Sveikatos apsaugos ministerija pradeda priklausomybės ligų centro pertvarką, pagal kurią Vilniaus priklausomybės ligų centras taps nacionaliniu centru, o regionuose esantys centrai taps filialais.
Ministerija planuoja, kad nebeliks tokių priklausomybės nuo alkoholio gydymo priemonių kaip kodavimas ar vadinamasis torpedavimas. Kaip nuo šiol bus gydomos priklausomybės ligos?
Žurnalisto Mariaus Jančiaus ir sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
– Dabar specialistų pagalbos kreipiasi tik dešimtadalis – daugiausia nuo alkoholio, galbūt tabako priklausomų žmonių. Po reformos, kurią žadate, neliks kai kurių neva nepasitvirtinusių gydymo būdų – kodavimo, vadinamojo torpedavimo.
Kai kuriose savivaldybėse žmonės buvo koduojami už valdiškus pinigus ir vien dėl to turėdavo akstiną dalyvauti. Kai neliks ir šito, ar neatsitiks taip, kad reformą padarysite, o daugiau žmonių, kuriems reikia pagalbos, nepritrauksite?
– Būdamas psichiatras, visada išvažiavęs iš Lietuvos jausdavau savotišką gėdą, nes niekam nebūdavo įmanoma paaiškinti, ką reiškia mūsų gydymo metodai, kai koduojame ar „torpeduojame“. Psichiatrai ir psichologai žino tokius metodus kaip psichoterapija, psichoįtaiga, kartais gali būti naudojami net ir placebo preparatai, bet pasaulyje žmonės tikrai nėra gąsdinami.
Žinau tokią praktiką, kai savivaldybės autobusais veždavo žmones koduoti. Su savivaldybių atstovais teko sudalyvauti ne vienoje diskusijoje ir kai žmonių paklausi, ar jie supranta, kas tai per gydymo metodas, niekas iš savivaldybių negalėdavo paaiškinti. Toks paprastas klausimas priversdavo juos susimąstyti, ar apskritai yra prasmė mokėti tuos pinigus.
Priklausomybė yra psichikos sutrikimas ir žmonės turi pačių įvairiausių problemų, pradedant biologinėmis, kai sudėtinga nutraukti vartojimą, baigiant socialinėmis, psichologinėmis. Įsivaizduoti, kad tai galima pagydyti per 15 minučių už keliolika eurų, – reiškia ypač nesuprasti, kokia liga yra priklausomybė. Žmonėms reikia ne gąsdinimo, apgaudinėjimo, o labai realios pagalbos – psichologinės, socialinės, kartais medikamentinės.
Deja, didžiajai daliai Lietuvos žmonių ji nebuvo prieinama. Tik 2 centrai turėjo ilgalaikę reabilitacijos programą – vadinamąją Minesotos programą. Visuose kituose regionuose tokias paslaugas žmonėms būdavo sudėtinga gauti. Be to, yra ne tik priklausomybė nuo alkoholio, bet ir nuo azartinių lošimų, tabako, interneto. Čia tikrai reikia ne koduoti, o psichologinių, socialinių paslaugų, grupinės terapijos.
– Vienas iš neigiamų dalykų yra didelės eilės. Dabar jūs siūlote naujovių, kad nereikėtų gydyti stacionare, žmonės galėtų gydytis ambulatoriškai, atėję po darbo. Ar nėra pavojaus, nes žmogus bus toje pačioje aplinkoje, kad gydysite, skirsite kompensuojamuosius vaistus ar paslaugas ir vis tiek neišgydysite?
– Kiekviena situacija yra labai individuali. Man pačiam teko ne vienus metus gydyti priklausomus žmones. Didžioji dalis jų gali apsieiti be stacionaro, gali lankyti grupes. Kiekvieną situaciją vertina gydytojas, jis sprendžia, ar žmogus turi pakankamą motyvaciją, ar jo socialinė aplinka yra palanki ar nepalanki ambulatoriniam gydymui.
Yra situacijų, kai žmogui yra privalu gultis į stacionarą vien tam, kad saugiai nutrauktų narkotinių medžiagų ar alkoholio vartojimą. Gulėjimas stacionare keliolika ar keliasdešimt dienų tiems žmonėms, kurie nėra asocialūs, turi darbą, šeimą, socialų gyvenimą, juos savotiškai apriboja.
Žmogus dažniausiai vengia pasakyti darbdaviui, kad jis eis gydytis dėl priklausomybės ligų, ir tokiu atveju žmogui lieka tik anoniminių alkoholikų klubai, į kuriuos galima nueiti vakare. Tai nėra blogai, bet kartais žmogui reikia daugiau nei savitarpio pagalbos, jiems reikia psichologinės pagalbos, socialinio darbuotojo konsultacijų, grupinės terapijos ar medikamentų.
