Y.Ohsumi gimė 1945 metais Japonijos mieste Fukuokoje. Šiuo metu jis yra profesorius Tokijo technologijos institute. Premiją jis gavo už atrastą ląstelių autofagijos mechanizmą.
Nors autofagijos sąvoka žinoma jau daugiau kaip 50 metų, jos fundamentali svarba fiziologijoje ir medicinoje buvo pripažinta tik po Y.Ohsumi paradigmas keičiančių tyrimų, atliktų dešimtajame dešimtmetyje.
Autofagija – normalus ir valdomas ląstelės savęs virškinimo procesas. Šalinamos ląstelės dalys apgaubiamos endoplazminio tinklo sluoksniu, taip susidaro autofaginė pūslelė. Jai susiliejus su lizosoma į lizosomos vidų patekusios struktūros visiškai suardomos.
Kitaip tariant, tai mechanizmas, pagal kurį ląstelės sunaikina savo komponentus, juos perdirba ir atsinaujina.
Sutrikęs autofagijos procesas siejamas su įvairiomis ligomis, tarp jų – Parkinsono liga, diabetu ir vėžiu.
Y.Ohsumi atskleidė autofagijos paslaptis,
stebėdamas, kaip auga tūkstančiai mielių kultūrų, kurioms buvo
pašalinti kai kurie genai, susiję su autofagiją jų vakuolėse.
„Y.Ohsumi darbai mums leido sužinoti, kokį vaidmenį atlieka
autofagija vystantis gemalui, atsirandant vėžiui, prasidedant
daugeliui ligų ir senstant kūnui, kaip susiformuoja lizosomos ir
autofagosomos“, – sakė Nobelio komiteto narė Maria
Masucci.
Laureatas – visiškai netikėtas
Y.Ohsumi pavardė nebuvo minima tarp favoritų.
Švedijos visuomeninis radijas SR spėjo, kad tarp potencialių
laimėtojų gali būti JAV mokslininkai Greggas Semenza, Williamas Kaelinas ir Peteris
Ratcliffe'as, atradę molekulinius mechanizmus,
leidžiančius žmonių ir gyvūnų ląstelėms pajusti žemą ar
neadekvatų deguonies lygį – hipoksiją – ir į jį reaguoti.
Ši trijulė praėjusį mėnesį už savo novatorišką darbą
pelnė Alberto Laskerio premiją už fundamentaliuosius medicinos
tyrimus.
Savo ruožtu švedų dienraštis „Dagens Nyheter“ paminėjo
amerikiečius imunologą Jamesą Allisoną ir
neurologą Karlą Deisserothą.
Aptemdė skandalas
Tuo tarpu Karolio instituto, kuris skiria prestižinę Nobelio
medicinos premiją, reputaciją suteršė skandalas dėl italų
chirurgo Paolo Macchiarini.
2011 metais dirbdamas kviestiniu profesoriumi Karolio institute
P.Macchiarini išgarsėjo persodinęs pirmąją dirbtinę trachėją,
į kurią buvo įterpta paties recipiento kamieninių ląstelių. Iš
šių nesubrendusių ląstelių organizme išsivysto specializuoti
audiniai.
Iš pradžių skelbta, kad šis jo pasiekimas žymi perversmą
transplantacijų medicinoje. Tačiau vėliau du pacientai mirė, o
trečiasis sunkiai susirgo.
Paaiškėjo, kad ši rizikinga procedūra buvo atlikta mažiausiai
vienam pacientui, kurio liga nebuvo mirtina, o 2014 metais keli
Karolio instituto chirurgai pateikė skundą, kuriame teigė, kad
P.Macchiarini menkino minimos procedūros keliamus pavojus.
Karolio institutas netrukus sustabdė visas sintetinių trachėjų
transplantacijas.
Du Nobelio medicinos premijas skiriančios komisijos nariai
rugsėjo mėnesį dėl šio skandalo turėjo atsistatydinti.
„Daugelis sakė, kad Karolio institutas yra labai artimai
susijęs su Nobelio medicinos premija ir kad po tokio skandalo jie
negalės ramiai vertinti tyrimų, todėl turėtų padaryti pertrauką
... Bet to nenutiko“, – sakė radijo SR reporterė Ulrika
Bjorksten.
Gaus daugiau kaip 831 tūkst. eurų
Nobelio premija už pasiekimus medicinos ir fiziologijos srityje
buvo paskirta jau 107-ąjį kartą.
Pernai ši premija atiteko trims mokslininkams už darbą,
padėjusį įveikti kai kurias parazitų sukeliamas ligas, tokias kaip
maliarija.
Tradiciškai Nobelio premija šiam mokslininkui bus oficialiai
įteikta per Stokholme vyksiančią iškilmingą ceremoniją gruodžio
10 dieną, minint jos steigėjo Alfredo Nobelio mirties 1896 metais
sukaktį.
Premijos piniginę dalį sudaro 8 mln. Švedijos kronų (831,5
tūkst. eurų).
Antradienį bus paskelbti Nobelio fizikos, trečiadienį –
chemijos, o penktadienį – taikos premijos laureatai. Literatūros ir
ekonomikos premijų laureatai paaiškės ateinančią savaitę.