PSO duomenys prasilenkia su realybe
Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas laiške portalui lrytas.lt išdėstė, jog PSO duomenys prasilenkia su realybe.
„Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė duomenis, kiek lietuviai suvartoja alkoholio. Pagal jų pateiktą statistiką, vienam gyventojui tenka beveik 18 litrų per metus absoliutaus alkoholio. Taip kartu su Baltarusija tampame pirmaujančia valstybe Europos regione. Iš kur PSO gavo šiuos duomenis? Švelniai tariant, jie visiškai prasilenkia su realybe.
Pirmiausia paanalizuokime tarptautinius tyrimus. Štai Europos Komisijos (EK) tyrimas „Special Eurobarometer 331“, skirtas išsiaiškinti Europos Sąjungos (ES) gyventojų alkoholio vartojimo įpročius, rodo, kad Lietuva pagal šiuos duomenis yra viso labo vidutiniokė. O jei skaičiuosime tai, kiek lietuvių alkoholio ragavo per pastarąjį mėnesį, iš 27 ES šalių Lietuva atsiduria 26 vietoje – esame priešpaskutiniai.
Panagrinėkime ir Lietuvoje skelbtus skaičius. Šiais metais UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ publikuotas tyrimas rodo, kad 2014 m. lietuviai suvartojo 13,14 litro per metus. Na, šis skaičius toli gražu nesutampa su PSO deklaruojamais 17,8 litro.
Valstybinė mokesčių inspekcija pateikia duomenis, kad pastarąjį dešimtmetį alkoholinių gėrimų suvartojimas Lietuvoje nuosekliai mažėja, – legali rinka nuo 2007 metų sumažėjo apie 25 proc.
Traukiasi ir nelegali rinka – 2012 metais šešėlinė rinkos dalis stipriųjų gėrimų rinkoje siekė 36 proc., o 2015 metais ji susitraukė iki 22 proc.
Remiantis ankstesniais tos pačios PSO duomenimis, alkoholio suvartojimas 2012 metais siekė 15,14 litro per metus. Ar gali per dvejus metus šis skaičius pakilti iki beveik 18 litrų? Tuo labiau kad šalyje legalaus alkoholio parduodama mažiau, o šešėlinė rinka taip pat traukiasi.
Ar išvis galime pasikliauti PSO duomenimis, kai tiek nesutapimų? Man jų patikimumas ir pagrįstumas kelia per daug abejonių“, – laiške teigė M.Dubnikovas.
Panašius duomenis išdėstė ir Legalaus verslo aljanso prezidentas Romas Apulskis.
„PSO paskelbti duomenys prieštarauja oficialiai šalies statistikai ir elementariai logikai – suvartojimas negali išaugti, jei visi duomenys rodo priešingą tendenciją. Tai pagrįstai verčia abejoti, ar PSO skelbiami duomenys yra patikimi.
Lieka neaišku, kaip buvo apskaičiuoti Lietuvos alkoholio suvartojimo duomenys, nes paskelbta ataskaita to nedetalizuoja. Norėtųsi išgirsti detalesnių paaiškinimų iš tų institucijų Lietuvoje, kurios bendradarbiauja su PSO ir šiuos duomenis teikia“, – teigė jis.
Pridėtas ir į apskaitą neįtrauktas alkoholis
Pasak Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotojos Gražinos Belian, verslininkų skundai dėl neteisingai pateiktos statistikos prasilenkia su realybe.
Minėti 18 litrų žmogui yra apskaičiuojami prie legaliai parduoto alkoholio pridėjus ir tą, kuris buvo parduotas šešėlinėje rinkoje. Verslininkai neklysta teigdami, kad, Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, alkoholinių gėrimų vartojimas mažėja.
Vis dėlto pateikiami skaičiai paprastai nurodomi be šešėlinėje rinkoje parduodamo grynojo alkoholio kiekio.
„PSO duomenimis, vienam lietuviui per metus tenka 14,9 litro gryno į apskaitą įtraukto alkoholio ir 2,9 litro į apskaitą neįtraukto“, – patvirtino G.Belian.
Ministras ragina nesikišti į sveikatos statistikos skaičiavimą
Naujasis sveikatos apsaugos ministras apgailestauja, kad tokios diskusijos iš viso kyla ir siunčia verslininkus skaičiuoti tai, ką supranta, o sveikatą palikti sveikatos specialistams.
