Pagal įstatymą, embriono donorystė yra draudžiama, išskyrus
atvejus, kai donorystei yra naudojamas lytinių ląstelių banke
laikomas embrionas, kurio raštu atsisakė asmenys, nurodyti šiame
įstatyme. Šiuo atveju žmogaus embriono donorais būtų laikomi abu
sutuoktiniai (sugyventiniai). Seimas įteisino, kad embriono
atsisakymas yra galimas ne anksčiau kaip praėjus dvejiems metams
nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios. Embriono atsisakymo ir jo
panaudojimo kitų sutuoktinių (sugyventinių) pagalbiniam
apvaisinimui tvarką nustatytų sveikatos apsaugos ministras.
Seimas pritarė donorystės anonimiškumui. Pagal įstatymą,
„lytinių ląstelių ar embriono recipiento, gyvo žmogaus,
savanoriškai duodančio ne sutuoktinio (sugyventinio) pagalbiniam
apvaisinimui skirtas lytines ląsteles, embriono donoro ir vaiko,
pradėto panaudojant trečiojo asmens (donoro) lytines ląsteles ar
embrioną, asmens duomenys yra konfidencialūs“.
Įstatymas draudžia naikinti pagalbinio apvaisinimo metu sukurtą
ir į moters organizmą neperkeltą embrioną. Pagalbinio apvaisinimo
metu sukurtas embrionas galės būti naudojamas tik moters
pagalbiniam apvaisinimui.
Vėliau, nuo 2018 sausio 1 d., įsigalios įstatymo nuostata,
numatanti, kad valstybė įgyvendina embriono donorystės programą –
Prenatalinio įvaikinimo programą. Vyriausybė turės parengti
Prenatalinio įvaikinimo programą, paskirti ją koordinuojančią
valstybės instituciją ir nustatyti šios programos finansavimą
valstybės lėšomis. Prenatalinio įvaikinimo programą vykdytų
universiteto ligoninės, šio įstatymo nustatyta tvarka įgijusios
teisę teikti licencijuojamas pagalbinio apvaisinimo ir lytinių
ląstelių banko paslaugas.
Sausio 17 d. už Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas
balsavo 96 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, susilaikė 2
parlamentarai.
Nors kai kurie Seimo nariai pripažino, kad kai kurios nuostatos
yra netobulos ir neišsprendžia visų problemų, tačiau dauguma
tvirtino, kad galų gale atrastas balansas, o svarbiausia – bus
laimingi tie, kurie šiandien negali susilaukti vaikų.