Reabilitacijos centras, kurio Lietuvoje dar nebuvo

Funkcinės lovos, neįgaliųjų poreikiams pritaikyti vonia ir tualetas, specialus mikroklimatas ir kiliminė danga, atspari bakterijoms. 10 milijonų eurų kainavęs Druskininkų centras „Upa“ nepanašus į reabilitacijos kliniką.

Druskininkuose esančio reabilitacijos centro „Upa“ atidarymas sulaukė daug svečių.
Druskininkuose esančio reabilitacijos centro „Upa“ atidarymas sulaukė daug svečių.
Druskininkuose duris atvėrė naujas reabilitacijos centras „Upa“, kainavęs 10 mln. eurų.
Druskininkuose duris atvėrė naujas reabilitacijos centras „Upa“, kainavęs 10 mln. eurų.
Druskininkuose duris atvėrė naujas reabilitacijos centras „Upa“, kainavęs 10 mln. eurų.
Druskininkuose duris atvėrė naujas reabilitacijos centras „Upa“, kainavęs 10 mln. eurų.
Druskininkuose duris atvėrė naujas reabilitacijos centras „Upa“, kainavęs 10 mln. eurų.
Druskininkuose duris atvėrė naujas reabilitacijos centras „Upa“, kainavęs 10 mln. eurų.
Druskininkuose duris atvėrė naujas reabilitacijos centras „Upa“, kainavęs 10 mln. eurų.
Druskininkuose duris atvėrė naujas reabilitacijos centras „Upa“, kainavęs 10 mln. eurų.
Kardiologas P.Šerpytis priminė, kad ištikus infarktui ir atvėrus užsikimšusią kraujagyslę būtina padėti žmogui susigrąžinti jėgas. Tai gali padaryti tik reabilitacija.
Kardiologas P.Šerpytis priminė, kad ištikus infarktui ir atvėrus užsikimšusią kraujagyslę būtina padėti žmogui susigrąžinti jėgas. Tai gali padaryti tik reabilitacija.
Druskininkuose duris atvėrė naujas reabilitacijos centras „Upa“, kainavęs 10 mln. eurų.
Druskininkuose duris atvėrė naujas reabilitacijos centras „Upa“, kainavęs 10 mln. eurų.
Druskininkų reabilitacijos centre „Upa“ taikoma daugiau nei 60 gydomųjų procedūrų.
Druskininkų reabilitacijos centre „Upa“ taikoma daugiau nei 60 gydomųjų procedūrų.
Druskininkuose esančio reabilitacijos centro „Upa“ atidarymas sulaukė daug svečių.
Druskininkuose esančio reabilitacijos centro „Upa“ atidarymas sulaukė daug svečių.
Druskininkuose esančio reabilitacijos centro „Upa“ atidarymas sulaukė daug svečių.
Druskininkuose esančio reabilitacijos centro „Upa“ atidarymas sulaukė daug svečių.
Druskininkuose esančio reabilitacijos centro „Upa“ atidarymas sulaukė daug svečių.
Druskininkuose esančio reabilitacijos centro „Upa“ atidarymas sulaukė daug svečių.
Druskininkuose esančio reabilitacijos centro „Upa“ atidarymas sulaukė daug svečių.
Druskininkuose esančio reabilitacijos centro „Upa“ atidarymas sulaukė daug svečių.
Druskininkuose esančio reabilitacijos centro „Upa“ atidarymas sulaukė daug svečių.
Druskininkuose esančio reabilitacijos centro „Upa“ atidarymas sulaukė daug svečių.
Druskininkuose esančio reabilitacijos centro „Upa“ atidarymas sulaukė daug svečių.
Druskininkuose esančio reabilitacijos centro „Upa“ atidarymas sulaukė daug svečių.
Druskininkuose esančio reabilitacijos centro „Upa“ atidarymas sulaukė daug svečių.
Druskininkuose esančio reabilitacijos centro „Upa“ atidarymas sulaukė daug svečių.
Daugiau nuotraukų (15)

Danutė Jonušienė

2016-01-25 15:42, atnaujinta 2017-06-10 05:47

Skandinaviško dizaino centras prilygsta keturių žvaigždučių viešbučiui, o daugelis kambarių pritaikyti judėjimo sutrikimų turintiems svečiams. Juos lydintiems šeimos nariams čia taip pat bus patogu, nes veikia restoranas, kuriame dirba vienas geriausių šalies virėjų Tomas Rimydis, o valgiaraštį sudaro dietologai. 

Tūkstančiu kilometrų spinduliu nuo Druskininkų nėra analogiškos klinikos, kur komfortas ir poilsis žengtų kartu su medicinos inovacijomis.

Pavyko įgyvendinti svajonę Centro „Upa“ kūrimas truko ne vienerius metus. Jo steigėjai ir bendrasavininkiai Vytautas Dambrava ir Rimantas Černiauskas daug įdėjo pastangų, kad Lietuvos medicinos ir turizmo istorijoje būtų atverstas dar vienas puslapis.

