Centro statyba pietinėje Kauno klinikų komplekso dalyje užtruko trejus metus ir kainavo apie 24 mln. eurų. Medikų teigimu, jis nesiskiria nuo geriausių tokios krypties medicinos padalinių Vakarų Europos šalyse ar JAV, o per metus gali priimti dešimtis tūkstančių pacientų.
„Visos priemonės žmonėms gelbėti turi būti sutelktos vienoje vietoje“, – aiškino Kauno klinikų generalinis direktorius profesorius Renaldas Jurkevičius.
Projektuotojai dėl patalpų išdėstymo daug konsultavosi su medikais, o pastarieji idėjų atsivežė iš JAV, Skandinavijos šalių.
Centre įrengta 12 operacinių ir trys reanimacijos skyriai – vaikams, traumas patyrusiems, širdies ir kitų vidaus organų ligų staiga pakirstiems žmonėms.
Anksčiau priėmimo skyriai veikė keliose vietose.
Suteikus skubią pagalbą pacientai gali būti perkelti į specializuotą klinikų skyrių – šiam tikslui naudojami požeminiai tuneliai.
Vaizdas šiurpino net medikus
Pakaunės gyventojas 17-metis Edgaras – vienas pacientų, kurio gyvybę po itin sudėtingos traumos išgelbėjo tikslus Kauno klinikų medikų komandos darbas. Pernai birželio 8-ąją jis įkrito į šiaudų smulkintuvą ir patyrė daugybę sunkių sužalojimų.
Net labiausiai patyrę gydytojai tvirtino, kad toks vaizdas galbūt nestebintų karo zonoje, o įprastomis sąlygomis jį galima išvysti kartą ar du gyvenime.
Pats vaikinas miglotai prisiminė, kaip įkrito į pavojingą įrenginį, o vėliau buvo atvežtas į gydymo įstaigą.
Pirmoji Kauno klinikose Edgarui skubiai atlikta operacija truko pusseptintos valandos, prireikė didžiulės įvairių sričių specialistų komandos ir donorų kraujo. Vaikino kūne buvo keliasdešimt baisių žaizdų, o jo gelbėjimo operacija priminė vaidybiniuose filmuose matytus vaizdus.
Sunkiai sužalotam jaunuoliui buvo sukelta dirbtinė koma, vėliau atliktos trys rekonstrukcinės operacijos. Prireikė dviejų mėnesių, kad jis galėtų palikti gydymo įstaigą ir pradėti reabilitacijos programą.
Gauna laiko pasiruošti
Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojams tenka bene dažniausiai susidurti su medikais, teikiančiais skubią pagalbą miesto gydymo įstaigose.
Greitosios pagalbos medikai važiuodami per raciją praneša Kauno klinikose dirbantiems kolegoms, jei vežamas insultą, ūminę širdies ligą ar politraumą patyręs pacientas. Visuomet iš anksto pranešama apie vežamus vaikus, taip pat kelis vienoje vietoje nukentėjusius žmones.
„Informacija padeda kolegoms tinkamai pasiruošti priimti pacientus“, – sakė stoties direktorius Nerijus Mikelionis.
Su klinikų medikais nuolat tariamasi, kaip dar greičiau suteikti reikiamą pagalbą.
N.Mikelionis pripažino, jog kiekvienas atvejis šiek tiek skirtingas ir visų detalių neįmanoma numatyti, tačiau itin svarbu, kad kylanti sumaištis būtų valdoma, greitai priimami geriausi sprendimai.
„Kiekvienas į bėdą pakliuvęs žmogus nori daugiau dėmesio, kartais skundžiasi prailgusiu laukimu. Vis dėlto dauguma nori pakliūti būtent į Kauno klinikas.
Tai lemia jų pasitikėjimas šios gydymo įstaigos medikais ir noras gauti kokybiškas paslaugas“, – kalbėjo Greitosios medicinos pagalbos stoties vadovas.
Jam kartais keista girdėti kolegų iš kitų miestų pasakojimus, esą ligoninės nenori priimti pacientų, – Kaune tokių nesusipratimų nenutinka nė vienoje gydymo įstaigoje.
„Daug prasčiau dirbančių skubiosios pagalbos centrų esu matęs net labai turtingose šalyse“, – sakė N.Mikelionis.
Kiekviena minutė – vertinga
„Ligoninių priėmimo skyriai visais laikais vaidino svarbų vaidmenį sveikatos apsaugos sistemoje.
Tai vieta, kur žmonių likimai neretai sprendžiami akimirksniu, o viena sutaupyta arba prarasta minutė kartais gali pakreipti tą likimą į vieną ar kitą pusę“, – kalbėjo Kauno klinikų Skubiosios medicinos klinikos vadovas daktaras Kęstutis Stašaitis.
Darbo kokybę lemia ne tik personalo kvalifikacija ar turima įranga, bet ir tokie iš pirmo žvilgsnio nereikšmingi veiksniai kaip patalpų funkcionalumas, gerai apgalvotas jų planas.
