Žinoma klimatologė Audronė Galvonaitė tvirtina, kad iš tiesų tai ne orai susargdina žmones. „Orai yra geriausias gydytojas diagnostikas, kuris parodo jūsų sveikatos problemas. Tad jei keičiantis orams skauda sąnarius – tai sąnarių, o ne orų problema“, – sakė specialistė.
Pasak jos, pavyzdžiui, sergamumui gripu tarp jaunų žmonių įtakos turi silpnas imunitetas. „Pakanka vaikus auginti šiltnamio sąlygomis. Mes visi praktiškai pripratę prie kondicionierių, visuomet visur plaunamės rankas, atrodo, tik kas nors prilips, tuoj ir susirgsi. Nebeturime stipraus imuniteto, mūsų organizmas nežino, su kuo kariauti, todėl esame neapsaugoti nuo virusų. Aš prisimenu, kad vaikystėje pareidavau iš lauko visa purvina, kelnių nuo sniego ir purvo nepatempdama, todėl nė karto gripu nesu sirgusi. Pasižiūrėkite, juk augalai, auginti šiltnamio sąlygomis, parnešti į vidų ar kur kitur perstatyti tuoj pat nugeibs. Taip ir žmonės“, – sakė klimatologė.
Kita problema, pasak A.Galvonaitės, važinėjimas žiemą į šiltuosius kraštus. Dar baisiau, kai ten tempiami ir kelių mėnesių kūdikiai. „Šaltuoju metų laiku tėveliai Naujųjų susirengia švęsti į Maldyvus ir vyksta su kūdikiais. Imuninė sistema formuojasi maždaug iki 10 metų. Gimę Lietuvoje mes visi turime vadinamąjį genetinį kodą, tad tas važinėjimas tampa didžiuliu išbandymu organizmui. Žinoma, jei vyktume arkliu – spėtume prisitaikyti, o dabar, kai sėdame į lėktuvą ir po kelių valandų atsiduriame ten, kur kitas laikas, kitoks maistas ir kitokia temperatūra. Todėl visuomet perspėju žmones: mielieji, pagalvokite, ką darote su savo organizmu, jei žinotumėte, ką organizmas apie jus mano... Sėdėtumėte Lietuvoje ir negalvotumėte apie jokius šiltuosius kraštus.
Norite atostogauti? Darykite tai Lietuvoje arba vykite į panašią platumą. Esant didžiuliam temperatūrų skirtumui vandenynuose formuojasi uraganai, o kas tuomet formuojasi mūsų kraujagyslėse ir kitose organizmo terpėse? Šiltuosiuose kraštuose susirenkame visą saulę, visą karštį, o kai tik organizmas, dantimis grieždamas, pradeda prisitaikyti, važiuojame atgal. Ir vėl stresas dėl temperatūros, o kas tuomet lieka – tik keliauti į poliklinikas“, – apgailestavo A.Galvonaitė.
Pasak klimatologės, dar viena problema ta, kad visi per mažai laiko praleidžiame lauke. „Man vaikystėje didžiausia bausmė – neišleisti į lauką. Dabar vaikams didžiausia bausmė – nutempti nuo kompiuterio. Dabar vaikai nuo mažens sėdi susikūprinę prie kompiuterio ir į lauką išeiti – problema, jie nežino, ką ten veikti. Tuomet ir skundžiamės, kad labai daug jaunų žmonių serga gripu“, – teigė A.Galvonaitė.
Daugiau apie tai, kaip orai paveikia sveikatą ir kokią įtaką mums turi biologinis klimato poveikis šiandien, kovo 7 dieną, 14 val. tiesioginėje portalo lrytas.lt transliacijoje pasikalbėsime su klimatologe Audrone Galvonaite. Kviečiame užduoti klausimus tiesiogiai transliacijos metu.
