Rizikingas alkoholio vartojimas tyrime apibūdinamas kaip toks jo suvartojimas, kai vienos progos metu vyrai išgeria 60 gramų, o moterys – 40 gramų gryno alkoholio.
Lietuvoje per pastaruosius metus nurodė taip gėrę 65,8 proc. respondentų. Bent kartą per mėnesį taip gėrė 28,2 proc. apklaustųjų Lietuvoje.
Rizikingas alkoholio vartojimas vis dar labai paplitęs Šiaurės Europoje
Dideli skirtumai egzistuoja tarp rizikingo (gausaus) vienkartinio gėrimo (anglų k. risky single occasion drinking – RSOD. RSOD – gryno alkoholio suvartojimas vienos progos metu – bent 60 g vyrams ir bent 40 g moterims) paplitimo. Respondentų, nurodžiusių, kad rizikingai (gausiai) vartojo alkoholį per pastaruosius 12 mėnesių, skaičius svyruoja nuo daugiau kaip 60 proc. apklaustų europiečių Šiaurės Europos šalyse iki maždaug 10 proc. Italijoje ir Portugalijoje.
Ispanija RARHA SEAS projektui teikė informaciją apie dvi imtis: nacionalinę imtį, kuri reprezentuoja visą šalį, ir papildomą imtį, specialiai sukurtą autonominei Katalonijos bendruomenei reprezentuoti. Nors abi imtys yra iš vienos šalies (Ispanijos), dėl praktinių sumetimų jos yra pristatomos atskirai – kaip „Ispanija“ nacionalinei imčiai ir kaip „Ispanija – Katalonija“ Ispanijos autonominei Katalonijos bendruomenei.
RARHA SEAS atliktas tyrimas parodė, kokia alkoholio suvartojimo dalis nuo bendro alkoholio vartojimo priskiriama rizikingam vienkartiniam gėrimui. Vidutiniškai tai sudaro apie 30 proc., bet šie skaičiai svyruoja nuo beveik 50 proc. Suomijoje ir Islandijoje iki mažiau nei 10 proc. Italijoje.
Dideli proporcijų skirtumai tarp blaivininkų
Vidutiniškai apie 15 proc. europiečių nurodė susilaikę nuo alkoholio vartojimo per pastaruosius 12 mėnesių. Tačiau šie blaivininkų skaičiai labai skiriasi tarp Europos Sąjungos šalių ir varijuoja nuo 7 proc. Danijoje iki daugiau kaip 25 proc. Portugalijoje ir daugiau nei 30 proc. Italijoje.
Europiečiai susilaiko nuo alkoholio vartojimo dėl neigiamos patirties, o vartoti alkoholį skatina teigiamų emocijų paieškos.
Yra daug priežasčių, kodėl žmonės, kurių amžius leidžia legaliai vartoti alkoholį, susilaiko nuo jo vartojimo. RARHA SEAS tyrimas atskleidė keturis tai lemiančius veiksnius: bloga sveikata, neigiama, susijusi su alkoholio vartojimu, patirtis, nepatinkantis alkoholio skonis ir poveikis ir galiausiai – alkoholio atsisakymas dėl religinių ar kitokių principų, kuriuos sustiprina ekonominiai aspektai. Išnagrinėjus vartojimo motyvus, taip pat nustatyti keturi sąlygojantys veiksniai: siekis patirti malonumą, siekis pritapti prie kitų, tariamas alkoholio teigiamas poveikis sveikatai ir alkoholio vartojimas kaip problemų sprendimo būdas. Vidutiniškai dominavo hedonistinės ir socialinės priežastys.
Apie 20 proc. europiečių turi dėl alkoholio vartojimo atsiradusių sveikatos sutrikimų
Greito su alkoholio vartojimu susijusių problemų nustatymo (angl. k. the Rapid Alcohol Problem Screen – RAPS) testas, sudarytas iš 4 klausimų, parodė, kad beveik vienas iš penkių respondentų patyrė bent vieną simptomą, rodantį problemą, susijusią su alkoholio vartojimu, tuo metu vienas iš dešimties patyrė du ar daugiau simptomų per pastaruosius 12 mėnesių. Minėtos problemos svyravo nuo dažniausiai įvardijamos kaip „kaltės jausmas“ iki rečiausiai įvardijamos – „rytinio gėrimo“.
