A.Mažrimas turėjo pasitraukti, kai paaiškėjo, kad prieš keletą metų jis prarado dideles pinigų sumas kazino. Vien per 2008 metus A.Mažrimo apyvarta įvairiuose Klaipėdos ir Vilniaus lošimo namuose siekė apie 11 mln. litų (beveik 3,2 mln. eurų), todėl kilo įtarimų dėl priklausomybės ligos.
Dabar A.Veryga ėmėsi dar energingiau pertvarkyti priklausomybės ligų gydymo centrus Lietuvoje.
Ši medicinos sritis – viena labiausiai apleistų. Priklausomybės ligų gydymo kokybė Lietuvoje smarkiai atsilieka nuo Europos Sąjungos, nors nuo 2007 iki 2015 metų vien į šalies sveikatos apsaugos sektorių pateko 430 mln. eurų.
Vilniaus universiteto Santariškių klinikose viešėjusi Europos komisarė Corina Cretu pripažino, kad Lietuva užima antrą vietą pagal tai, kaip efektyviai naudojamos ES lėšos, o pirmauja – Airija.
Per tą laiką Lietuvoje vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo 4 metais, sumažėjo naujagimių mirtingumas, bet nebuvo esminio lūžio gydant priklausomybės ligas.
Ministras A. Veryga pripažino, kad nežinia, kada ateis tokia diena, kai gydydama įvairias priklausomybės ligas Lietuva galės priklausyti Europos referencijos centrų tinklui, kurio pagrindas – bendradarbiavimas.
Vilniaus universiteto Santariškių klinikose viešėjęs taip pat Europos komisaras Vytenis Povilas Andriukaitis neslėpė džiaugsmo, kad ES lėšos padėjo lietuviams medikams tapti lyderiais onkohematologijos, kardiochirurgijos srityse, taip pat įdiegti modelį, kai retų ligų kamuojami Lietuvos pacientai, taip pat sergantys vėžiu vaikai ir varginami sunkių būklių asmenys galės gauti pagalbą užsienio šalyse.
Iš 937 ES centrų, net 12 yra įtraukti iš Lietuvos. Vien Santariškių klinikų pasiekimai ypač vertinami 8 srityse. Tačiau eurokomisaras V.P Andriukaitis nurodė, kad apie 13-14 tūkstančių žmonių Lietuvoje vis dar miršta nepasiekę gydymo įstaigų.
V.P Andriukaitis pripažino, kad Lietuva išgyvena demografinė riziką, o problemos, susijusios su švietimo įstaigomis, transportu, žemės ūkiu, vis labiau griauna sveikatą kaip ir verslo bei pelno normos.
„Mes gyvename tokioje erdvėje, kur rizikos veiksniai veikia nuo Lisabonos iki Helsinkio, o rinka – globali“, – įspėjo eurokomisaras V.P.Andriukaitis.
Apie priklausomybės ligų priežastis paklaustas sveikatos apsaugos ministras A.Veryga, neslėpė, kad dar ilgai teks laukti esminių pokyčių.
– Liguisti potraukiai ir priklausomybės ligos – ledkalnio viršukalnė. Ko labiausiai trūksta Lietuvai? – paklausiau A.Verygos.
– Mūsų rinkos struktūra atgyvenusi, mes paveldėjome nuo sovietmečio išlikusį požiūrį, kad priklausomybės ligos turi būti atskirtos nuo kitų sveikatos sutrikimų, kad tai – ne medicinos sritis.
Mes neturime gerų šios srities specialistų, nes jauni gydytojai nenori rinktis tokios srities kaip priklausomybių ligos.
Atsakinga už regionų politiką Europos komisarė Corina Cretu ne veltui minėjo, kad kol užauga rimti specialistai praeina ne mažiau kaip keli dešimtmečiai. Manau, po kelių dešimtmečių ir mes, psichiatrai, galėsime siūlyti savo patirtį kitų Europos šalių gyventojams.
- Kaip Lietuvoje gydomos naujos priklausomybių ligos, pavyzdžiui, priklausomybė nuo azartinių žaidimų? Juk vienas jūsų pavaldinys net turėjo atsistatydinti, nes pralošė kazino didelę sumą pinigų. Ar turime specialistų ir klinikų, kurios teiktų tokiems asmenims pagalbą? Ar ligonių kasa kompensuoja tokią pagalbą?
– Tai nėra prestižinė medicinos sritis. Vilniuje ir Kaune tokius žmones konsultuoja keli specialistai. Bėda ta, kad tokia pagalba nėra išvystyta visoje šalyje. Daugeliui asmenų, turinčių priklausomybę nuo azartinių žaidimų, yra sunkiai prieinama pagalba.
- Ar tai reiškia, kad trūksta palatų?
– Trūksta specialistų, nėra kam gydyti azartinių lošėjų, nebūtinai reikia naujų palatų, mes turime kuo mažiau galvoti apie tai, kaip žmones atskirti ir uždaryti į ligoninę. Priklausomybė nuo azartinių žaidimų – tai nėra toks sutrikimas, kai žmogų reikia uždaryti ir neišleisti į lauką.
- Ką manote apie kazino reklamas? Ar jos gali pridaryti žalos?
– Yra ruošiamos Azartinių lošimų priežiūros įstatymo pataisos, kur bus svarstomas tokios reklamos draudimas.
- Ar Lietuva pasiekė kokią nors pažangą, kovodama su ligomis, susijusiomis su alkoholio ir psichotropinių medžiagų vartojimu? Ar mes dar velkamės iš paskos?
– Sunku lyginti. Yra šalių, kur mes beveik neatsiliekame, pavyzdžiui, detoksikacija, mes puikiai mokame išvesti žmogų iš kritinės būklės. Bet kalbant apie ilgesnę pagalbą, trunkančią, ne vieną mėnesį, mes nelabai ką turime pasiūlyti.
- Tarptautinėse ataskaitose Lietuva užima gėdingą vietą, kai paliečiamas savižudybių klausimas. Kaip bus stiprinama šalyje savižudybių prevencija?
– Mes prarandame žmones, o tai labai blogai. Yra žinomi savižudybės rizikos veiksniai, vienas jų – alkoholio vartojimas.
Turime gerų pilotinių projektų, pavyzdžiui, Kupiškio patirtis, kai ilgą laiką nebuvo užregistruota nė vienos savižudybės. Šis pavyzdys bus diegiamas kitose savivaldybėse. Yra planuojama daug priemonių, tačiau mums prireiks laiko, kol jos atneša vaisių.