Nagų priežiūra salone gali baigtis kraupiai, todėl privalote atsiminti kelis dalykus

Šylant orams vis daugiau žmonių renkasi atvirą, pėdoms leidžiančią kvėpuoti avalynę. Po truputį ilgėja eilės manikiūrą bei pedikiūrą siūlančiuose salonuose. Dėl šios priežasties kai kurie ima ieškoti pigesnių, mažiau populiarių alternatyvų. 

 123 nuotr.
 123 nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jun 1, 2017, 12:21 PM

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvos gyventojų išvaizda šiuo metu oficialiai rūpinasi daugiau nei 17 tūkst. grožio paslaugų teikėjų. Deja, Lietuvoje atlikti patikrinimai rodo, kad ne visi grožio specialistai į šią veiklą žiūri atsakingai. 

Tiriant paslaugų vartotojų skundus, kasmet nustatoma, kad dalis grožio paslaugų teikėjų veiklą vykdo neturėdami privalomo leidimo-higienos paso. Nerimą kelia situacija, su kokiais instrumentais teikiamos manikiūro ir pedikiūro paslaugos: pažeidimai, susiję su netinkamu jų dezinfekavimu ar sterilizavimu taip pat fiksuojami kasmet. 
NVSC specialistai atkreipia dėmesį į būtinybę domėtis, kokiais instrumentais yra teikiamos paslaugos, nes higienos pažeidimai gali sukelti itin liūdnas pasekmes – nuo ilgalaikio gydymo reikalaujančio grybelio iki hepatito C ar ŽIV.

Dirbantys nelegaliai praslysta pro planinius patikrinimus

Lietuvoje grožio specialistai turi turėti ne tik individualios veiklos pažymėjimą ar dirbti įmonėje, bet ir galiojantį leidimą-higienos pasą. Jis patvirtina, kad specialisto ar įmonės veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos reikalavimus. „Leidimas turėtų būti laikomas klientui matomoje vietoje: ant sienos, staliuko ir pan.  Jei kyla įtarimų dėl teikiamų paslaugų kokybės, o dokumento nesimato, rekomenduojama specialisto paprašyti jį parodyti. Jei jis to padaryti negali – tai pirmasis signalas apie galimai netinkamas veiklos sąlygas“, – pasakoja NVSC Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Ingrida Skridailienė. 

Taip pat nerekomenduojama naudotis grožio paslaugomis, kurias specialistai teikia namuose. Mat dažniausiai tokie paslaugų teikėjai vykdo veiklą nelegaliai, t. y. neturi leidimo-higienos paso. Tokiais atvejais ir jų kontrolės galimybės yra ribotos,  NVSC apie juos duomenų neturi. „NVSC kasmet atlieka  planinius grožio paslaugų teikėjų patikrinimus, kurių metu peržiūrima ne tik dokumentacija, bet ir tai, kaip laikomasi higienos reikalavimų – įrankių dezinfekcijos ir sterilizacijos, patalpų ir įrangos priežiūros ir kitų aspektų. Bendrai „juodosios rinkos“ dalyvių kontroliuoti nėra galimybės, nes jų paprasčiausiai nėra oficialiuose paslaugų teikėjų sąrašuose. Tai žala ne tik valstybei, bet ir pavojus klientų sveikatai, todėl sužinojus apie nelegalius paslaugų teikėjus gyventojų visuomet prašome pranešti NVSC“, – pasakoja I. Skridailienė.

