Profesinė literatūra – kievienam
Anot Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovės, gydytojos akušerės ginekologės prof. Rūtos Jolantos Nadišauskienės, profesinės literatūros vaidmuo, kuomet kalbama apie nuolatinį žinių atnaujinimą, yra labai svarbus. „Profesinė literatūra visais laikais buvo nepakeičiamas kasdienės informacijos šaltinis. Be to, šiandien nemažą jos dalį nemokamai gali skaityti ne tik gydytojai, bet ir savo sveikata besirūpinantys ar medicinos naujovėmis besidomintys žmonės. Skirti papildomų investicijų reikia tik norint naudotis specializuotomis mokamomis duomenų bazėmis.“
Dalyvauti renginiuose galimybių yra
Kaip dar vieną populiarų būdą kelti kvalifikaciją profesorė įvardina dalyvavimą nacionalinėse, Europinėse ar tarptautinėse konferencijose. Pasak jos, tai – finansiškai brangesnis būdas, tačiau galimybių jose dalyvauti yra. Tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje jau daugelį metų farmacijos kompanijos taip pat prisideda prie gydytojų kvalifikacijos kėlimo skirdamos finansavimą tokioms veikloms kaip medikų dalyvavimas pasaulinėse konferencijose. Prof. R. J. Nadišauskienės vertinimu, toks sveikatos sektoriaus dalyvių indėlis labai svarbu, nes anaiptol ne kiekvienas gydytojas turi finansines galimybes sudalyvauti profesinėmis žiniomis praturtinančiuose medikų suvažiavimuose. „Tiek iš savo, tiek iš kolegų patirties galiu pasakyti, kad kiekvienąkart, dalyvaudami medikams skirtuose renginiuose, stengiamės pasisemti kiek tik galima daugiau žinių ir pabendrauti su kolegomis iš kitų šalių tam, kad vėliau visa tai galėtume panaudoti praktikoje.“
„Parama mokymuisi yra labai pozityvus reiškinys. Europiniuose, pasauliniuose renginiuose pateikiamos naujausios tendencijos, žinios įvairiose specialybės srityse. Gydytojas sužino daug naujovių, bendraudamas su kolegomis įgyja naujų praktinių žinių, kurių pritaikymas kasdieniniame darbe suteikia naudą pacientams“, – antrino Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytojas Heraldas Stankevičius.
Profesorė pasidžiaugė, kad pastaraisiais metais į pasaulinius renginius pavyksta išvykti ir savo lėšomis. Pavyzdžiui, į Lietuvos akušerių ginekologų draugiją susibūrę medikai įgyvendina projektus, už kuriuos dalį lėšų gali skirti kolegų dalyvavimui tarptautiniuose renginiuose. Be to, prieš kelis metus nacionaliniu mastu pradėjo veikti rezidentų judrumo programa, pagal kurią pranešimą konferencijai parengęs jaunasis medikas gauną finansavimą iš valstybės dalyvauti renginyje kitoje šalyje. Grįžus iš tokių renginių naujienomis pasidalinama su kolegomis jiems skaitant paskaitas, rašant straipsnius į specializuotą spaudą bei tiesiog pasakojant naujausias žinias rytmetinių susirinkimų metu. „Tik dalinantis naujausios žinios ir atradimai gali pasiekti kuo platesnį kolegų ratą“, – kalbėjo pašnekovė.
Tūnodamas kamputyje matomas nebūsi
Kaip pasakojo prof. R. J. Nadišauskienė, pastarąjį dešimtmetį į pasaulinius kongresus Lietuvos medikai jau vyko ne tik kaip klausytojai, bet ir kaip pranešėjai. „Mus kviečia konferencijų organizatoriai ir tokiu atveju jau patys organizatoriai apmoka kelionės bei registracijos išlaidas. Tačiau, patikėkite, reikėjo ne viename tokiame renginyje sudalyvauti ir juose būti ne pasyviu klausytoju, bet aktyviu, diskusijose pasisakančiu dalyviu. Klausydamiesi, be abejonės, giliname žinias, bet tiesioginio bendravimo su kolegomis iš užsienio, dalyvavimo viešose diskusijose nepakeis niekas. Tai – nepamainoma patirtis“, – kalbėjo pašnekovė.
Tai, kad Lietuvos medikai yra pastebimi ir vertinami įrodo ir faktas, kad retrospektyviai žvelgiant į pastarąjį dvidešimtmetį, tik du Pasaulinės akušerių ginekologų draugijos (FIGO) prezidentai nėra apsilankę Lietuvoje.
Specializuoti projektai – neįkainojama patirtis
Paprašyta prisiminti labiausiai įstrigusį renginį ar projektą profesorė pamini vienos farmacijos kompanijos organizuotas konferencijas, kurios davė neįkainojamos patirties gydytojams ginekologams ir atnešė didžiulę naudą pacientėms.
„Viena farmacijos bendrovė prieš kelis metus organizavo klinikinį tyrimą, kurį lydėjo dvi didelės medikų konferencijos priešlaikinio gimdymo temomis. Pastarosiose dalyvavo medikai iš visos Europos. Šie renginiai iki šiol yra vieni įsimintiniausių, nes po jų mes, Lietuvos medikai, įgavome ypatingai svarbių žinių apie priešlaikinio gimdymo problemą ir buvome supažindinti su naujausiomis pasaulinėmis rekomendacijomis, kaip šią problemą spręsti. Jas pritaikę praktikoje pakeitėme nėščiųjų su gresiančio priešlaikinio gimdymo reiškiniais stebėjimo ir gydymo būdus, o tai lėmė teigiamus rezultatus priešlaikinio gimdymo gydyme“, – prisiminė gydytoja ginekologė prof. R. J. Nadišauskienė.
Profesorė pabrėžė ir Lietuvos kolegų aktyvaus dalyvavimo vaisiaus medicinai skirtose konferencijose svarbą. Anot jos, tai padėjo mūsų šalies gydytojų žinias pakelti į žymiai aukštesnį lygį šioje labai jautrioje srityje.
Galiausiai, kalbėdama apie onkoginekologiją, profesorė R. J. Nadišauskienė atkreipė dėmesį, kad ir šioje srityje neatsiliekame nuo kitų išsivysčiusių šalių: „Lietuvoje naudojamos mokslo įrodymais ir gera klinikine praktika grįstos patikros, diagnostikos, gydymo ir tolimesnio stebėjimo metodikos. Natūralu, kad šios galimybės neatsirado staiga. Tam, kad galėtume praktikoje taikyti pažangios medicinos metodikas, reikėjo sukaupti daug patirties, žinių, nemažai pasimokyti iš kitose šalyse dirbančių kolegų, kurie anksčiau pradėjo taikyti pažangius diagnostikos ir gydymo metodus. Taip pat mes turėjome išgirsti jų argumentus bei pasimokyti iš jų klaidų. Ir dažniausiai visa ši patirtis ir žinios buvo sukauptos mums reikšminguose gydytojams skirtuose renginiuose.“