„Viskas prasidėjo nuo svajonės – teikti sudėtingiausias medicinos paslaugas, bet taip, kad niekas nesuprastų, kad gydosi ligoninėje“, – pasakojo V.Dambrava, jaunystėje dirbęs Vaikų ligoninės naujagimių reanimacijos gydytoju.

Iki šiol reabilitacija buvo suprantama kaip gydymo tęsimas sanatorijoje ar ligoninėje. Tačiau centro „Upa“ steigėjams pavyko sukurti unikalią kliniką.

„Sveikatos gerinimo ir atkūrimo programos bus derinamos su kurortinės reabilitacijos privalumais. Mes pabandėme suderinti keturių žvaigždžių apgyvendinimo paslaugas su aukščiausio lygio medicinos paslaugomis“, – pasakojo centro „Upa“ direktorius V.Dambrava.

Čia laukiami net sunkūs ligoniai, nes centras turi gaivinimo įrangą, įrengtas tunelis, sujungiantis su šalia esančia ligonine. Todėl prireikus skubios pagalbos ji bus nedelsiant suteikta. Kiaurą parą svečiai nebus palikti be gydytojų priežiūros, jų saugumui ir patogumui bus skiriamas ypatingas dėmesys.

Sieks nustatyti skausmo priežastis

Įpratusiems prie greito gyvenimo tempo žmonėms retai pavyksta ištrūkti pasitikrinti sveikatą.  Atvykus į  centrą „Upa“,  kiekvienas žmogus bus išklausytas. Čia taikomi diagnostikos metodai niekuo nesiskiria nuo ligoninės, nes galima atlikti kompiuterinę tomografiją, magnetinio rezonanso tyrimą, įvertinti širdies ir plaučių veiklą, pasidaryti kardiogramą, ištirti širdį ultragarsu, atlikti rentgeno tyrimą.

Įmanoma testuojant nustatyti, kuri kūno vieta – sąnariai, raiščiai, sausgyslės ar raumenys – yra skausmo priežastis, nes nuo to priklauso gydymas.

Centras pasiruošęs priimti  daugiau nei pusantro šimto svečių, juos konsultuos profesionali specialistų komanda, sudaryta iš gydytojų, kineziterapeutų, ergoterapeutų.

Atvykus svečiams, yra taikoma diagnostika, vėliau pagal individualias programas atliekamos gydomojo masažo, fizioterapijos, vandens ir kitos procedūros. Gydymui skiriama net 60 procedūrų. Svečių taip pat lauks baseinas, pirtys, vertikalios ir masažo vonios.

Naujame centre naudojami gydymo metodai, padedantys raumenims greičiau susitraukti ir atsipalaiduoti, malšinami skausmo židiniai. Tai svarbu kenčiantiems nuo kaklo, nugaros, juosmens skausmų žmonėms. Taip pat yra atliekama unikali kineziterapijos ir masažo procedūra „Upa“, skatinanti medžiagų apykaitą, didinanti raumenų elastingumą.

Lietuviai semsis patirties iš vokiečių medikų

Dar viena naujovė – centro „Upa“ specialistai galės tobulinti savo žinias, nes atvykę į Druskininkus vokiečių medikai mokys taikyti naujas diagnostikos ir gydymo metodikas. Pavyzdžiui, jei žmogui gelia koją dar nereiškia, kad jam reikia gydyti koją. Diagnostikos metodai padės nustatyti skausmo priežastį, kuri gali būti susijusi stuburo ir judamojo aparato pažeidimais.

V.Dambravos gyvenime tai ne vienintelė klinika, kurią pavyko įkurti, o vienas sėkmingiausių projektų – magnetinio rezonanso klinikų „Medea“ tinklas.

Iki tol šalyje šis tyrimas buvo sunkiai prieinamas. Tačiau investicijos ir aktyvi rinkodara pakeitė situaciją – dabar tokios paslaugos prieinamos tiems pacientams, kuriems to labiausiai reikia.

Didžioji dalis lėšų – privatus kapitalas

Į centro „Upa“ įkurtuves atvykę Lietuvos medikai liko sužavėti. Sveikinimo žodį taręs Seimo vicepirmininkas Vydas Gedvilas perdavė savo kolegų parlamentarų linkėjimus ir pripažino, kad tai – ypatinga diena.

„Džiaugiuosi, kad miesto valdžia sudarė geras sąlygas verslui. Jūs matote – aš neišsigandau atvažiuoti į Druskininkus, nors pastaruoju metu politikai čia bijo lankytis. Noriu pasveikinti žmones, kuriems gimė tokia puiki idėja“, – sakė V.Gedvilas.

Į šios klinikos statybą ir projekto vystymą investuota apie 10 milijonų eurų, iš kurių beveik 8 milijonai eurų – privataus kapitalo lėšos.

