Prognozė šokiruos: ligoniams paslaugos brangs, kai kas neišvengs bankroto

Didelės ir sudėtingą įrangą turinčios valstybinės medicinos įstaigos gali nebeužtikrinti geriausios paslaugų kokybės pacientams, mat naujosios Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) rekomendacijos medikų perkamai įrangai, reagentams ir medžiagoms įneša painiavos ir neaiškumų.

Pirkimas, vaikantis pigiausios kainos, po to kainuoja brangiausiai. Tai gali nulemti tyrimų kainos didėjimą pacientams ir mažesnių sveikatos priežiūros įstaigų bankrotą.<br>M.Patašiaus nuotr.
Pirkimas, vaikantis pigiausios kainos, po to kainuoja brangiausiai. Tai gali nulemti tyrimų kainos didėjimą pacientams ir mažesnių sveikatos priežiūros įstaigų bankrotą.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Dec 1, 2016, 3:13 PM, atnaujinta Feb 10, 2018, 1:22 AM

Pirkimų veiklą koordinuojanti ir prižiūrinti VPT spalio viduryje paskelbė „gerąją praktiką“, kuri keičia iki šiol buvusią tvarką uždaro tipo medicinos įrangai (to paties gamintojo įrangai ir medžiagoms, naudojamoms tyrimuose) ir jai reikalingiems reagentams bei eksploatacinėms medžiagoms pirkti.

Tarnybai viliantis, kad šalies valstybinės medicinos įstaigos dėl pakeistos tvarkos racionaliau naudos lėšas, medicinos specialistai prabilo apie grėsmes dėl keliamų minimalių reikalavimų ir mažiausios kainos bei atsiradusių sąlygų riboti konkurenciją.

Specialistų teigimu, VPT nepagrįstai suteikia pirmumą pigiausioms prekėms ir laboratorinio tyrimo metu patiriamų sąnaudų dydžio kriterijams ir neįvertina, kad dėl mažesnių sąnaudų gali nukentėti atliekamų tyrimų rezultatai. Tai reiškia, kad kyla didelė rizika pacientams nustatyti netikslią diagnozę arba atlikti papildomus tyrimus, už kuriuos teks papildomai mokėti. Dėl to tikslas racionaliau naudoti valstybės medicinos įstaigų lėšas nebus pasiektas.

Pigu vėliau tampa brangu

„Pirkimas, vaikantis mažiausios kainos, po to kainuoja brangiausiai. Pirmiausia turi būti atsižvelgta ne tik į įrangos kainą, bet ir į jos kokybę, šiuolaikiškumą, naujausias technologijas. Kai medicinos įstaigos prisiperka bet ko, įranga stovi nenaudojama, nukenčia tyrimų kokybė“, – sako Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė.

Lietuvos laboratorinės medicinos draugijos valdybos pirmininkas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Fiziologijos, biochemijos, mikrobiologijos ir laboratorinės medicinos katedros docentas Dalius Vitkus rekomendacijose irgi pasigenda esminio dalyko – kokybės reikalavimų įsigyjamai laboratorinei įrangai, reagentams ir medžiagoms. Praktikoje 80 proc. visų diagnozių nustatoma remiantis laboratoriniais tyrimais ir pagal juos ligoniui skiriamas gydymas.

„Pirkimo kaina ne visada yra vienintelis svarbus veiksnys, todėl privalo būti rasta protinga pusiausvyra tarp kainos ir būtinos perkamo objekto kokybės“, – tikino D.Vitkus.

Bet VPT vadovė Diana Vilytė sakė, kad kokybės reikalavimai turi būti numatyti pirkimo techninėje specifikacijoje ir už tai atsakinga pati gydymo įstaiga: „Nekart pabrėžėme, kad sėkmingas pirkimas prasideda nuo tinkamo pasirengimo: t.y. konkurencinės aplinkos analizės, poreikius atitinkančio pirkimo objekto, skirtų lėšų planavimo bei tinkamai parengtos pirkimo techninės specifikacijos.“

Medicinos specialistams nerimą kelia ir reikalavimas, kad viešojo pirkimo konkurse turi būti siūloma ne mažiau kaip penkių gamintojų įranga, nes dažnai pasitaiko, kad nedidelėje mūsų šalies rinkoje medicinos įstaigoms įrangą siūlo vos keletas Lietuvoje veikiančių tiekėjų. Dėl to perkančios organizacijos negalėtų įsigyti pacientams gyvybiškai svarbios įrangos ir reagentų. Pavyzdžiui, robotinės chirurgijos tiekėjas apskritai tėra vienas pasaulyje. Taigi konkursuose ne visada būtų užtikrinama VPT reikalaujama penkių tiekėjų konkurencija.

