Penktadalis – tiek apklaustųjų žmonių tikino, jog Lietuvoje už sveikatos paslaugas reikia mokėti teisėtai ar neteisėtai. Tiesa, taip mano dažniausiai vyresni, kaimo ar mažesnių miestų gyventojai, bedarbiai ir namų šeimininkai. Tiesa, tarp taip manančių atsidūrė ir vadovaujančias pareigas užimantys žmonės.
Nors netrūksta manančių esą už sveikatos apsaugos paslaugas žmonės sumoka per Sveikatos draudimo mokestį, vis dėlto net 62 proc. jų įsitikinę – suteikiamo gydymo kokybė priklauso nuo asmeninio atlyginimo medicinos darbuotojams.
Nenuostabu tad, jog gyventojai prisipažįsta duodantys kyšius. Per pastaruosius 12 mėnesių tai prisipažįsta darę net trečdalis žmonių.
Paaiškino priežastis
Svarbiausia priežastis, kodėl per paskutinius 12 mėnesių gyventojai asmeniškai atsilygino medicinos darbuotojams – tai noras sulaukti daugiau dėmesio savo sveikatos problemoms. Tokį motyvą dažniau nurodė moterys, vyresni nei 30 metų žmonės, mažesnių miestų gyventojai.
Nieko nuostabaus, kad ilgoms eilėms išliekant didžiuoju sveikatos apsaugos skauduliu“ gyventojai renkasi verčiau susimokėti asmeniškai ir taip išvengti laukimo eilėje.
Būtent ši priežastis buvo nurodoma respondentų. „Atsilyginome savo noru, nes taip tikėjomės greitesnio ir geresnio gydymo“, – paaiškinimo gyventojai.
Trečioje vietoje pagal paminėjimą yra noras kažkaip atsidėkoti – „atsilyginau, nes norėjau atsidėkoti“. Tokį motyvą kiek dažniau nurodė jaunesni nei 50 metų žmonės, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštesniu nei vidurinis išsilavinimu bei su didžiausiomis šeimos pajamomis.
Kai kurie gyventojai tikino, jog duoti kyšį jie buvo ko ne priversti. Esą tai jiems buvo pasakyta arba parodyta elgesiu.
