Per pastarąją parą į ligoninę esą atvežta arti 200 vaikų, dėl to eilės laukiant, kol gydytojai apžiūrės, nepakeliamos. Tėvai turi nusilpusius ir verkiančius vaikus raminti eilėse, medikai pikti, mat darbo krūvis jiems milžiniškas.
Štai vilnietė Edita portalui lrytas.lt antrąją Kalėdų dieną teigė eilėje su karščiuojančiu vaiku pralaukusi apie pusantros valandos. „Pati suprantate, kaip sunku nuraminti verkiantį ir karščiuojantį vaiką. Tokia padėtis nėra normali“, – piktinosi mama.
Moteris pridūrė, kad jiems dar pasisekė, kai kurie tėvai vaikus eilėje sūpavo dvigubai ilgiau.
VUL SK Vaikų ligoninės direktoriaus pavaduotoja, vaikų ligų gydytoja dr. Sigita Burokienė patvirtino, kad šventinės dienos medikams buvo kone pragariškos.
„Šiuo metu sergamumas gripu ir ūminėmis kvėpavimo takų infekcijomis yra padidėjęs, tad tą jaučiame ne tik mes, bet ir kitos gydymo įstaigos.
Iš tiesų Vaikų ligoninėje šventinės dienos buvo itin intensyvios. Gruodžio 24–26 dienomis į Santariškių klinikų Vaikų ligoninę kreipėsi 623 vaikai, iš jų tik 76 (12 proc. nuo besikreipusių) reikėjo stacionarinės pagalbos, visų kitų pacientų sveikatos problemos buvo išspręstos ambulatoriškai.
Didžiausias pacientų skaičius buvo pirmadienį, gruodžio 26 d. – 240 pacientų. Kai tiek daug atvykstančių, atsiranda pavojus, kad bus nepastebėti sunkiai sergantys pacientai, kuriems pagalba turi būti suteikta nedelsiant. Tuo tikslu Vaikų ligoninėje įdiegta pacientų pirmumą nustatanti sistema, kurios pagalba sunkiau sergantys pacientai sulaukia gydytojo apžiūros greičiau nei ne taip sunkiai sergantys. Labai gaila, kad kai kurie tėveliai su savo vaikais gydytojo apžiūros turėjo laukti 3 valandas“, – apgailestavo direktoriaus pavaduotoja.
Daugiausia pacientų į Vaikų ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių pastarosiomis dienomis kreipėsi dėl ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, karščiavimo, pykinimo ir vėmimo.
Pasak dr. S.Burokienės, situacija dėl eilių būtų kitokia, jei tėvai kreiptųsi ten, kur jiems reikia.
„Dauguma šių pacientų turėtų būti gydomi pirminiame lygyje savo poliklinikose šeimos gydytojų ar pediatrų. Pirminio lygio įstaigos turi užtikrinti pacientų priežiūrą 24 valandas/7 dienas per savaitę.
Jos gali tai daryti pačios arba sudaryti sutartis su kitomis gydymo įstaigomis. Poliklinikų nedarbo metu tokie pacientai turėtų kreiptis į tas gydymo įstaigas, su kuriomis yra susitarusios jų poliklinikos.
Jeigu visi pacientai važiuotų ten, kur jiems turi būti teikiama pirminio lygio pagalba, spūsčių mūsų ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyriuje nebūtų – apie pusei šventinėmis dienomis atvykusių pacientų gydymo paslaugos turėjo būti teikiamos kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Jeigu pirminės sveikatos priežiūros sistema poliklinikų nedarbo metu ir toliau neveiks, situacija Vilniuje tik blogės“, – perspėjo dr. S.Burokienė.