Svarbi tinkama instrumentų priežiūra

Per 2016 m. Lietuvoje buvo atlikti 3415 grožio paslaugų teikėjų patikrinimai. Kone penktadaliu atvejų nustatyti pažeidimai. 18 proc. praėjusiais metais fiksuotų pažeidimų sudaro netinkama darbui naudojamų instrumentų priežiūra. „Per pastaruosius trejus metus pažeidimų, kai netinkamai dezinfekuojami ar sterilizuojami paslaugoms teikti naudojami instrumentai, skaičius kito nežymiai. Patikrinimų metu kasmet nustatome, kad apie 5 proc. paslaugų teikėjų nesilaiko nustatytų įrankių dezinfekcijos reikalavimų, tačiau dedame pastangas, kad jų mažėtų. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad ši rinka yra sparčiai kintanti, nuolat atsiranda vis naujų paslaugų teikėjų, tad skiriame didelį dėmesį jų konsultavimui, informavimui, reikalavimų išaiškinimui“, – teigia I. Skridailienė. 

Jeigu instrumentai dezinfekuojami, sterilizuojami netinkamai, o vienkartiniai įrankiai naudojami pakartotinai, kyla rizika klientų sveikatai. Kartu su dailiu manikiūru ir pedikiūru yra tikimybė gauti ilgalaikio gydymo reikalaujantį nagų grybelį ar net užsikrėsti tokiomis sunkiomis ligomis kaip hepatitas C ar ŽIV.  

„Procedūros, kurių metu pažeidžiama oda, gleivinė ar vyksta sąlytis su krauju, turi būti atliekamos  steriliais vienkartiniais arba specialiai sterilizuotais instrumentais. Taip užtikrinama, kad procedūra bus saugi ir išvengiama užkrečiamųjų ligų plitimo. Tokius instrumentus vienkartines pirštines mūvintis paslaugos teikėjas turi išpakuoti klientui matant“, – teigia pašnekovė. 

3 taisyklės, kurias privalote atsiminti

Taigi, portalas lrytas.lt primena, kad jei norite išvengti pėdas ar net visą organizmą žalojančių ligų, turite atminti:

1. Patikrinkite atsiliepimus apie paslaugą teikiantį saloną ar asmenį

Ne visuomet brangiau reiškia geriau. Visgi, ne iš dangaus nukrito posakis „gauni tai, už ką moki“, todėl, prieš apsilankant bet kuriame grožio procedūras teikiančiame salone, derėtų atkreipti dėmesį ne tik į kainą, bet ir į kokybę.

Tai dažniausiai puikiai atspindi klientų palikti atsiliepimai. Be to, prieš registruojantis derėtų atvykti į patį saloną ir pasižiūrėti, kaip jame darbuojamasi.

2. Atkreipkite dėmesį, ar laikomasi higienos normų

Visi instrumentai, į kurių sąrašą patenka ir procedūroms naudojami dubenys bei kojų vonelės, turėtų būti dezinfekuojami ligoninėms tinkančiu dezinfekuotoju. Jeigu stebint nepavyksta nustatyti, ar laikomasi higienos normų, nebijokite pasiteirauti apie priemonių valymo tvarką.

Taip pat labai svarbu, kad paslaugą teikiantis asmuo žino, ką daro. Įpjovus ar kitaip pažeidus odą, smarkiai padidėja infekcijos grėsmė, kadangi į žaizdą gali patekti įvairūs mikroorganizmai. 

Derėtų atkreipti dėmesį, kad nukasyti vabzdžių įkandimai ar kitokiu būdu ant kojų atsiradusios žaizdelės taip pat gali būti apkrėstos. Taigi, į vonelę derėtų kišti tik sveikas, nepažeistas pėdas.

3. Stebėkite, kokie instrumentai naudojami

Kai kurie salonai naudoja maisto tarkas ar metalines dildes primenančius įrankius. Paprastai šiais instrumentais yra šalinamos nuospaudos, sukietėjusi pėdų oda.

Vis dėlto, šių įrankių derėtų vengti. Jie ypatingai šiurkščiai šalina negyvas odos ląsteles ir didina riziką pažeisti sveiką odą.

Geriausia rinktis švitrinį popierių ar šiurkštų šepetį primenančius įrankius, kadangi jie jūsų oda pasirūpina švelniau. Taip elgtis derėtų ir namuose, kadangi taip sumažėja infekcijos rizika.

 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.