„Suvokdami tai esame dėmesingi detalėms ir nuolat stengiamės ieškoti būdų, kurie padėtų dirbti dar geriau“, – sakė K.Stašaitis.
Jau dabar žvelgiama ir į ateitį. Analizuojami augantys pacientų srautai, tiriamos pasaulinės tendencijos. Laukiama pasaulinio telemedicinos proveržio ir jau dabar galvojama, kaip jam deramai pasirengti.
Kauno klinikose planuojama įsteigti telemedicinos technologijomis paremtą skyriaus padalinį, kurio darbuotojai virtualiai konsultuotų atokesnių šalies regionų ligoninėse dirbančius gydytojus ir jų pacientus, galėtų sekti jų gyvybinius parametrus, tyrimų rezultatus, teiktų rekomendacijas dėl gydymo.
„Galimybė sraigtasparniu pasiekti reikiamą regioną ir profesionaliai atlikti reikiamas procedūras ar pergabenti pacientą toliau gydyti į universitetinio lygio ligoninę – jau ne tolimos ateities galimybės“, – mano K.Stašaitis.
Tapo ir projektuotojais
Skubiąją pagalbą teikiantys Kauno klinikų medikai 2008 metais persikėlė į specialiai jų darbui įrengtą priestatą, bet pacientų srautai, didėjantis sergamumas lėtinėmis ligomis vertė jau tada galvoti, kaip teks dirbti po kelerių metų.
Apžiūrėję daugybę JAV ir Skandinavijos šalių ligoninių Kauno medikai ėmė galvoti apie šiuolaikiško centro statybas.
„Kartu su kolegomis gydytojais, slaugytojomis, architektais, kitais mūsų komandos nariais praleidome daugybę dienų planuodami būsimo bendro skubiosios pagalbos skyriaus struktūrą Traumų ir skubios pagalbos centre“, – pasakojo gydytojas K.Stašaitis.
Medikai greitai įsitikino, kad sienas kur kas lengviau griauti popieriuje, o ne tikrovėje, todėl teko numatyti visas įmanomas klinikines situacijas, su kuriomis tikėtina susidurti dirbant, įvertinti, kaip vieni arba kiti struktūros sprendimai galėtų jose pagelbėti arba priešingai – trukdyti.
„Privalėjome iš anksto apgalvoti procesus ir jiems sukurti patalpas, o ne iš pradžių suplanuoti patalpas ir vėliau joms priskirti funkciją.
Tai turbūt buvo sunkiausia dalis – prireikė išvykų į geriausius centrus Vakaruose, konsultacijų su profesionalais“, – kalbėjo K.Stašaitis.
Dabar Kauno klinikose apsilankę gydytojai iš įvairių pasaulio šalių jau prašo pagalbos ir patarimų jiems kuriant skubiosios pagalbos skyrius savo šalyse.
Vaikai jaučiasi kaip namie
Permainos – ne vien Kauno klinikose. Kauno klinikinė ligoninė atnaujino vaikų skubios pagalbos skyrių. Jame įrengti trys apžiūros kabinetai, dvi stebėjimo palatos, echoskopijos ir procedūrų kabinetai.
Patalpose sustatyti patrauklaus dizaino baldai, sienas puošia spalvingi piešiniai, kabinetuose matyti daugybė vaiko akiai mielų akcentų.
Visose palatose įrengti dušai, kriauklės, klozetai, mat jose ligoniukai praleidžia nuo 4 iki 24 valandų, kol atliekami tyrimai, apžiūros ir nusprendžiama, kokį gydymą – ambulatorinį ar stacionarinį – skirti.
Kauno klinikinės ligoninės Vaikų priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus vedėjas Darius Varaškevičius pabrėžė, kad mažieji ligoniai gali būti saugūs dėl kitų infekcijų.
Vaikai, kuriems įtariama žarnyno infekcija, priimami atskirai nuo tų, kurie atvyksta dėl kitų ligų. Į izoliuotą nuo kitų patalpų erdvę su atskiru įėjimu vežami lakiųjų pavojingųjų infekcijų (meningokoko, vėjaraupių) simptomų turintys mažyliai.
D.Varaškevičiaus nuomone, ne mažiau svarbu, kad pagerėjo ir skyriaus personalo darbo sąlygos, o tai turi tiesioginės įtakos gydymo procesui.
Anksčiau vaikai buvo priimami bendrose su suaugusiaisiais patalpose, todėl įrengus atskirą Vaikų priėmimo ir skubios pagalbos skyrių daugiau vietos yra ir suaugusiesiems.
Kauno klinikinės ligoninės direktorius Gediminas Abeciūnas pripažino, kad 350 tūkst. eurų kainavęs Vaikų priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus perkėlimas į atskiras patalpas buvo viena svarbiausių strateginių užduočių.
Per metus dėl įvairių negalavimų į šios ligoninės Vaikų priėmimo ir skubios pagalbos skyrių atvyksta apie 7 tūkst. pacientų, stacionarus gydymas taikomas iki 4,5 tūkst. mažųjų pacientų.
Ši gydymo įstaiga priima maždaug pusę visos šalies vaikų, susirgusių infekcinėmis ligomis.