Kai buvo nustatytas cukrinis diabetas, berniukui buvo aštuoneri. Buvo daug aplinkybių, kurios klaidino ir neleido įtarti rimtos ligos. Moksleivis lankė futbolo treniruotes, grįžęs namo jausdavosi pavargęs, skųsdavosi, kad skauda galvą, todėl eidavo miegoti. Berniukas sulyso, o kai kas ramino jo motiną, kad tai natūralu, nes augdami vaikai smarkiai ištįsta.
Likus dviem savaitėms iki tos dienos, kai buvo nustatyta diagnozė, berniukas jausdavosi ypač pavargęs, mieguistas, dažnai keisdavosi nuotaika, jį kankino troškulys ir alkis. Pernai liepą išvykęs su tėvais atostogauti į Nidą moksleivis vis prašydavo pagulėti.
„Kai supratau, kad kažkas negerai, susipakavome daiktus ir su sūnumi išvykome į ligoninę. Mums buvo pranešta, kad tyrimų rezultatai labai blogi“, – pasakojo L.Gorbačiovienė.
Visą berniuko istoriją galite perskaityti čia.
Vakar, lapkričio 14 d. minėdami Pasaulinę cukrinio diabeto dieną sveikatos priežiūros Lietuvos specialistai priminė, kaip svarbu neignoruoti net ir menkiausių simptomų bei laiku kreiptis į specialistus.
Mirs vis daugiau žmonių
Cukrinis diabetas – tai klastinga ir vis greičiau plintanti liga. Keturi kartai – tiek padidėjo sergamumas diabetu per pastaruosius 40 metų. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, dar 1980-aisias šia liga sirgo 108 mln. žmonių visame pasaulyje, tačiau 2014-ųjų statistika byloja apie pablogėjusią situaciją – užregistruota daugiau nei 422 mln. diabetu sergančių žmonių. Europos regione sergančiųjų skaičius siekė 64 mln., tuo tarpu Šiaurės ir Pietų Amerikoje – 62 mln.
PSO atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad 2012 metais diabetas sukėlė 1,5 mln. mirčių. Didesnis nei optimalus gliukozės kiekis sukėlė dar 2,2 mln. mirčių dėl padidėjusios širdies ir kraujagyslių bei kitų ligų rizikos. 2012-aisiais iš viso užfiksuota per 3,7 mln. mirčių, susijusių su padidinta gliukozės koncentracija kraujyje. Net 43 procentai ligos pasiglemžtų žmonių nebuvo sulaukę 70-ies metų amžiaus.
PSO prognozuoja, kad 2030-aisiais diabetas taps septinta pagal dažnumą mirties priežastimi pasaulyje.
Kas yra diabetas?
Cukrinis diabetas – tai lėtinė endokrininė medžiagų apykaitos liga, kurią sukelia insulino sintezės, sekrecijos ir periferinio veikimo sutrikimas žmogaus organizme. Diabetas būna dviejų tipų, I ir II tipo. I tipo cukrinis diabetas dar yra vadinamas nuo insulino priklausomu diabetu. Dažniausiai juo serga vaikai ir paaugliai. Šiuo atveju kasos ląstelės nepagamina reikiamo kiekio insulino, todėl kasdien reikia jo injekcijų, taip pat kruopščiai sekti kraujo gliukozės kiekį, priešingu atveju ligonis gali mirti. Iš visų diabetu sergančių žmonių 5 – 10 proc. yra I tipo ligoniai.
I tipo cukrinio diabeto pradžia paprastai yra staigi ir netikėta. Jai būdingi šie simptomai:
padažnėjęs šlapinimasis; varginantis troškulys; burnos džiūvimas; kojų tirpimas; nuolatinis nuovargis; alkis; staigus svorio kritimas; blogėjantis regėjimas; pasikartojančios infekcijos.
II tipo cukrinis diabetas nėra priklausomas nuo insulino. Tai yra dažnesnė šios ligos forma, ja paprastai serga suaugę ar vyresnio amžiaus žmonės, kurie neretai turi viršsvorio ar nutukimo problemų. II tipo cukrinis diabetas iš pradžių koreguojamas subalansuota dieta, kūno masės mažinimu, fiziniu aktyvumu. Jei ligos kontrolei šių priemonių nepakanka, skiriamas gydymas tabletėmis, kurios skatina kasos ląsteles gaminti insuliną. Tačiau ligai progresuojant, II tipo diabetu sergantiesiems būtina insulino terapija. Iš visų diabetu sergančių žmonių 90 – 95 proc. yra II tipo ligoniai.
