakė medikas.

J.Martinkienę stebina ir tai, kodėl jai reikalingas biologinis vaistas nėra komepsuojamas. Sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimo skyriaus vedėja Lina Reinartienė aiškino, kad taip yra todėl, kad vaistas nėra registruotas.

„Neregistruotas jis todėl, kad gamintojas sukūręs tą vaistą neskyrė šito vaisto gydyti tai ligai“, – lakoniškai išdėstė Valstybinių ligonių kasų atstovė. 

Prašomas vaistas nėra tinkamas

Po straipsnio publikacijos į naujienų portalą Lrytas.lt kreipėsi farmacijos bendrovės UAB „Roche Lietuva“ padalinio vadovė Audronė Mackevičienė, kuri pakomentavo situaciją, susijusią su J.Martinkienės vaistų poreikiu.

„Prieš savaitę į mus kreipėsi p. J.Martinkienės atstovė, prašydama suteikti paramą mūsų bendrovės gaminamu vaistu. Mes buvome informuoti, kad p.J.Martinkienė serga plaučių sarkoidoze ir jai rekomenduotas gydymas biologine terapija.

Biologinė terapija – tai efektyvi šiuolaikinė terapija, tačiau kaip ir visi vaistai turinti ir šalutinių efektų.

Biologinis vaistas, apie kurį yra kalbama, yra registruotas ir prieinamas pacientams pagal registruotas indikacijas.

Deja, plaučių sarkoidozė nėra tarp minimo biologinio vaisto registruotų indikacijų. Esant tokioms aplinkybėms, UAB „Roche Lietuva“ negali suteikti paramos vaistu“, – paaiškino A.Mackevičienė.

Tikina, kad vaistą paskyrė gydytoja

Išgirdusi tai, kad reikiami vaistai registruoti, tačiau nėra tinkami plaučių sarkoidozei gydyti, klaipėdietė J.Martinkienė negalėjo patikėti. „Man gydytoja paskyrė tris biologinius vaistus. Dviejų iš jų vartoti aš negaliu dėl tam tikrų kontraindikacijų, todėl lieka tas vienintelis.

Į ligos aprašą Kauno klinikų gydytoja reumatologė docentė Margarita Pileckytė įrašė, kad šie vaistai tinkami plaučių sarkoidozei gydyti. Su ja esu viską aptarusi. Juk negaliu iš galvos sugalvoti, kokių vaistų man reikia.

Į farmacijos bendrovę yra išsiųsta pažyma, kad esu vienintelis ligonis ir dabar laukiame iš bendrovės medicinos skyriaus atsakymo“, – aiškino klaipėdietė.

Tuo tarpu farmacijos bendrovės UAB „Roche Lietuva“ padalinio vadovė patikino, kad kai į juos kreipėsi J.Martinkienės direktorė su klausimu dėl vaisto, jai iš karto buvo atsakyta, kad plaučių sarkoidozė nėra tarp minimo biologinio vaisto registruotų indikacijų, todėl vaistai negali būti teikiami.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.