Nesakyčiau, kad taip ką nors apribotume ir neišgydytume. Tai nereiškia, kad išnyktų stacionarinis gydymas, ilgalaikė reabilitacija, kur žmonės kartais gydosi net ir metus.
– Ministre, sutikite, kad stinga konkretumo. Kai pradedama reforma, turėtų būti labai aiškus planas su skaičiais, pinigais. Kol kas turime viceministrės frazę, kad skiriami pinigai labai nekis. Tačiau užsimojama labai plačiai – alkoholizmas, lošimai, internetas, valgymo sutrikimai. Dėl to irgi galėtume prognozuoti didesnę žmonių bangą.
– Valgymo sutrikimai nėra gydomi priklausomybės ligų centruose, juos kartais gydo psichiatrai. Paprastai tai daroma psichiatrijos stacionaruose, nebūtinai čia. Sutinku, kad kartais žmonėms pritrūksta skaičių, finansų. Vyriausybė jau yra priėmusi sprendimą didinti priklausomybių ligų centrų finansavimą, papildomai buvo skirti 300 tūkst. eurų. Jų panaudojimas buvo pristabdytas dėl tų priežasčių, kurios buvo paminėtos – personalo, kuris nėra tiesiogiai susijęs su paslaugų teikimu, paslaugų, kurios ne visos yra pagrįstos mokslu.
Reorganizavimo tikslas pirmiausia yra centralizuoti valdymą, atsisakyti funkcijų, kurios nėra būdingos, suvienodinti metodikas ir tada skirti finansus, kurie yra numatyti. Taip pat yra numatyti Europos Sąjungos fondų pinigai priklausomybių ligų centrų plėtrai, bet turime žinoti, kur juos dedame.
Mes nebegalime gyventi sistemoje, kai turėdami centrus regionuose netenkiname regionų poreikių, teikiame skirtingas paslaugas. Juk žmonėms nesvarbu, kur jie gyvena – Klaipėdoje, Šiauliuose ar Vilniuje, jie visur turėtų gauti to paties lygio ar ta pačia metodika grįstas paslaugas, jeigu jos yra apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.
Nesutikčiau, kad nėra sistemos ar platesnio matymo. Svarstoma ir daugiau priemonių, kurios anksčiau ar vėliau sugeneruos srautus į priklausomybių ligų centrus ir jie turi būti pasiruošę tiek metodiškai, tiek žmogiškaisiais ištekliais. Kalbame apie minimalių intervencijų diegimą pirminėje sveikatos priežiūroje. Tai yra metodikos, kurios leidžia anksti pastebėti probleminius vartotojus, kol jie dar yra socialūs, turi problemų, kurias lengva koreguoti.
Priklausomybių ligų centrai turi būti pasiruošę priimti, dirbti pagal vienodą metodiką, nes medikai dėl minimalių intervencijų visiems pradės pasakoti, kad jiems reikia kreiptis, jie gaus pagalbą. Žinoma, tai susiję su finansais, tačiau svarbu ne tik finansai, bet ir metodika, mokslu pagrįstos priemonės.
– Kalbant apie priklausomybę nuo alkoholio, kodavimo, vadinamojo torpedavimo nebeliks, tai kokios bus naujos metodikos? Psichoterapija?
– Psichoterapija, grupinė terapija, Minesotos programa.
– Žmonės norėtų piliulės.
– Yra ir piliulės, tik jos, deja, šiandien nėra kompensuojamos. Stengsimės, kad jos atsirastų tarp kompensuojamųjų vaistų, bet ne visiems tinka ar yra reikalingi medikamentai. Tai sprendžia gydytojas. Man labai liūdna, kad šie pacientai daugybę metų buvo diskriminuojami, savotiškai pasiduodant visuomenės nuostatoms, kad patys kalti ir patys turi už viską susimokėti.
Mes patys esame kalti dėl daugybės ligų. Net jei koją susilaužome žiemą apsiavę netinkamus batus, tam tikra prasme esame patys kalti. Tai valstybė turi nekompensuoti už traumatologijos paslaugas? Turime mesti iš galvos, kad šie pacientai yra kitokie. Jei jie mokėjo privalomojo sveikatos draudimo įmokas, turi gauti gydymą, tik jis turi būti grįstas mokslu, parinktas ir atliekamas taip, kaip priklauso, be jokių didelių improvizacijų.
Psichiatrai ir priklausomų ligų specialistai tikrai žino tas metodikas, jos yra taikomos. Kai kurie centrai tai puikiausiai daro.
Lietuva tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 18.40 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
