Rugsėjį prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo konservatyvųjį Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, tad netrukus buvo priimtas kur kas liberalesnis variantas.
Naujausioje įstatymo redakcijoje buvo nustatyta, kad sukuriamų embrionų skaičius yra neribojamas.
Tačiau naujieji Seimo nariai netruko – ketvirtadienį Seime įregistruota minėto įstatymo pataisa, kurioje vėl bandoma nustatyti į moters perkeliamų embrionų skaičių.
Teikėjai aiškinamajame rašte tvirtina, jog nuo sausio
įsigalioti turintis Pagalbinio apvaisinimo įstatymas neužtikrina
vaiko teisės žinoti savo tėvus ir „neužtikrina adekvačios
embriono apsaugos, sukuria prielaidas neterminuotam embrionų
saugojimui užšaldžius bei tokių embrionų sunaikinimui“.
Projektu siūloma nustatyti, kad pagalbinio apvaisinimo metu
būtų sukuriama tiek embrionų, kiek vienu metu jų bus perkelta į
moters organizmą, bet ne daugiau trijų, kad būtų išvengta
pakartotinio moters stimuliavimo hormonais, iniciatoriai siūlo
šaldyti kiaušialąstes.
Taip pat numatoma, kad sukurti, tačiau dėl embrionų kūrimo
metu nenumatytų aplinkybių, įskaitant moters sveikatos būklę, į
moters organizmą neperkelti embrionai būtų šaldomi ir laikomi
lytinių ląstelių banke. Siūlomais pakeitimais taip pat būtų
atsisakoma lytinių ląstelių donorų slaptumo, argumentuojant vaiko
teise žinoti savo biologinius tėvus.
Po tokiomis pataisomis pasirašė 57 Seimo nariai. Tarp jų – Valstiečių ir žaliųjų partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis, Seimo narys Dainius Kepenis bei naujasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Apie Pagalbinio apvaisinimo įstatymo kelią ir ekspertų nuomones galite skaityti nuorodose žemiau.