Nuo šiol gydytojams už piktnaudžiavimą šiais dokumentais gali grėsti mediko licencijos praradimas.
Tačiau tiek medikai, tiek neįgaliųjų atstovai piktinasi tokiu žingsniu ir vadina tai priešrinkimine viešumo akcija.
Svarbu, kad gautų tie, kuriems reikia
Pasak A.Pabedinskienės, asmenys su specialiaisiais poreikiais valstybei kainuoja 450 mln. Eur, todėl svarbu, kad pinigus iš tiesų gautų tie, kuriems jų reikia.
Deja, medikų veiksmai ne visuomet sąžiningai atliekami, dėl to netinkamai išmokami pinigai.
Tad naujas įsakymas turėtų mažinti norą piktnaudžiauti, kitaip tariant – turėtų veikti, kaip prevencijos priemonė.
Sveikatos apsaugos ministras J.Požela teigė, kad šiuo dokumentu nesiekiama pareikšti, jog korupcijos apraiškos sveikatos apsaugos sektoriuje klesti. Tačiau nuo šiol, įtarus, jog gydytojas reikiamus dokumentus užpildė netinkamai, bus galima kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba dėl gydytojo licencijos stabdymo.
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) direktorius Manfredas Žymantas pasakojo, jog neatitikimų galima skaičiuoti tūkstančiais. Puse atvejų paaiškėja, kad medikai į dokumentus prirašo daugiau nei derėtų.
NDNT vertindama asmens negalią vadovaujasi dviem aspektais: medicininiu ir socialiniu.
Medicininius duomenis ji gauna iš sveikatos priežiūros įstaigų ir pati sveikatos netiria bei nediagnozuoja. Pastebima, kad medikų pateikta informacija ne visada būna tiksli, išsami, o katrais ir neobjektyvi, kad asmuo gautų išmokas.
NDNT per metus aptarnauja per 100 tūkst. asmenų. Dėl netiksliai, neišsamiai, prieštaringai parengtų siuntimų ji per 2015 m. dėl papildomos informacijos turėjo kreiptis apie 8 tūkst. kartų.
Pasak M.Žymanto, tik 10 procentų gydytojų iš tiesų yra įsigilinę į jo vadovaujamos tarnybos pateiktus kriterijus, todėl klaidų dažniausiai neišvengiama.
„Klaidos kaina – labai didelė. Tad dabar turime net sąrašą, mėgstančių suklysti.
Tų klaidų sąrašas tarp didmiesčių ir rajonų skiriasi. Rajonuose tai įvyksta dėl pažinčių, miestuose – dėl tam tikrų paskatų. Esama net profesorių klaidų“, – kalbėjo tarnybos vadovas, dėl profesorių klaidų įvardydamas Kauno miestą.
Jis teigė, kad į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą bus kriepiamasi tik dėl tų specialistų, kurie sistemiškai pateikia netinkamas ar neobjektyvias diagnozes.
2015 m. neįgalumas buvo pripažintas 12,9 tūkst. asmenų.
Nusikalstamų veikų fiksuota pačioje NDNT
Deja, po pokalbio su spauda liko įspūdis, tarsi NDNT savo darbą dirba tinkamai, o štai viską gadina būtent dokumentus pildantys šeimos gydytojai ir specialistai.
Iš tiesų, prieš porą metų teismai jau pripažino kaltais ir areštu, įvairiomis piniginėmis baudomis ir turto konfiskavimu nuteisė Specialiųjų tyrimų tarnybos išaiškintus Kauno medikus kyšininkus.
Tačiau korupcijos ryšių sistema buvo atskleista ir pačios tarnybos Kauno teritoriniuose skyriuose, kai per šeimos gydytojus, tarpininkus, o atskirais atvejais ir tiesiogiai, skyrių vertintojams, turintiems teisę spręsti klausimą dėl netekto darbingumo lygio ar specialiųjų poreikių nustatymo, būdavo perduodami įvairaus dydžio kyšiai.
Mokamos sumos siekė nuo nuo 290 iki kiek daugiau nei 1700 eurų.
Kyšiai dažniausiai buvo mokami siekiant greitesnės procedūros asmeniui tiesiogiai nedalyvaujant vertinime, taip pat siekiant ilgesnio netekto darbingumo termino nustatymo.
„Per gerai atrodai“
Virginijai (vardas pakeistas ir redakcijai žinomas) beveik prieš dešimtmetį transplantavo inkstą. Pasak moters, inkstą ji turi tik vieną, tad akivaizdu, kad jie „neataugs“, tačiau Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išvadų dėl neįgalumo nustatymo jai teko laukti šešis kartus.
Žinoma, moters sveikata gali pablogėti, tačiau, pasak jos pačios tiek jai, tiek kitiems likimo draugams nustatinėjant neįgalumą ne kartą yra tekę iškęsti pažeminimą.
„Skamba absurdiškai, tačiau kiekvieną kartą prieš ten lankantis kelias savaites neplaudavau galvos, nesidažydavau, rengdavausi pačius paprasčiausius drabužius.
Kodėl? Pasimokiau iš likimo draugės patirties, kai į susitikimą dėl neįgalumo nustatymo ši nuėjo su naujais batais, pirktais už keliolika eurų turguje. Ji tiesiai šviesiai išgirdo, kad per gerai gyvena, kad tokią avalynę avi.
Neretai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos specialistai net į dokumentų tinkamai neperverčia. Pasižiūri, jog atrodo sveikesnis ir kamantinėja gydytojus iš naujo“, – pasakojo moteris.