II tipo cukrinis diabetas paprastai ne iš karto juntamas, todėl jį sunkiau diagnozuoti. Požymiai yra tokie pat, kaip ir I tipo, tik ne tokie ryškūs, todėl dažnai jis diagnozuojamas per vėlai. Lietuvos diabeto asociacijos (LDA) duomenimis, apie 50 proc. žmonių, kuriems nustatoma diabeto diagnozė, jau kenčia nuo komplikacijų.
Diabeto sostinė
Šiuo metu ypač stebimas II-ojo tipo atvejų augimas, kuris diagnozuojamas net 90 proc. ligos atvejų. Tam įtaką padarė ir pasaulį apėmusi nutukimo epidemija.
Deja, per pastaruosius 50 metų Cukriniu diabetu sergančių asmenų Lietuvoje pasiekė daugiau nei 5 proc. Tai reiškia, kad pacientų skaičius išaugo net 25 kartus. Tarp jų vis daugėja ir vaikų.
Specialistai tikina, kad nenustojantys augti skaičiai rodo pasaulinę šios nepagydomos ligos epidemiją. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje kiekvieną dieną dėl diabeto miršta net 65 žmonės. Tuo pačiu metu keli šimtai kenčia skausmingas, gyvenimo kokybę tiesiogiai paveikiančias komplikacijas.
Šiuo metu „pasauline diabeto sostine“ yra laikoma Indija, kadangi joje netgi 69 mln. gyventojų serga šia liga. Tai sudaro 8,7 proc. šalies gyventojų.
Kiekvieną dieną šimtai diabetu sergančių asmenų patiria širdies nepakankamumą ar širdies smūgį. Dėl sutrikusios inkstų veiklos daugybė laukia dializės procedūrų, kiti – kojų amputavimo operacijos.
Jungtinė Karalystė neatsilieka
Jungtinėje Karalystėje ši problema taip pat akivaizdi. Šalyje, kurioje naujas diabeto atvejis yra užregistruojamas kas dvi minutes, ligonių kasos kiekvienais metais skiria apie 10 milijardų svarų. Tai siekia net 10 proc. viso biudžeto. Specialistai nerimauja, kad jeigu skaičiai ir toliau augs, ligoninėms gali tekti rinktis, kokio sunkumo būklę jos imsis gydyti.
Vos prieš dešimtmetį JK nebuvo nei vieno vaiko, sergančio cukriniu diabetu. Šiandien jų per 500. Net 9 iš 10 sergančiųjų turi viršsvorį ar yra nutukę. Dėl ligos jų organizmas nepagamina pakankamai cukraus kiekį kraujyje reguliuojančio insulino arba insulinas, kurį jie pagamina, neveikia kaip turėtų.
Tai sukelia aukštą cukraus kiekį kraujyje, kuris lemia arterijų ir venų nepraeinamumą. Kraujo nepratekėjimas gali sukelti kitų rimtų ar net gyvybei pavojingų komplikacijų, pavyzdžiui, galūnių amputaciją. Taip pat cukriniu diabetu sergantys asmenys yra net du kartus labiau linkę patirti širdies smūgį ar sirgti inkstų ligomis.
Pirmieji simptomai – nekalti, bet svarbūs
Susirgęs cukriniu diabetu žmogus gali gyventi kelerius metus nejausdamas aiškių simptomų, tačiau laikui bėgant didelis cukraus kiekis kraujyje gali smarkiai pakenkti daugeliui organų sistemų sukeldamas širdies infarktą, insultą, nervų pažeidimus, inkstų funkcijos nepakankamumą, aklumą, impotenciją bei infekcijas.
Anot „Camelia“ vaistininkės Žydrūnės Muzikevičiūtės, žmonės dažnai ignoruoja cukrinio diabeto simptomus, o diagnozę išgirsta tada, kai jau būna per vėlu kažką pakeisti.
