Infektologas Alvydas Laiškonis portalui lrytas.lt sakė, kad šis virusas pavasarį turės puikias sąlygas plisti ir Lietuvoje.
Kaip teigia A.Laiškonis, Zikos virusas nėra naujas.
Pirmą kartą jis užfiksuotas Afrikoje dar 1947 metais. Tačiau ilgą laiką viruso pėdsakai buvo randami tik beždžionių organizmuose.
2015 metų gegužę virusas aptiktas Amerikoje, o didysis šurmulys prasidėjo, kai olimpinių žaidynių šeimininkė Brazilija pakėlė triukšmą, esą Zikos virusas gali sukelti apsigimimus.
„Liga jau buvo žinoma ir anksčiau, tačiau anksčiau susirgimų atvejai buvo pavieniai. Dabar liga pradėjo plisti. Ji aptikta ir Kolumbijoje, Meksikoje, Panamoje, Venesueloje bei kitose šalyse. Tik dabar imta nerimauti, mat, palyginus susirgimų statistiką per pastaruosius metus, jų skaičius išaugo keliasdešimt kartų.
Praėjusių metų lapkričio mėnesį Zikos virusas aptiktas ir nėščios moters vaisiaus vandenyse“, – pažymėjo profesorius.
Gali užklysti ir pas mus
Europoje šiuo metu fiksuojami pirmieji Zikos viruso atvejai, tačiau kol kas jie – įvežtiniai. Tai reiškia, jog ligos židinio čia dar nėra.
„Žiemą tokios infekcinės ligos įprastai būna atvežtinės, nes, kad uodas, kuris platina ligą, vystytųsi, oro temperatūra turi siekti 17–20 laipsnių šilumos.
Jei žmogus atvažiuos iš užsienio šalies užsikrėtęs ir jam gimtojoje šalyje įkąs uodas, jis jau galės užkrėsti kitą. Bet, kaip jau minėjau, reikia šilumos, tad dabartiniu metu Lietuvoje tokia situacija nebūtų labai įmanoma“, – dėstė A.Laiškonis.
Vis dėlto klimatui šiltėjant infekcinių ligų sukėlėjai keliauja vis labiau į šiaurę, maždaug po keliasdešimt kilometrų per metus. Taip į Europą atkeliauja ir ligos, kurių čia anksčiau nebuvo.
Be to, fiksuota atvejų, kai parazitai, infekcinių ligų sukėlėjai, buvo atgabenti į Europą iš Reunjono salos su dėvėtomis padangomis. Vėliau uodai pasklido plačiau.
Infektologas nesiūlo panikuoti, tačiau neatmeta, jog Zikos virusas gali pasiekti ir Lietuvą.
„Vasarą visko gali būti. Prieš daug metų esame turėję vietinių maliarijos atvejų. Liepos mėnesį, kai buvo karšta, viename kariniame dalinyje prie Kauno tarnavo kareiviai iš Kaukazo.
Vienas jų buvo užsikrėtęs maliarija, jam įkando uodas ir pernešė ligos užkratą kitam žmogui. Galiausiai turėjome maliarijos protrūkį.
Tokia tikimybė galima ir dabar, todėl tai verčia suklusti. Virusu užsikrėtęs žmogus gali jau per parą atsidurti kitame žemyne. Jeigu jam įkąs uodas, užkratas gali būti platinamas toliau“, – sakė A.Laiškonis.
Vaistų kol kas nėra
Gydymo ar vakcinos nuo Zikos viruso nėra. Nors liga žinoma jau seniai, dėl jos susirūpinta tik dabar. „Kol nekilo didelio ligos protrūkio, niekas problemos nematė. Taip pat buvo ir su Ebolos virusu. Jis irgi buvo žinomas ne vieną dešimtmetį, bet niekas ilgai nekreipė dėmesio, kol neišplito epidemija.
Taip yra visuomet, kol neišplinta į daugelį valstybių, niekam neįdomu, kas tose džiunglėse vyksta. Dabar, kai užsikrėtė žmogus iš Danijos, atsiranda interesas šią ligą tirti. Gyvenimas padiktuoja naujas sąlygas, tad tyrimus reikia skubinti“, – paaiškino profesorius.
Turistams, norintiems vykti į šalis, kuriose aptiktas Zikos virusas, svarbu žinoti, kad šią ligą platina uodai. Jie daugiausia kanda anksti ryte ir vakare, bet saugotis reikėtų ir dieną. Nėščioms moterims iš viso nepatartina šiuo metu vykti į tas šalis.
Simptomai pasireiškia ne visiems
Inkubacinis infekcijos periodas dažniausiai būna trumpas, trunka nuo trijų iki penkių dienų. Tuomet galima pastebėti pirmuosius ligos simptomus: bėrimą dėmelėmis arba pūslelėmis, sąnarių skausmus, akių paraudimą, raumenų ir galvos skausmus. Kai kada gali pasireikšti ir pykinimas ar vėmimas.
Tiesa, simptomai pasireiškia tik vienam žmogui iš keturių. Todėl ligą diagnozuoti nėra taip paprasta. Dažniausiai ji nustatoma praėjus bent 5 dienoms nuo karščiavimo pradžios. Tuomet kraujyje jau randama specifinių antikūnų. Tik jų aptikus galima patvirtinti diagnozę.
Šiuo metu tiriama, ar užsikrėtimas Zikos virusu nėra susijęs su kraujo perpylimu. Brazilijoje buvo tirti kraujo donorai ir jų kraujyje rasta antikūnų. Tačiau kol kas dar nėra aišku, ar perpilant kraują galima užsikrėsti. Taip pat tiriama, ar viruso negali būti spermoje. Tiesa, atsakymų į šiuos klausimus dar neturima.
