Vėl Europos uodegoje: kiekvienas lietuvis dėl to siunta, bet situacija gali būti dar liūdnesnė

Nors lietuviai mėgsta girtis stipriu gyvybės mokslų sektoriumi, technologijomis, lazeriais, inovacijomis, „Tesla Gigafactory“ statybų tema Lietuvoje neseniai susilaukė ypatingai plataus visuomenės dėmesio, o štai sveikatos inovacijų skatinimo tema panašaus dėmesio iki šiol nesusilaukia.

Būtina aiškiai apsibrėžti ir prioretizuoti inovacijų farmacijoje poreikį ir vertę, naudotis sveikatos technologijų vertinimo sistemos principais bei naudotis kuo įvairesniais kompensacijų mechanizmais.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Būtina aiškiai apsibrėžti ir prioretizuoti inovacijų farmacijoje poreikį ir vertę, naudotis sveikatos technologijų vertinimo sistemos principais bei naudotis kuo įvairesniais kompensacijų mechanizmais.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Būtina aiškiai apsibrėžti ir prioretizuoti inovacijų farmacijoje poreikį ir vertę, naudotis sveikatos technologijų vertinimo sistemos principais bei naudotis kuo įvairesniais kompensacijų mechanizmais.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Būtina aiškiai apsibrėžti ir prioretizuoti inovacijų farmacijoje poreikį ir vertę, naudotis sveikatos technologijų vertinimo sistemos principais bei naudotis kuo įvairesniais kompensacijų mechanizmais.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Apr 21, 2017, 5:08 PM, atnaujinta Apr 22, 2017, 1:55 AM

Šiandien LAWG (Local American Working Group) organizuotoje konferencijoje Lietuvos mokslų akademijoje „Kodėl ir kaip Lietuva turėtų ruoštis inovacijoms sveikatos apsaugos sistemoje?“ sveikatos sistemos specialistai vieni kitų klausė – kodėl Lietuvai deklaruojant ambicijas tapti gyvybės mokslų lopšiu jei ne Europoje, tai bent regione, farmacijos sektorius lieka nepelnytai užmirštas, o naujausių vaistų ir gydymo prieinamumas Lietuvos pacientams – vienas prasčiausių Europoje.

„Didžiausia problema tame, kad gydymo lėšos planuojamos vis dar neturint aiškesnio vaizdo, kokie ilgalaikėje perspektyvoje yra žmonių poreikiai. Realiai tokioje mažoje šalyje kaip Lietuva, nebūtų sudėtinga suskaičiuoti, kiek žmonių serga viena ar kita liga, prognozuoti tiek genetiškai paveldimas, tiek kitas ligas ir atitinkamai planuoti, kiek ir kokių gydymo būdų reikia ir reikės bent kelis metus į priekį – taip išvengtume skaudžių atvejų, kai rimtomis ligomis susirgusiems žmonėms valstybė tiesiog negali padėti“, – sakė „Local American Working Group“ vadovė Rūta Pumputienė.

„Norisi tikėtis, kad tokia praktika ilgai nebesitęs, ir jau artimiausiu metu planuosime gydymą ir tam skirtas valstybės išlaidas remdamiesi pagrįstomis prognozėmis.“

Tai patvirtino tiek „PFIZER“ Pasaulinės sveikatos ir inovacijų vertės centro vyr. direktorius Dr. Adam Heathfield, tiek dr. Olga Loblova, vizituojanti profesorė Centrinio Europos Universiteto Viešosios politikos mokykloje, sakydami, kad būtina aiškiai apsibrėžti ir prioretizuoti inovacijų farmacijoje poreikį ir vertę, naudotis sveikatos technologijų vertinimo sistemos principais bei naudotis kuo įvairesniais kompensacijų mechanizmais, pavyzdžiui, stebėti gydymo atitinkamais vaistais efektyvumą ir tik pagal pasiektus klinikinius rezultatus juos kompensuoti.

Konferencijoje buvo pabrėžiama, kad efektyvus viešųjų finansų sveikatai valdymas, t.y. objektyvus, pagrįstas ir atsižvelgiant į gydymo poreikius biudžeto sveikatai planavimas, kompensuojamų vaistų sąrašų peržiūra siekiant turėti tik efektyviausius vaistus, senų vaistų kainų mažinimas, skaidrumo sistemoje didinimas – pagrindiniai receptai inovacijoms farmacijos sektoriuje skatinti. Iš to laimėtų ir pacientai (kuriems būtų prieinamas racionalus gydymas itin efektyviais vaistais), ir valstybė – nes tai visapusiškai ekonomiškai naudingas sprendimas.

Domėtis sveikatos apsaugos inovacijomis reikėtų ne tik galvojantiems apie efektyvesnius vaistus, o ir galvojantiems apie valstybės ateitį. Nuolat didėjant vidutiniam amžiaus vidurkiui, didėja ir išlaidos sveikatos apsaugai – Europos Komisijos duomenimis iki 2060 metų vidutiniškai kiekviena Europos šalis sveikatos apsaugai išleis bent 2 proc. BVP daugiau ir šis skaičius nuolat didės.

Lietuvoje situacija gali būti dar liūdnesnė: jei tęsis dabartinės visuomenės sveikatos, emigracijos, gimstamumo ir augančių išlaidų tendencijos, o gydymo progresyvumu ženkliai atsiliksime nuo kitų ES šalių, valstybė vis sunkiau galės užtikrinti deramą gydymą visiems mokesčių mokėtojams, susirgusiems itin sunkiomis, retomis arba onkologinėmis ligomis.

„Lietuvos politikos formuotojams reikia rimtai susimąstyti, kaip į Lietuvą pritraukti ne tik Eloną Muską, bet ir sveikatos apsaugos inovacijas bei ištraukti Lietuvą iš Europos pažangiausio gydymo technologijų kompensavimo užribio visoje Europoje“ – sakė advokatė Rūta Pumputienė. „Tai svarbu ne tik dėl visiems patinkančių investicijų pritraukimo bet ir dėl realaus žmonių sveikatos pagerinimo ir jos gerinimo ateityje. Privalome galvoti apie Lietuvos visuomenę po kelių dešimčių metų, kitaip situacija taps nebevaldoma“.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.