„Man gaila, kad verslininkai, užuot prisidėję, prie problemų sprendimo, ieško būdų pagražinti statistiką. Taip būdavo sovietmečiu – vyravo veiklos principai, kai nesprendi problemos, o nori gražiai pasirodyti. Čia ne grožio konkursas, kur būtų labai svarbu, ar lietuvis 17, ar 14 litrų išgeria, kai tikslas – ne daugiau kaip 7–8 litrai per metus. Tai nieko nekeičia.
Verslininkai sugebėjo tik jiems vieniems žinomais būdais prispausti praėjusią Vyriausybę labai aukštu lygiu, kad ji prispaustų Statistikos departamentą ir oficiali statistika būtų perskaičiuota.
Mes turbūt esame vienintelė šalis, kuri taip elgiasi su oficialiais duomenimis. Tai buvo padaryta tik verslo iniciatyva. Buvo manipuliuota mano paties duomenimis, skaičiavimais, atliktais universitete (A.Veryga dirbo Lietuvos sveikatos mokslų universitete – Aut. past.). Tai absoliučios manipuliacijos, bandymai išskaičiuoti kiekius iš tokių tyrimų, iš kurių to neįmanoma padaryti. Tačiau tiek to.
Turėtume žinoti, kad Pasaulio sveikatos organizacijos paskelbti skaičiai yra 2014 metų. Jie lygina šalis pagal tų metų duomenis.
PSO nežiūri tik į alkoholio suvartojimą. Teisingai, yra daug dedamųjų, pagal kurias galima skaičiuoti statistiką. Vieni tai daro pagal apklausas, kiti pagal pardavimus. Šalys, kurios turi daug turistų, privalo įskaičiuoti ir juos. Mes nesame tokia šalis.
PSO vertina viską kompleksiškai – ir mirtis, ir ligas, ir vartojimo rodiklius. Jie turi tam tikrą algoritmą, pagal kurį vertina visas šalis vienodai.
Mūsų dejavimai, kad mus negerai įvertina, kai turime tokius aukštus bendrus mirčių nuo alkoholio sukeltų ligų, apsinuodijimų rodiklius, stebina. Nėra čia apie ką ginčytis. Galime diskutuoti apie kažkokias paklaidos ribas, kurios, žinoma, yra. Paklaida padaroma dėl to, kad sunku vertinti į apskaitą neįtrauktą alkoholį.
Mes tik vieną kartą Lietuvoje prieš trejus metus esame atlikę tokį tyrimą pagal švedų metodiką ir bandėme įvertinti, kiek tokio alkoholio turime, pagal mirčių statistiką. Apskaičiavome tokio alkoholio apie 8 procentus. Į apskaitą neįtrauktas – tai namuose pagamintas vynas, alus, legaliai atsivežtas iš kitų šalių, kontrabanda, pilstukas ir t.t. Daugiau skaičiavimų nebuvo.
Taip pat buvo paminėta, kad mirčių nuo kepenų cirozės statistika gerėja – mirčių mažėja. Tačiau mes pamirštame, kad Lietuva įsidiegė labai modernų gydymą. Žmonės, segantys kepenų ligomis, taip, kaip anksčiau, nebemiršta. Tad vertindami situaciją turime suprasti, koks yra kontekstas.
Man keisčiausia, kad verslininkai pradeda vertinti sveikatos statistiką. Gal tegul jie vertina tą, ką jie supranta, ir nesikiša ten, kur jiems nereikia. Jei norėtų, jie galėtų atskleisti savo apyvartą ir tikrus savo duomenis, nes jie juos tikrai turi, ir pasakyti, kas pas mus darosi.
Jie turi pretekstą ieškoti priekabių ir bandyti sukelti abejonių dėl duomenų. Todėl aš net neabejoju, kad mes greitu laiku pasikviesime Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertus į Lietuvą ir paprašysime, kad jie visam ministrų kabinetui, kam bus įdomu – ir Seimo nariams, pristatytų, kaip jie skaičiuoja, kaip vertina, kad nebūtų jokių abejonių ir manipuliacijų“, – portalui lrytas.lt pasakojo A.Veryga.
