Daugelis kauniečių spėjo įsitikinti, kad kraujo ištroškusios erkės šįmet itin agresyvios. Grobio jos tyko nuo pat ankstyvo pavasario.
Šių mažų, bet labai pavojingų parazitų ant drabužių ir net įsisiurbusių į odą jau parsinešė tie, kurie nebuvo išvykę toliau pakaunės. Ropojančių erkių lauke vedžiojamų augintinių kailyje aptiko ir keturkojų šeimininkai.
Kauno klinikinės ligoninės Infekcinių ligų skyriaus vedėja Rimantė Balčiūnaitienė tvirtino, jog kol kas Kaune nėra užregistruota Laimo liga ar erkiniu encefalitu susirgusių žmonių, tačiau po erkės įkandimo stebimų miestiečių yra ne vienas.
„Šįmet sulaukėme dešimčių Kauno miesto ir apylinkių gyventojų, kuriems buvo įsisiurbusios erkės.
Pirmosios erkių aukos kreipėsi kovo pradžioje, tačiau didžioji dalis pasipylė per pastarąsias porą savaičių“, – tvirtino R.Balčiūnaitienė.
Medikė įsitikinusi, jog erkių užkrėstų kauniečių, ypač labiau atšilus orams ir prasidėjus išvykoms į gamtą, šįmet netrūks.
Kaune per pastaruosius keliolika metų erkių skaičius viename kilometre išaugo net šešis kartus. Įtakos šių parazitų plitimui turi ir vis šiltesnės žiemos, nes erkės tokiomis sąlygomis puikiai išgyvena ir dauginasi.
– Kokiose Kauno vietose žmonėms dažniausiai įsisiurbia pavojingų ligų sukėlėjais užsikrėtusios erkės? – „Laikinoji sostinė“ paklausė gydytojos R.Balčiūnaitienės.
– Galime didžiuotis, kad gyvename žaliame mieste, kuriame gausu žalumos, parkų, skverų, o pakaunėje – miškų.
Turime Kauno marias, pro miestą teka Nemunas ir Neris, kelios mažesnės upės. Vadinasi, aplinkui netrūksta drėgmės, kuriose erkės sėkmingai gyvena bei dauginasi.
Užkrėstų erkių aptinkama visose miškingose Kauno vietose – šalia Pažaislio, Kleboniškyje, Panemunėje. Pakaunėje pastaruoju metu viena labiausiai užkrėstų erkėmis buvo Zapyškio teritorija.
Šie grobio besidairantys parazitai kauniečiams įsisiurbia ir gyvenamuosiuose rajonuose esančiuose žaliuosiuose želdinių plotuose – parkuose, skveruose, stadionuose, jų aptinkama net kapinių teritorijose, šalia miesto maudyklų.
Šįmet į gydymo įstaigą kreipėsi žmogus, kuriam erkė įkando vedžiojant šunį Šilainiuose, šalia namo esančiame parke.
Ankstesniais metais buvo žmonių, kuriems užkrėstos erkės įsisiurbė tiesiog Laisvės alėjoje.
Erkės dažniausiai veisiasi ir aukos laukia aukštoje žolėje, todėl miestiečių pamėgtos poilsiavietės bei pasivaikščiojimo vietos turėtų būti kruopščiai prižiūrimos, žolė dažniau pjaunama.
Tai padėtų išvengti sunkių ligų, net mirčių. Kasmet nuo erkių sukeltų ligų Kaune miršta po kelis žmones.
– Erkės – net tik Kauno ir Lietuvos, bet ir daugelio pasaulio valstybių, ypač esančių Europoje, problema. Ar keliaujantys kauniečiai iš svečių šalių dažnai grįžta užsikrėtę šių gyvių sukeltomis ligomis?
– Tokių keliautojų netrūksta. Pastaraisiais metais esame gydę erkiniu encefalitu, Laimo liga ir kitomis ligomis dėl erkių sukeltų užkratų susirgusius žmones. Geografija plati – Vokietija, Latvija, Lenkija, kiti kraštai.
– Ką pirmiausia reikėtų daryti pastebėjus, kad įsisiurbė erkė: važiuoti į gydymo įstaigą ar mėginti ją išsitraukti patiems?
– Įkandus erkei reikia ją kuo skubiau ištraukti. Geriausiai tai daryti naudojantis pincetu staigiu ir tvirtu judesiu. Parazitą reikėtų traukti sukant jį prieš laikrodžio rodyklę.
Pirštais erkės traukti nepatariama, nes ją pažeidus padidėja tikimybė ligos sukėlėjams patekti į organizmą. Ištraukus gyvį įkandimo vietą reikėtų dezinfekuoti.
Skubėti ištraukti erkę svarbu ne tik dėl to, kad tai – nemalonus svetimkūnis.
Didžiausią pavojų kelia tai, kad kuo ilgiau ji būna žmogaus ar gyvūno organizme, tuo daugiau paleidžia nuodų – virusų ir bakterijų, kurie ir sukelia pavojingas ligas.
– Ar ištrauktą erkę reikėtų vežti tirti į laboratoriją? Kokie simptomai turėtų priversti susirūpinti, kad esate užsikrėtęs erkių pernešama liga?
– Erkės vežti į laboratoriją nesiūlyčiau. O akylai save stebėti būtina. Po įsisiurbusios erkės ištraukimo svarbu atkreipti dėmesį į kamuojančius panašius į gripo simptomus: galvos, sąnarių, raumenų skausmą, pakilusią temperatūrą, net gerklės ir ausų skausmą. Tai gali būti signalas, kad esate užkrėstas erkiniu encefalitu.
Laimo ligos požymiai – įkandimo vietoje išryškėjusi dėmė, pakilusi temperatūra.
Jeigu šie negalavimai išryškėja praėjus parai ar net mėnesiui po to, kai buvo įsisiurbusi erkė, reikėtų kreiptis į gydytoją ir atlikti kraujo tyrimus.
– Kaip apsisaugoti nuo erkių pernešamų užkratų? Pasaulyje jau yra vakcinų ne tik nuo erkinio encefalito, bet ir nuo Laimo ligos. O kokia padėtis pas mus?
– Nuo erkinio encefalito žmonės gali pasiskiepyti ir tūkstančiai kauniečių tai daro. Kad visiškai apsisaugotume nuo šios ligos, reikia mažiausiai trijų vakcinų, nors dalis žmonių mano, jog užteks vienos.
Nuo Laimo ligos Lietuvoje skiepų kol kas nėra, tačiau jie privalo atsirasti, nes užkrėstų erkių sparčiai daugėja. Yra duomenų, kad dalyje šalies lapuočių miškų Laimo ligos užkratą nešioja kas penkta erkė.
Apsisaugoti nuo erkių padeda ir repelentai, kurie atbaido šiuos gyvius. Jais apipurkškite drabužius ir atviras kūno vietas. Eidami į gamtą vilkitės kuo šviesesnius drabužius. Jie leidžia lengviau pastebėti erkę ir išvengti jos įsisiurbimo.