Naujasis Pagalbinio apvaisinimo įstatymas padarė daugiau žalos, nei atnešė naudos
Su logika prasilenkiantis įstatymas verčia susimąstyti, ar Lietuva iš tikrųjų žengia į priekį. Be to, jis pažeidžia ne tik dėl tam tikrų patologijų kūdikio susilaukti negalinčius asmenis, bet ir tuos, kurie tapo nevaisingi dėl sudėtingo sunkios ligos gydymo.
„Sunku patikėti, kad XXI amžiuje vis dar priimami tokie įstatymai, kuriuos daug labiau grindžia bažnyčios dogmos, nei moksliniai pasiekimai. Labai svarbu suprasti, kad nevaisingumas yra liga, kurią reikia gydyti. Vis dėlto gydyti reikia atitinkamai ir tai turi daryti savo specialybę išmanantys žmonės, o ne Seimo nariai.
Įvertino naują apvaisinimo įstatymą: „Tai – nežmoniška!“
Tokie įstatymai žaloja ne tik šeimas, bet ir menkina onkologines ligas išgyvenusius pacientus. Ne paslaptis, kad chemoterapija gali stipriai paveikti vaisingumą. Tad kyla klausimas, ką daryti poroms, kurios negali pastoti ne tik dėl patologijų, bet ir dėl švitinimo?“ – nuoširdžiai piktinosi Onkopsichologijos ir komunikacijos centras vadovas Ieva Drėgvienė.
„NE eksperimentams su moterimis!“
Tokį šūkį iškėlusi laikė ir Agnė Zuokienė. Jos manymu, naujasis įstatymas buvo reikalingas, tačiau toks, koks buvo priimtas, atnešė daugiau žalos nei naudos.
„Atsižvelgiant į faktą, kad anksčiau nebuvo jokio įstatymo, ginančio pagalbiniu apvaisinimu gydomų porų interesus, tai, jog turime įstatymą, yra gerai. Vis dėlto tai, kas jame reglamentuojama, smarkiai prasilenkia su tikrove.
Pirmiausia reikia pabrėžti, jog nevaisingumą gydant nuosekliai, į gimdą moteriai yra įleidžiamas vienas embrionas. Jam neprigijus, bandoma dar kartą ir tik po kelių nesėkmių yra įleidžiami du embrionai, o ne trys, kaip yra numatyta dabar.
Trijų kūdikių besilaukianti moteris patiria begalę rizikų, viena iš jų – padidėjusi tikimybė neišnešioti kūdikių. Tokie įstatymai verčia manyti, kad nei moterų, nei kūdikių sveikata nėra svarbios“, – baisėjosi A.Zuokienė.
Kitų šalių specialistai šokiruoti
It tyčia S.Daukanto aikštėje vykstant piketui turistinėje ekskursijoje dalyvavo pagalbinio apvaisinimo specialistas iš Izraelio Ilanas Cohenas. Daugiametę darbo patirtį turintis vyras buvo šokiruotas, kai, pasiteiravęs, dėl ko piketuoja žmonės, išgirdo atsakymą.
„Jau daugelį metų dirbu Tel Avivo universitete, kuriame atlieku įvairias studijas, susijusias su pagalbiniu apvaisinimu. Mūsų šalyje taikoma ir kiaušialąstės donorystė, kurios rezultatai iš tiesų yra labai geri.
Man sunku patikėti, kad Lietuvoje buvo žengtas žingsnis atgal. Kai medicina veržiasi į priekį, yra nežmoniška kitų vardu priiminėti tokias įstatymo pataisas“, – trumpą komentarą suteikė specialistas.
Vetuoti įstatymą prašo medikai bei pacientų interesams atstovaujančios organizacijos
Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė prašymo vetuoti Pagalbinio apvaisinimo įstatymą sulaukė ne vien iš pacientų interesus ir teises ginančių organizacijų, bet ir iš akademikų bei medikų. Oficialiame prašyme teigiama, kad LR Seimo priimtas įstatymas „pažeidžia pacientų ir nevaisingų Lietuvos porų konstitucinę teisę į kokybišką, efektyvų, medicinos mokslo patvirtintais metodais pagrįstą nevaisingumo gydymą“.
Iš viso prezidentės veto teise prašo pasinaudoti daugiau nei 20 pacientų organizacijų, tarp kurių – Onkohematologinių ligonių draugija, Lietuvos vaikų vėžio asociacija, Vaikų retų ligų asociacija, Lietuvos diabeto sąjunga ir daugelis kitų.
Šį prašymą taip pat pasirašė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas Algirdas Utkus, Sveikatos mokslų universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė Rūta Jolanta Nadišauskienė, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų generalinis direktorius Kęstutis Strupas, šių klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro vadovė Gražina Drąsutienė ir dar daugelis universitetų bei universitetų klinikų medikų bendruomenės atstovų.