Lietuvos aukščiausiasis teismas yra konstatavęs, kad tiekėjų sąžininga konkurencija negali būti garantuojama tik kiekybiniu tiekėjų dalyvavimo pirkimo procedūrose kriterijumi (kuo daugiau atitinkamos srities tiekėjų), neatsižvelgiant į kokybės kriterijų – tiekėjų kvalifikacijos, jų naudojamų įrenginių ir siūlomo pirkimo objekto atitiktį pirkimo sąlygoms, įstatymo bei kitoms imperatyviosioms įstatymų nuostatoms.

Tačiau VPT dėl 5 gamintojų privalomo dalyvavimo laikosi savo pozicijos. Pasak tarnybos vadovės D.Vilytės, gydymo įstaiga, organizuojanti pirkimą, turi užtikrinti ne imituojamą, o realią konkurenciją, nes tai garantuoja geresnę perkamų prekių kainą ir kokybę. 2013–2015 m. pirkimuose dalyvavo 137 tiekėjai, per metus – vidutiniškai 85 tiekėjai, tad potencialių dalyvių yra. Penki pirkimo dalyviai – tai realus dalyvių skaičius, kuris gali užtikrinti bent minimalią konkurenciją.

Užsimota dar daugiau

Medikus stebina ir VPT rekomendacijos medicinos įstaigoms vengti įsigyti įrangą nuosavybės teise, nors tai suteikia galimybę įstaigai laisvai disponuoti turimu turtu. Pavyzdžiui, įrangai pasenus ar įsigijus naują senąją galima būtų nuomoti ar parduoti ir tokiu būdu gauti papildomų lėšų.

Advokatų kontoros „Sorainen“ viešųjų pirkimų praktikos vadovo Lauryno Lukošiūno nuomone, įrangą įsigijus nuomos pagrindais gali atsitikti taip, kad tiekėjas viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu bankrutuos ar turės skubiai vykdytinų skolų. Tokiu atveju kreditorių reikalavimai galėtų būti nukreipti į tiekėjui priklausančią įrangą. Dėl to kyla rizika, kad perkančioji organizacija tam tikrą laiką neturės būtinos įrangos tyrimams atlikti. Be to, įstaiga gali patirti papildomų išlaidų skubos tvarka organizuojant naujus viešuosius pirkimus, kuriuose įrangą gali tekti įsigyti mažiau palankiomis sąlygomis nei prieš tai vykusiame pirkime.

Yra ir daugiau suvaržymų. Tarkime, reikalavimas perkančiajai organizacijai užtikrinti, kad viešajame pirkime dalyvausiantys tiekėjai galėtų pasiūlyti kitą įrangą (nei tuo metu turi perkančioji organizacija) kartu su siūlomai įrangai pritaikytais reagentais ir eksploatacinėmis medžiagomis bei nurodant jų kiekį. Tačiau dėl įpareigojimo daugeliu atvejų laimėtoju pripažinti mažiausios kainos pasiūlymą ir, neturint galimybės įsigyti reikiamų reagentų, perkančiųjų organizacijų anksčiau nuosavybės teise įsigyta technika taptų nebenaudojama.

VU Santariškių klinikų Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas Edgaras Markevičius tikina, kad įrangos naudojimo forma neturi reikšmės, jei pirkėjams leidžiama rinktis, kokią įrangą jie naudos: „Jei tokia galimybė atimama ir pirkėjas pasibaigus kiekvienai reagentų tiekimo sutarčiai turės iš rinkoje esančių tiekėjų gauti kito gamintojo įrangą, didelės ir sudėtingos laboratorijos gali nustoti efektyviai veikti, nes svarbi sudėtinio laboratorinių tyrimų proceso dalis (naudojama įranga) turės būti keičiama kita.“

Docentas D.Vitkus sakė neįžvelgiantis jokio racionalumo reikalavime, kad įrangą konkurse siūlantis tiekėjas visada turėtų iš anksto nurodyti, kiek ir kokių reagentų bei eksploatacinių medžiagų reikia perkančiosios organizacijos nurodytam maksimaliam tyrimų skaičiui atlikti.

