Klinikinėje praktikoje priimta magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimams naudoti 1,5 T galingumo aparatus. Jie padeda greitai ir patikimai gauti duomenis apie paciento būklę negaištant brangaus laiko papildomiems tyrimams.
Pirmieji MRT aparatai Lietuvoje pradėti naudoti praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pabaigoje. Tuo metu vadovaujantis pasauline praktika ir buvo pasirinkta 1,5 T galingumo MRT aparatai.
Vis dėlto ilgainiui privačios bei mažesnės valstybinės įstaigos investavo į mažesnio galingumo (0,2–0,5 T) MR tomografus dėl pigesnės jų kainos.
Lietuvos onkologų draugijos, ESNR („European society of neuroradiology“) narė, medicinos mokslų daktarė Jurgita Ušinskienė pažymėjo, kad mažesnio galingumo aparatai skirti sąnarių tyrimams. Tačiau Lietuvoje su jais atliekami ir stuburo, pilvo ar netgi galvos tyrimai.
„Sudėtingais diagnostiniais atvejais, ypač galvos, pilvo, mažojo dubens ligoms nustatyti, mažo galingumo aparatais atliktas tyrimas gali būti nepakankamai tikslus, padidėja diagnostinių klaidų tikimybė.
Su ja neįmanoma gauti visos būtinos informacijos, padidėja tikimybė praleisti svarbią patologiją“, – teigė J.Ušinskienė.
Kaip sakė gydytojas radiologas medicinos mokslų daktaras Andrius Brazaitis, silpnesni MRT aparatai pasižymi kur kas mažesne skiriamąja geba, todėl kompensuoti jais atliekamas procedūras nėra tikslinga.
„Dirbant 0,2 T ar 0,4 T galingumo aparatais blogai matoma kremzlė, sunku nustatyti, koks jos pažeidimo laipsnis. Taip pat su silpno lauko aparatais nėra galimybės naudoti naujausios kremzlės biocheminio vaizdinimo programinės įrangos („T2 mapping“, „T1rho“), kuri skirta ankstyvam kremzlės pažeidimui nustatyti ir gydymo efektyvumui vertinti.
Silpnesniais aparatais kur kas sudėtingiau kokybiškai slopinti riebalų signalą, o tai yra esminis veiksnys, leidžiantis raumenų ir skeleto sistemoje atskirti, kur yra patologija, o kur jos nėra“, – teigė A.Brazaitis.
Pasak Vilniaus radiologų draugijos prezidento Artūro Samuilio, silpnesni aparatai labai apriboja gydytojus specialistus ir galimybes tinkamai ištirti pacientus.
Ypač tais atvejais, kai reikia tirti stambesnius žmones, krūtinės ląstos, pilvo ar dubens organus.
„Pasitaiko atvejų, kai jau atlikus tyrimus silpnesniu aparatu vėl tenka tirti galingesniu aparatu. Galingesnių aparatų diagnostinis tikslumas yra neabejotinai geresnis. Kuo galingesnis aparatas, tuo daugiau galimybių pamatyti mažesnius ir ankstyvesnius pakitimus“, – sakė A.Samuilis.
Specialistai pabrėžė, kad iš pažiūros pigesni mažo galingumo aparatai vis dėlto verčia valstybę išleisti daugiau pinigų. Didelei daliai tokiu būdu tirtų žmonių tenka sugrįžti atlikti pakartotinių tyrimų.
„Gydytojų taktika pradėti tyrimą nuo pigesnių variantų yra visiškai suprantama. Juk jeigu išsisuki su pigesne technika, iš karto sutaupai pinigų.
Tačiau dažnai pasitaiko taip, kad iš anksto neaišku, ar užteks silpnesnio aparato tyrimų, ar ne. Tokiu atveju juos reikia kartoti ir norint sutaupyti kaip tik prireikia didesnių išlaidų“, – teigė A.Samuilis.
Specialistų siūloma kompensacijos tvarka jau nebe pirmi metai veikia kaimyninėje Latvijoje. Joje kompensuojami tik 1 T ir galingesniais aparatais atliekami tyrimai. Tokia praktika jau davė naudos.
Radiologai pabrėžė tikrai nerekomenduojantys visiškai atsisakyti mažo galingumo diagnostikos aparatų.
Nors didesnio galingumo technika ir yra efektyvesnė, būna atvejų, kai ji tiesiog negali būti naudojama.
„Silpnesnių aparatų pranašumas yra toks, kad jie pigesni ir yra atviro tipo. Dėl šios priežasties išvengiama problemų tiriant žmones, turinčius klaustrofobiją – uždarų, ankštų patalpų baimę. Tokiems žmonėms tyrimus galima atlikti tik su silpnesniais aparatais arba pacientai užmigdomi naudojant medikamentus“, – aiškino Vilniaus radiologų draugijos prezidentas.
Jo kolega A.Brazaitis priminė, kad atviro tipo magnetiniai tyrimai kartais taikomi per neurochirurgines operacijas.
„Operuojant pašalinama auglio dalis, padaromas MRT tyrimas, pasižiūrima, kaip atliekama procedūra, prireikus koreguojami operaciniai veiksmai. Atliekant kaklinės ir juosmeninės stuburo dalies, sąnarių, kelių, čiurnų, pečių funkcinius (dar vadinamus kinematiniais) MRT tyrimus naudojami vertikalūs atvirojo tipo silpno lauko (0,2–0,4 T) MRT aparatai. Baltijos valstybėse tokių aparatų nėra. Pasaulyje jie daugiau naudojami mokslinių tyrimų tikslais“, – aiškino A.Brazaitis.