Padės nugalėti mirties baimę

Be reabilitacijos neįsivaizduojama ir medicinos pažanga. Vilniaus universiteto Santariškių klinikų profesorius Pranas Šerpytis priminė, kad ši sritis – viena svarbiausių gydymo grandžių, padedančių išvengti pakartotinio infarkto.

Ištikus širdies smūgiui, būtina kuo greičiau atverti užsikimšusią kraujagyslę. Išgelbėtas nuo mirties pacientas netrukus išrašomas iš ligoninės į namus, tačiau tuo gydymas nesibaigia. Jam būtina medicininė stebėsena ir reabilitacija.

Infarktas priverčia žmogų susimąstyti. Jis turi keisti mitybos įpročius, peržiūrėti savo dienotvarkę, mokėti suvaldyti mirties baimę, paniką ir neigiamas emocijas. Tai padeda naujas gyvenimo būdas ir įpročiai.

„Kardiologai su reabilitologais turi padėti pacientams po infarkto grįžti į kasdienybę, todėl būtina nustatyti, kokį  fizinį krūvį gali toleruoti žmogus, reikia jam patarti, kaip toliau stiprinti kraujagyslių sistemą“, – aiškino profesorius P.Šerpytis.

Didžiausia klaida manyti, kad  negalima dėl patirto infarkto važiuoti dviračiu, plaukioti baseine ar bėgioti. Juk fizinis krūvis stiprina nusilpusią širdį.

Profesorius P.Šerpytis turėjo daug pacientų, kurie pasveikę po infarkto apiplaukė jachta visą pasaulį, užkopė į kalnų viršūnes, grįžo į lėktuvo piloto kabiną, kad galėtų toliau dirbti. Tai rodo, kad net susirgus fizinis aktyvumas svarbus kaip dantų valymas ir kaip asmens higiena.

Padeda susigrąžinti savarankiškumą

Už šiuolaikinės reabilitacijos būtinumą šalyje pasisakė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos vadovas profesorius Rytis Rimdeika.

Juk plastikos chirurgija nėra vien grožio paslaugos. Šios srities specialistams tenka taip pat amputuoti galūnes, kovoti su vėžiu, pragulomis, trofinėmis opomis bei nudegimais.

Tokie pacientai sveiksta lėtai ir ilgai, jiems gresia neįgalumas. Jiems reikalinga šiuolaikinė reabilitacija, kurią galėtų taikyti centras „Upa“. Vienintelė kliūtis, dėl kurios pacientai dar negali naudotis tokiomis paslaugomis – tam turi pritarti Valstybinė ligonių kasa.

„Šiuolaikinė reabilitacija – dar ta sritis, kuriai Lietuvoje pernelyg mažai skiriama dėmesio. Reikia daryti viską, kad kuo greičiau grįžtų nukentėjęs žmogus į darbą. Priešingu atveju jį teks išlaikyti valstybei“, – įspėjo plastikos chirurgas R.Rimdeika.

Jis kritikavo įsisenėjusį požiūrį, kad pats organizmas turi sveikti, svarbu jam netrukdyti. Taip nėra. Pavyzdžiui, gydamos randėja nudegusios žaizdos. Audinių randėjimas būna toks stiprus, kad sustingsta sąnariai. Tai – savaiminio pasveikimo rezultatas. Tokios komplikacijos padėtų išvengti ankstyva reabilitacija.

„Labai džiaugiuosi, kad Druskininkuose atvėrė duris šiuolaikinės reabilitacijos centras. Galima pavydėti, kad šis kurortas sugeba pritraukti investuotojus, norėtųsi, kad tokia bazė atsirastų  taip pat Kaune ar Vilniuje“, – sakė profesorius R.Rimdeika.

Sieks prasigyventi ir iš medicinos turizmo

Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas priminė, kad ilgą laiką šalyje į reabilitaciją buvo žiūrima kaip į medicinos podukrą.  Nors SPA centruose dirba daug gydytojai, tačiau šie centrai nėra gydymo įstaigos, jose teikiamos tik sveikatinimo, o ne gydymo paslaugos.

„Šiuolaikinės reabilitacijos klinika gali būti medicinos turizmo dalimi, nes  Lietuvoje dirba aukštos kvalifikacijos gydytojai. Jų žinias ir gebėjimus būtina panaudoti, nes tai – mūsų šalies turtas“, – įsitikinęs L.Labanauskas.

Tačiau būtina daug ką tobulinti, kad Lietuvoje suklestėtų medicinos turizmas. Kaip pavyzdį profesorius L.Labanauskas  paminėjo įvairius nesusipratimus su vizomis.

„Ar valstybė mąsto, ką ji daro, jei į Lietuvos sanatoriją atvykusiam užsieniečiui iš Rytų  skiriamas gydymas trims savaitėms, bet jis gauna vizą tik dviem savaitėms?“ – stebėjosi L.Labanauskas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.