Gydytojai stengiasi padėti žmogui
Lietuvos žmonių su negalia sąjungos administratorė Jurgita Masiulionytė patvirtino, kad dėl neįgalumo nustatymo žmogui iš tiesų tenka patirti tikrą pažeminimą, o šeimos gydytojai tik stengiasi padėti pacientams.
„Jei šeimos gydytojas neparašys kokio kablelio, ar, neduok Dieve, neužpildys kažko, žmogui iš karto padidės darbingumas.
Todėl jie, norėdami, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba nesityčiotų iš žmogaus, prirašo visko, kas tik įmanoma, kad tik žmogui nereikėtų vėl lakstyti ir kažko ieškoti.
Ne šeimos gydytojai kalti. Jie tiesiog žino, kad jei per mažai prirašys, minėta tarnyba iš karto didins darbingumą ir žmonės praras išmokas.
Baisu, ką toji tarnyba išdarinėja su žmonėmis.
Pavyzdžiui, remiantis jų specialiomis tvarkomis, nors gydytojai po stuburo traumos žmogui sako, kad jis niekada nevaikščios, šis vis tiek turi kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą kas dvejus metus.
Netekusiems galūnių taip pat nepakanka vieno karto. O galbūt jiems pritaikys kokį nors protezą, dėl kurio jo darbingumas padidės.
Po šešerių metų vaikščiojimų su rimtomis negalėmis dažniausiai neįgalumas nustatomas galutinai.
O sergantiesiems lėtinėmis vidaus ligomis – dar prasčiau. Kitiems tenka ir visą gyvenimą ten vaikščioti“, – kalbėjo J.Masiulionytė.
Pasak jos, apsilankymas NDNT retai kada būna malonus. tai priklauso nuo aptarnaujančio specialisto. „Vieni labai maloniai aptarnauja, kiti – iš viso į dokumentus nežiūri, jam viskas ir taip aišku, į kalbas net nesileidžia.
Žmogus paskambina ir paklausia, kodėl jam nustatė tokį nedarbingumą ir gauna atsakymą, kad jam niekas nebus aiškinama. Nori – skųsk sprendimą ir daugiau neskambink.
O gi pasitaiko atvejų, kai aiškiai tarnybos specialistų įvelta klaida, o žmogus tik sulaukia atsakymo, kad „Dievas mane nuteis, o ne tu“.
Tai – visiškais nesiskaitymas su žmonėmis“, – piktinosi J.Masiulionytė.
Šis įsakymas – darbo imitavimas
Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas prof. dr. Liutauras Labanauskas teigė nelabai suprantantis, kodėl iš gydytojų reikėtų atiminėti licencijas.
„Jei gydytojas prideda tyrimą su duomenimis, tai dabar tikrinsime iš naujo? Kaip čia viskas vyks? Iki absurdo galime nueiti.
Iš tiesų, galiu sustatyti visą eilę gydytojų, kurių paklausus apie NDNT kriterijus, jie jų nežinos. Tai visai atskiri dokumentai, perteklinė informacija.
Gydytojai surašo duomenis, tuomet paskambina iš tarnybos ir pasako, jei ką reikia pasitikslinti. Ir toks bendradarbiavimas vyksta nuolat.
Žinoma, jei medikai klastos dokumentus, jokių įsakymų nereikia. Už tai ir taip gresia teisinė atsakomybė.
Kartais, mano nuomone, priimami „šūkiniai“ dokumentai, kaip visi kovoja, o nelabai aišku nei su kuo, nei už ką.
Jais tik parodoma,kad tuo metu vyksta darbas. Daugiau – nieko.
Kam mes dar kartą pasakojame, kaip vykdysime įstatymus? tai vykdykime“, – dėstė profesorius.
„Palikite šeimos gydytojus ramybėje“
Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos vadovas prof. dr. Julius Kalibatas mano, kad kalbant apie neįgalumo nustatymą, problemų esama, tačiau reikia suprasti šeimos gydytojų situaciją.
„Šeimos gydytojų krūviai labai dideli, jie – perkrauti, užpildyti dokumentus NDNT yra didelis papildomas darbas. Didžiulė dalis gydytojų tuos popierius turi pildyti namuose, ne darbo laiku, darbo metu jie fiziškai tam neturi laiko.
O kai tokie krūviai, be abejonės, yra ir klaidų.
Be to, norėdami gauti informaciją apie pacientą, šeimos gydytojai siunčia specialistų konsultacijoms. Patys žinote, kad jų reikia laukti kartais net ne mėnesį.
Pacientas laiku nepatenka pas specialistą, o šeimos gydytojas, negavęs informacijos, vis tiek yra spaudžiamas terminų turi pildyti tuos dokumentus. Jis nekaltas, kad informacijos negavo, bet dokumentus jam reikia išsiųsti.
Kaltinti šeimos gydytojus, kad jie kažko nepadarė – šventvagystė. Viena, ką galiu pasakyti, palikite šeimos gydytojus ramybėje.
Kita vertus, jei žmogus aklas – jis aklas visam gyvenimui, jei neturi kojos – taip pat. Tad ir aš nesuprantu to absurdo, kad jiems reikia kelis kartus kreiptis į NDNT, jog iš naujo nustatytų neįgalumą.
O šeimos gydytojams tai – absurdiškas darbas, kurio iš viso neturėtų būti.
Suprantu, kad tai vyksta dėl finansinės situacijos. Valdininkai turi žaisti pagal jiems primetamas taisykles“, – kalbėjo prof. dr. J.Kalibatas.