„Niekada tiksliai neįmanoma nustatyti, koks maksimalus tyrimų skaičius bus per metus, ir tiksliai iš anksto apskaičiuoti, kiek reagentų ir kitų medžiagų reikės tam maksimaliam tyrimų skaičiui atlikti. Be to, pacientams atliktų tyrimų skaičius niekada nesutampa su teoriniu reagentų, kontrolinių medžiagų, kalibravimo medžiagų ir kitų priemonių sunaudojimu“, – argumentavo jis.

Iki šiol nusistovėjusi praktika, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos atsiskaito už faktinį nupirktų reagentų ir priemonių skaičių.

D.Vilytė teigė, kad bet kuri gydymo įstaiga turi veiklos stebėsenos sistemą, duomenis, kiek, kokių tyrimų ji kasmet atlieka, tad gali šiuos duomenis analizuoti ir prognozuoti. Planuodamos tyrimų pirkimus gydymo įstaigos gali numatyti maksimalų planuojamų pirkti tyrimų skaičių. Tada į kiekvieno tyrimo kainą tiekėjas gali įskaičiuoti visas jam atlikti reikalingas medžiagas ir priemones – taip išvengiama nenumatytų papildomų išlaidų ateityje.

Kaina pacientams didės

Laikantis tokių VPT rekomendacijų, dirbtinai eliminuojama didelė dalis tiekėjų, už geriausią rinkos kainą galinčių siūlyti tik medicinos laboratorijos tyrimams reikalingus reagentus, bet negalinčių už medicinos įstaigą investuoti į itin brangią įrangą, skirtą medicinos laboratoriniams tyrimams atlikti.

Tais atvejais, kai reagentai bus perkami trumpam laikotarpiui, tiekėjo investicija į įrangą neproporcingai didins laboratoriniams tyrimams reikalingų reagentų, įrangos ir eksploatacinių medžiagų savikainą. Kita vertus, didžiausi ir finansiškai stipriausi tiekėjai, siekdami iš rinkos išstumti mažesnius tiekėjus, iš pradžių kainas gali dempinguoti, o vėliau jas kelti. Lietuvoje jau stebimas ypač agresyvus kai kurių gamintojų dalyvavimas konkursuose su nepagrįstai mažomis kainomis. Šalies medicininės laboratorijos taip pat uzurpuotos – jau turi nuolatinius tiekėjus.

„Teisingas Viešųjų pirkimų įstatymo taikymas privalo padėti medicinos įstaigoms įsigyti, o ne apriboti paslaugoms teikti reikalingos įrangos, reagentų ir priemonių įsigijimą“, – mano D.Vitkus.

Medicinos įranga dažniausiai naudojama iki 8 metų, o amortizacinės sąnaudos vienam laboratoriniam tyrimui atlikti yra tuo mažesnės, kuo ši įranga naudojama dažniau, efektyviau ir ilgiau. Jei įranga bus naudojama tik 3 metus (pagal Viešųjų pirkimų įstatymą tai yra maksimalus viešojo pirkimo sutarties laikotarpis), tiekėjai neišvengiamai bus priversti į reagentų kainą įskaičiuoti neproporcingai dideles įrangos amortizacines sąnaudas. Sumažėjus konkurencijai ir apribojus medicinos įstaigoms pasirinkimą laboratorinių tyrimų kaina pacientams neišvengiamai kils.

