Pirmą kartą Lietuvoje sudarytas žemėlapis patvirtino skaudžią tiesą

Pirmą kartą Lietuvoje sudarytas Širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) sergamumo bei mirtingumo žemėlapis patvirtino skaudžią tiesą – 56 proc. 45–64 metų šalies gyventojų miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Tai pati dažniausia mirties priežastis tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų.

56 proc. 45–64 metų šalies gyventojų miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų.<br>VUL SK
56 proc. 45–64 metų šalies gyventojų miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų.<br>VUL SK
Daugiau nuotraukų (1)

Elzė Laužikaitė

Dec 6, 2016, 3:51 PM, atnaujinta Feb 10, 2018, 12:18 AM

Lietuva vis dar išlieka viena iš pirmaujančių pagal mirčių nuo kardiovaskulinių ligų skaičių. Šiuo metu ji užima trečiąją vietą, o ją lenkia tik Bulgarija ir Rumunija. Taigi Lietuvoje kas antras žmogus miršta nuo gerai visiems žinomos problemos, tad kyla klausimas, kodėl situacija nesikeičia.

Tyrimai kompensuojami valstybės

Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojo kardiologo, prof. habil. dr. Aleksandro Laucevičiaus, Lietuvos sveikatos informacijos centro Higienos instituto duomenimis, sudarytas žemėlapis patvirtino skaudžią tiesą – 56 proc. Lietuvoje miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

„Situacija liūdna, kas antras žmogus miršta dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Kita vertus, rengdami žemėlapį pamatėme, kad nėra tiesioginės koreliacijos tarp sergamumo ir mirtingumo. Tarkime, Visagine, kur fiksuojamas didžiausias sergamumas, mirtingumas nėra didesnis už vidurkį.

Kitaip tariant, galime daryti išvadą, kad kuo aktyviau žmonės tikrinasi, dalyvauja prevencijos programoje, tuo daugiau duomenų surenkama. Taip galime anksčiau diagnozuoti problemas ir kartu kontroliuoti ligą, o paskyrus tinkamą gydymą išvengti skaudžių pasekmių“, – pažymėjo prof. A.Laucevičius.

Taigi veiksmingiausia ŠKL prevencija – reguliariai atliekami tyrimai. Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa kartą per metus suteikia galimybę pasitikrinti rizikos amžiaus grupėje esantiems asmenims. Šie tyrimai yra kompensuojami valstybės ir parodo širdies ir kraujagyslių sistemos būklę.

Jeigu nustatoma didelė ligos tikimybė, pacientas yra siunčiamas į specializuotus centrus, kuriuose ne tik patikslinama diagnozė, bet, prireikus, gali būti skirtas gydymas. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad ŠKL profilaktikai yra būtinos kompleksinės priemonės.

„Nagrinėdami pagrindinių rizikos veiksnių paplitimą bei jų kaitą Lietuvoje 2009–2015 metais, matome, kad išlieka tie patys vyraujantys riziką padidinantys veiksniai: arterinė hipertenzija, dislipidemija, pilvinis nutukimas, cukrinis diabetas, metabolinis sindromas ir rūkymas.

Dalyvaudami širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje vyresni nei 40 metų vyrai bei vyresnės nei 50 metų moterys, kartą per metus gali nemokamai atlikti visus reikalingus tyrimus. Jie atskleidžia organizmo būklę ir parodo, kokio gydymo reikia. Lygiai tiek pat svarbūs yra ir sportas bei žalingų įpročių atsisakymas“, – kalbėjo gydytojas kardiologas profesorius A.Laucevičius.

Situacija gerėja nepakankamai greitai

Pasak gydytojo, galima pastebėti, kad laikui bėgant situacija šiek tiek pagerėjo. Deja, tai vyksta nepakankamai greitai. Mediko teigimu, viena priežasčių – asmens nenoras, baimė žinoti, kad serga.

„Sudarydami žemėlapį pastebėjome, kad sergančiųjų skaičius apylinkėse nėra tiesiogiai proporcingas mirčių skaičiui. Kone priešingai, Visagino apskrityje sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis buvo gerokai daugiau nei vidutiniškai, o mirčių skaičius nesiekė vidurkio.

Tai nesunku paaiškinti, nes kuo aktyviau žmonės tikrinasi, dalyvauja profilaktikos programose, tuo daugiau duomenų yra surenkama. Taip galima anksčiau diagnozuoti ligą, skirti tinkamą gydymą ir išvengti skaudžių pasekmių.

Svarbiausia yra nebijoti ir nebeslėpti galvos po smėliu. Juk diagnozė – ne nuosprendis, paskyrus gydymą ir jo laikantis ligą galima įveikti“, – teigė profesorius.

Siekiant sumažinti mirčių skaičių, nuo 2006 m. Lietuvoje pradėta aktyviai vykdyti Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinta „Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programa“, kuria remiantis žmonėms yra suteikiami nemokami tyrimai bei gydymas.

Ją taikant kiekvienais metais yra patikrinama apie 200 tūkst. asmenų. Apie 5–10 proc. ištirtųjų būna nustatoma padidėjusi ŠKL rizika. Tuomet jie siunčiami į specializuotus prevencijos padalinius.

Vykdant šią programą stebimas laipsniškas 45–64 metų asmenų mirčių dėl širdies ir kraujagyslių ligų mažėjimas. Vis dėlto profesorius A.Laucevičius prisipažino, kad rezultatą pamatyti norėtųsi greičiau.

Dažniau serga moterys, o miršta – vyrai

Sudarant ŠKL žemėlapį pastebėta, kad moterys serga kone tris kartus dažniau nei stipriosios lyties atstovai. Deja, pastarųjų mirtys yra daug dažnesnės. Gydytojo kardiologo teigimu, tai nesunku paaiškinti, nes moterys labiau linkusios tirtis ir gydytis, o vyrai apsilankymo pas medikus vengia.

„Moterys dažniau, nuosekliau tikrinasi sveikatą, todėl yra surinkta daugiau duomenų apie jų sveikatos būklę. Taigi nenuostabu, kad suskaičiuojame daugiau pacienčių moterų nei vyrų.

Rūkančios moterys širdies infarktu suserga daug dažniau nei žalingo įpročio neturinčios bendraamžės, nes joms susilpnėja moteriškų hormonų estrogenų apsauga. Ypač pavojingas derinys – rūkymas bei kontraceptinių tablečių vartojimas.

Pažvelgus į bendras tiek vyrų, tiek moterų širdies ir kraujagyslių ligų priežastis matyti, kad rūkymas yra itin svarbus veiksnys. Rūkančiųjų patirtas infarktas daug dažniau baigiasi mirtimi, jiems yra padidėjusi pakartotinio infarkto tikimybė.

Kitas svarbus rizikos veiksnys – padidėjęs svoris. Žinoma, kad pasaulyje sparčiai plinta antsvorio ir nutukimo epidemija. Ji tokia akivaizdi, kad buvo sukurtas terminas „globalinis nutukimas“, – kalbėjo gydytojas A.Laucevičius.

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, 2014 metais beveik 2 milijardai vyresnių nei 18 m. pasaulio gyventojų turėjo antsvorio, o net 600 milijonų buvo nutukę. Lietuvoje ypač pavojingu sveikatai didelio ir labai didelio laipsnio nutukimo serga apie 62,3 tūkst. žmonių. Pasak mediko, tai yra viena svarbiausių ŠKL priežasčių, į kurią ranka numoti negalime.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.