Dėmesį būtina atkreipti į tokius kompleksinius pokyčius kaip pagausėjęs šlapinimasis, troškulys, nuolatinis alkio jausmas, regos sutrikimai, drebulys, galūnių skausmai, dilgčiojimas, tirpimas, nejautra ir net dažnos grybelinės infekcijos.
„Žinoma, nustatyti ligą iš pavienių simptomų yra sudėtinga. Tikrajai diagnozei paneigti arba patvirtinti yra reikalingi laboratoriniai tyrimai, kuriais nustatomas gliukozės, glikolizinto hemoglobino, C peptido bei paties insulino kiekiai kraujyje, taip pat imamas gliukozės tolerancijos mėginys“ , – pasakoja Ž. Muzikevičiūtė.
Prevenciniai tyrimai ypač rekomenduojami asmenims, priklausantiems rizikos grupėms. Viena iš pagrindinių ligos priežasčių – paveldimumas. Padidėjusią riziką susirgti cukriniu diabetu turi ir asmenys, kenčiantys nuo nutukimo bei antsvorio, sergantys arterine hipertenzija, širdies ir kraujagyslių ligomis, turintys lipidų apykaitos sutrikimų, bei moterys, kurios gimdė sunkesnius nei 4 kg naujagimius arba nėštumo metu sirgo diabetu.
Pasak vaistininkės, siekiant išvengti cukrinio diabeto svarbu sportuoti, maitintis sveikai, nepersivalgyti, praleisti užtektinai laiko gryname ore ir reguliariai lankytis pas gydytoją. Kruopšti prevencija ir savalaikės konsultacijos padės saugant sveikatą ir taupyti išlaidas vaistams.
Aplaidus gydymasis gresia komplikacijomis
Ž. Muzikevičiūtės teigimu, dalis pacientų ne tik per vėlai sužino diagnozę, bet ir ignoruoja gydymą – kai kurie sergantieji tiki, kad jeigu vartos mažiau vaistų, mažiau jų reikės ir rytoj.
„Paradoksalu, tačiau kai kurie pacientai vengia gerti paskirtas tabletes, nes yra įsitikinę, kad vėliau turės vartoti insuliną. Ne visi žino, kad būtent geriami vaistai mažina gliukozės kiekį kraujyje, kai kurie netgi stimuliuodami insulino išskyrimą iš kasos. Gydymas insulinu prasideda tik tada, kai tablečių poveikio nepakanka, kasos funkcija yra visiškai nusilpusi, o cukraus kiekis kraujyje viršija leistiną ribą“, – pasakoja Ž. Muzikevičiūtė.
Net ir žinodami diagnozę pacientai elgiasi neapdairiai ir galvoja, kad jeigu nieko neskauda, galva nesvaigsta ar spaudimas nekyla, vadinasi, viskas yra gerai.
„Toks elgesys gali privesti prie inkstų, akių, nervų, širdies, smegenų bei kojų kraujagyslių pažeidimų. Todėl vaistinėse pacientams visada teikiame konsultacijas, patariame keisti insulino leidimo vietą, pasakome kuriuo metu vaistai veikia efektyviausiai, rekomenduojame tinkamą savitikrą, patariame prevencines priemones“, – pasakoja specialistė.
Svarbiausia – greita reakcija
Diabetas, pasak Ž. Muzikevičiūtės, yra ne tik paciento, bet ir visos šeimos problema, todėl sergančiųjų artimieji turi žinoti, kaip elgtis kritiniais atvejais.
„Jeigu žmogų ištiko hipoglikemija – gliukozės kiekis kraujyje staigiai sumažėjo, jis dreba ir skundžiasi pykinimu – svarbu nieko nelaukiant išlaisvinti kvėpavimo takus, jeigu valgė – iš burnos pašalinti maisto likučius, sugirdyti gliukozės tirpalo, pačiam pacientui verta su savimi turėti gliukozės tablečių. To nepadarius paciento būklė gali tapti kritine – jei suspėsime, greitoji pagalba bus teikiama suleidžiant gliukagoną, kitu atveju gali būti pažeidžiami neuronai ir pacientui gali grėsti netgi mirtis“, – apie pirmąją pagalbą ištikus diabeto priepuoliui sako vaistininkė.
