Rugsėjį prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo konservatyvųjį Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, tad netrukus buvo priimtas kur kas liberalesnis variantas.
Naujausioje įstatymo redakcijoje buvo nustatyta, kad sukuriamų embrionų skaičius yra neribojamas.
Tačiau naujieji Seimo nariai netruko – ketvirtadienį Seime įregistruota minėto įstatymo pataisa, kurioje vėl bandoma nustatyti į moters perkeliamų embrionų skaičių.
Teikėjai aiškinamajame rašte tvirtina, jog nuo sausio įsigalioti turintis Pagalbinio apvaisinimo įstatymas neužtikrina vaiko teisės žinoti savo tėvus ir „neužtikrina adekvačios embriono apsaugos, sukuria prielaidas neterminuotam embrionų saugojimui užšaldžius bei tokių embrionų sunaikinimui“.
Projektu siūloma nustatyti, kad pagalbinio apvaisinimo metu būtų sukuriama tiek embrionų, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą, bet ne daugiau trijų, kad būtų išvengta pakartotinio moters stimuliavimo hormonais, iniciatoriai siūlo šaldyti kiaušialąstes.
Taip pat numatoma, kad sukurti, tačiau dėl embrionų kūrimo metu nenumatytų aplinkybių, įskaitant moters sveikatos būklę, į moters organizmą neperkelti embrionai būtų šaldomi ir laikomi lytinių ląstelių banke. Siūlomais pakeitimais taip pat būtų atsisakoma lytinių ląstelių donorų slaptumo, argumentuojant vaiko teise žinoti savo biologinius tėvus.
Po tokiomis pataisomis pasirašė 57 Seimo nariai. Tarp jų – Valstiečių ir žaliųjų partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis, Seimo narys Dainius Kepenis bei naujasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Apie Pagalbinio apvaisinimo įstatymo kelią ir ekspertų nuomones galite skaityti nuorodose žemiau.
