Jau maždaug 30 mln. eurų kainavusios informacinės sistemos trūkumai ypač išryškėjo pernai rudenį pagaliau įdiegus naują paslaugą – vadinamuosius elektroninius receptus.
Kaip rašė „Lietuvos rytas“, plačiai išreklamuota naujovė medikams virto košmaru – išrašyti virtualų dokumentą užtrunkama 20 minučių.
Dėl to prie gydytojų kabinetų tįsta eilės, pacientai pyksta, o medikai atvirai keiksnoja sistemos kūrėjus.
Negana to, paaiškėjo, kad išrašyti elektroninį receptą, net jei norėtų, gali toli gražu ne kiekviena gydymo įstaiga.
Apklausa pribloškė
Iš 57 apklaustų savivaldybių tik 19-oje veikiančios gydymo įstaigos nurodė galinčios išrašyti vadinamąjį e.receptą. Tokius duomenis gavo Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitetas.
Net tose gydymo įstaigose, kur įdiegta elektroninio recepto sistema, ji veikia ne be priekaištų.
Dažnai pasitaiko, jog išrašius elektroninį receptą vaistininkas jo negali matyti, todėl pacientui tenka dar kartą eiti pas gydytoją, kad jis išrašytų popierinį.
Nors dauguma savivaldybių nurodė, kad joms priklausančiose sveikatos priežiūros įstaigose yra įdiegta e.sistema, kokybiškai galima naudotis tik kai kuriomis jos funkcijomis.
Be to, daugeliui medikų neužtenka žinių ir įgūdžių, reikalingų naudojantis e.sveikata informacine sistema.
Trūkumai gožia privalumus
Seimą taip pat pasiekė nusiskundimai, kad programa yra labai išplėsta – dėl to bendrosios praktikos gydytojai turi užpildyti begalę įvairių grafų. Tam sugaištama labai daug laiko. Gydytojas vienam pacientui aptarnauti priverstas skirti kone pusvalandį.
Gydymo įstaigos apskaičiavo, kad kiekvienam pacientui papildomai skirdamos po penkias minutes jos praranda ketvirtadalį pajamų. Todėl tenka mažinti darbo užmokestį, nes Valstybinė ligonių kasa neplanuoja skirti lėšų papildomoms specialistų laiko sąnaudoms.
Medikai taip pat nežino, iš kur gaus pinigų įrangai atnaujinti ir prižiūrėti. Mat daug kur baigiasi ne tik garantinė sistemos priežiūra – prieš daugelį metų už Europos Sąjungos pinigus įsigyta įranga sensta.
Skaičiuojama, kad informacinių sistemų tvarkymas gali atsieiti 5 proc. gydymo įstaigų biudžeto lėšų.
Stringa, bet kai kas giria
„Sistemos kūrimas jau kainavo daug milijonų, o pabaigos nematyti. Ji normaliai neveikia, bet ir toliau ryja pinigus.
Kažin ar diegiant šią sistemą viskas buvo planuojama racionaliai“, – piktinosi Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas.
Anot parlamentaro, kai kuriose savivaldybėse nėra išrašyta nė vieno elektroninio recepto, nes tarnybinės stotys per silpnos, o ryšys prastas.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė vylėsi, kad sistemos trūkumus galbūt išsiaiškins auditoriai: „Dėl elektroninio recepto, kuris yra tik viena sistemos dalių, mes irgi sulaukėme daugybės skundų. Apie juos buvo pranešta ministerijai, bet ji nereagavo.“
Politikė ypač stebėjosi, kad, nepaisant garsiai skambančių priekaištų deramai neveikiančiai sistemai, Vyriausybė ir toliau ja giriasi – esą elektroninio recepto paslauga taupys ir medikų, ir pacientų laiką, padės gauti kokybiškesnes sveikatos priežiūros paslaugas ir leis gydytojams daugiau dėmesio skirti pacientams.
Žadėjo lipti iš duobės
Sveikatos apsaugos ministerijai neseniai vadovaujantis socialdemokratas Juras Požela pripažino, kad sistema vis dar neveikia taip, kaip norėtųsi: „Manau, startuoti buvo galima kur kas geriau. Sistema galėtų būti efektyvesnė ir naudingesnė pacientui.“
Bet ministras žadėjo šią daugelio keiksnojamą sistemą reanimuoti.
„Svarstėme, ką daryti su didelį ažiotažą keliančiu elektroniniu receptu, kuris vis dar normaliai neveikia.
Planuojame po mėnesio kito atsisakyti paciento ligos istorijos aprašymo, kuris dabar buvo būtinas ir atimdavo didžiąją laiko dalį. Manoma, kad taip elektroninio recepto išrašymo laiką nuo 20 minučių pavyktų sutrumpinti iki 45 sekundžių“, – „Lietuvos rytui“ dėstė J.Požela.
Vis dėlto politikas mano, kad dėl neveikiančio virtualaus recepto kalta ne tik netobula įranga, bet ir nepakankamas specialistų kompiuterinis raštingumas bei gebėjimai.
Ministras svarstė, kad galbūt reikia rengti papildomus mokymus medikams: „Juk darbo kompiuteriu įgūdžių dabar reikalaujama iš bet kokio į darbą priimamo specialisto.“
E.receptai – tik lašas visų receptų jūroje
Į e.sistemą jau investuota 28 mln. eurų, iš jų 1,7 mln. eurų buvo skirta elektroninio recepto posistemei.
Nors elektroninio recepto sistema pradėjo veikti praėjusių metų lapkritį, virtualūs receptai vaistinėse – didelė retenybė. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, pavyzdžiui, sausio mėnesį jų buvo išrašyta 400. Tai nesiekia nė procento visų išrašytų receptų.
Ne ką geresnė padėtis ir išrašant elektroninius receptus kompensuojamiesiems vaistams. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, nuo metų pradžios iki balandžio vidurio 22 įstaigos išrašė 452 e.receptus.