Iškraipys konkurenciją

Advokatas L.Lukošiūnas nerimauja dėl pakankamos ir teisės aktais skatinamos konkurencijos užtikrinimo, nes gali susidaryti situacija, kai susijusias rizikas galės prisiimti ir pagal nurodytas sąlygas pasiūlymus viešiesiems pirkimams teikti tik keli didieji tiekėjai, dažniausiai – tiesioginiai gamintojų atstovai. Ilgainiui rinkoje įsitvirtins dominuojantys ir savo sąlygas diktuojantys tiekėjai, nes mažesnieji, investavę į įrangą ir pasirašę viešojo pirkimo sutartį, pagal kurią būtų atlikta daug mažiau nei planuotas maksimalus tyrimų kiekis, paprasčiausiai gali būti priversti bankrutuoti.

Taip pat pagrįstai baiminamasi, kad tiekėjai ir gamintojai pradės skaidyti veiklą bei didinti savikainą, o pelną iškelti į kitas šalis. Be to, tokių konkurenciją ribojančių taisyklių kūrimas, kuomet bloginamos sąlygos verslui ir ribojama konkurencija, gali paskatinti tarptautinius gamintojus apskritai pasitraukti iš ir taip mažos Lietuvos rinkos.

Lietuvos verslo organizacijos irgi ne kartą yra atkreipusios dėmesį į tai, kad mažiausios kainos kriterijus viešuosiuose pirkimuose ne visada yra pats geriausias. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus teigia, kad ydingos viešųjų pirkimų sistemos padarinius junta ne tik paslaugų ar prekių pirkėjai, bet ir šalies gyventojai.

„Mažiausios kainos kriterijus verčia įmones mažinti savo prekių ar paslaugų kaštus. Paprastai taupoma kokybės sąskaita. Vadovaujantis mažiausios kainos kriterijumi yra protinga pirkti nebent standartizuotas prekes ir paslaugas, tokias kaip automobilių degalai, telefono ryšys ir panašias“, – vardino V.Sutkus.

Medicinos rinkos dalyvių nuomone, dabartinės rekomendacijos priimtos skubotai, išklausius tik vieną ar kelis suinteresuotus subjektus. Jie sako, kad dėl VPT „gerosios praktikos“ taikymo yra būtina plati diskusija, įtraukianti kuo didesnį skaičių medicinos įstaigų ir jų laboratorijų specialistų.

„Tik tokiu atveju bus užtikrinta, kad nenukentės pacientai, o Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, asmens sveikatos priežiūros įstaigų ar investicinių programų lėšos bus panaudotos racionaliausiai, kaip to reikalauja Viešųjų pirkimų įstatymas ir ko siekia VPT“, – sakė D.Vitkus.

Dominuoja 5 tiekėjai

VPT duomenimis, laboratorinių reagentų ir diagnostikos priemonių viešieji pirkimai sudaro apie 10 proc. medicinos srityje vykstančių viešųjų pirkimų. Kasmet laboratoriniams reagentams ir diagnostikos priemonėms įsigyti per viešuosius pirkimus išleidžiama apie 34 mln. eurų. 2013–2015 m. pirkimuose dalyvavo 137 tiekėjai, per metus – vidutiniškai 85 tiekėjai. Bet 5 tiekėjai laimi 66 proc. laboratorinių reagentų ir diagnostikos priemonių pirkimų, kitiems 115-ai tenka likusi dalis.

Apie 47 proc. laboratorinių reagentų ir diagnostikos priemonių viešųjų pirkimų – „vieno tiekėjo“ pirkimai (t. y. kai pasiūlymus pateikė vienas tiekėjas arba, atmetus kitų dalyvių pasiūlymus, liko vienas tiekėjas). VPT analizė rodo, jog realios konkurencijos nebuvimas kainą didina 48 procentais.

Tarnyba gydymo įstaigoms siunčia žinią, kad šios, siekdamos racionaliai naudoti lėšas, viešojo pirkimo būdu turėtų įsigyti įrangą ir medicinos tyrimus. Tokiu atveju į tyrimo kainą tiekėjas įtrauktų visas reikalingas jam atlikti medžiagas, kurias laimėjimo atveju turėtų pristatyti perkančiajai organizacijai. Įsigyjant įrangą, techninėje specifikacijoje turėtų būti numatyti minimalūs ir nediskriminaciniai reikalavimai, kuriuos atitiktų mažiausiai 5 gamintojų medicinos įranga. Perkant tyrimus, reikalavimuose turi būti nurodyta, kokius tyrimus medicinos įstaiga atliks.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.