Žala, patiriama dėl kitų asmenų alkoholio vartojimo, paliečia dagumą Europos gyventojų, o kas penktas vaikystėje ar paauglystėje yra gyvenęs su alkoholiku.
Buvo nustatyta, kad vidutiniškai daugiau nei 60 proc. europiečių iš tyrime dalyvaujančių šalių pranešė patyrę žalą dėl kito asmens gėrimo per pastaruosius 12 mėnesių, įskaitant 46 proc. nukentėjusių nuo jiems pažįstamo asmens ir 42 proc. nukentėjusių nuo nepažįstamų asmenų alkoholio vartojimo.
Rimtesne žala, susijusia su alkoholio vartojimu, laikomas patirtas fizinis smurtas, rimtas susiginčijimas, keleivio vežimas esant neblaiviam ar patekimas į eismo įvykį, kuris susijęs su vairavimu išgėrus, ši dalis vis dar yra didelė ir vidutiniškai siekė 20 proc. – svyruoja nuo 40 proc. Lietuvoje iki beveik 10 proc. Švedijoje, Austrijoje ir Vengrijoje.
RARHA SEAS tyrimas taip pat parodė, kad vidutiniškai kas penktas europietis vaikystėje ar paauglystėje yra gyvenęs su alkoholiku ir maždaug pusė jų nurodė, kad jaučiasi labai neigiamai to paveiktas. Didžiausias tokių patirčių paplitimas buvo nustatytas Baltijos šalyse (viršijo 30 proc.), o mažiausias – Italijoje ir Ispanijoje.
Reikalingi specialūs apribojimai
Didžioji dalis respondentų labiausiai remia ir laiko priimtiniausiomis tokias alkoholio kontrolės politikos priemones kaip švietimas ir informavimas, taip pat atsitiktinių vairuotojų iškvėpto oro tikrinimas – abi šios priemonės buvo palaikomos daugumos respondentų.
Vis dėlto didžioji dalis respondentų sutinka, kad alkoholis nėra paprastas produktas, ir reikalauja specialių apribojimų. Jie taip pat mano, kad valdžios institucijų pareiga – apsaugoti žmones nuo alkoholio vartojimo žalos. Labiausiai nuomonės išsiskyrė dėl dalies alkoholio politikos priemonių: kaip alkoholio prieinamumo ir įperkamumo apribojimai. Nedaug apklaustųjų pasisakė už alkoholio prekybos laiko ribojimą vakare ir labai maža dalis buvo prieš dideles kainas, kuriomis siekiama sumažinti alkoholio žalą.
Pirmą kartą įgyvendinti ES bendrieji veiksmai dėl alkoholio daromos žalos mažinimo (RARHA) turi didelę pridėtinę vertę Europoje.
ES bendrieji veiksmai dėl alkoholio yra projektas, bendrai finansuojamas iš Europos Komisijos ir valstybių narių (www.rarha.eu).
Paskelbta ataskaita grindžiama Standartizuotu Europos alkoholio tyrimu (RARHA SEAS), kuris pasiūlo naujų įžvalgų dėl alkoholio vartojimo tarp europiečių. RARHA SEAS yra išsamus tyrimas, atliktas 19 Europos šalių nuo Pirėnų pusiasalio iki Skandinavijos ir nuo Graikijos bei Italijos iki Baltijos šalių, Lenkijos ir Jungtinės Karalystės.
Tyrimas buvo atliktas remiantis reprezentatyvios imties 18–64 metų gyventojų apklausa. Vidutiniškai buvo atlikta 1500 interviu kiekvienoje šalyje, o bendras atliktų interviu skaičius viršijo 32 000. Lietuvai tyrime atstovavo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas.
Ateities veiksmai
1. Šis tyrimas turėtų būti pakartotas po ketverių penkerių metų, norint išsiaiškinti alkoholio vartojimo paplitimo tendencijas ir stebėti alkoholio politikos poveikį, taip pat bendrą socialinių-ekonominių ir kultūrinių pokyčių įtaką.
2. Standartizuotų alkoholio apklausų atlikimas galėtų būti užtikrintas įsteigiant Europos institucinę sistemą. Turi būti atsižvelgiama į skirtingas įsteigimo galimybes, įsteigiant specialią Europos alkoholio mokslinių tyrimų ir politikos agentūrą arba išplečiant Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro įgaliojimus.
Visą ataskaitą ir jos duomenis galite išvysti čia.
