Medikų kantrybė išseko: prašo sustabdyti „užsuktą“ siuntimų ratą

Socialiniame tinkle Facebook esančioje Lietuvos slaugytojų balso grupėje pasirodė viešas šeimos gydytojų laiškas sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Siuntimų pas specialistą laukimas sudaro eiles poliklinikose.<br>M.Patašiaus nuotr.
Siuntimų pas specialistą laukimas sudaro eiles poliklinikose.<br>M.Patašiaus nuotr.
Siuntimų pas specialistą laukimas sudaro eiles poliklinikose.<br>M.Patašiaus nuotr.
Siuntimų pas specialistą laukimas sudaro eiles poliklinikose.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Aug 31, 2017, 3:38 PM, atnaujinta Sep 1, 2017, 6:15 AM

Jame buvo apibendrinti šeimos gydytojos Alinos Tikniūtės bei jos kolegų nusiskundimai, aptartos opios problemos ir spragos.

Socialiniame tinkle kilusi šeimos gydytojų diskusija atskleidė, kad problemų Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje yra tiek daug, kad sunku jas visas ir aptarti.

Medikų pasipiktinimą sukėlė sveikatos apsaugos ministro pasidžiaugimas, kad vis daugiau jaunų medikų lieka Lietuvoje. Deja, prabilę gydytojai atskleidė, kad realybė gerokai niūresnė.

„Labai norėčiau perteikti komplikuotos šeimos gydytojo padėties šiandieninėje Lietuvoje aktualumą per asmeninę prizmę, nes ši patirtis nėra unikali. 

Kai 85 proc. savo darbo laiko aš skiriu išskirtinai dokumentų rašymui, dažniausiai dokumento dėl dokumento (red. past. siuntimo dėl diagnozės gavimo), kai esu priversta žmogų siųsti specialistui dėl vaistų kompensavimo ribojimo ir apskritai [jaučiamas] didžiulis mano kompetencijos nustatyti diagnozę ir pasiųsti žmogų tyrimams ribojimas; kai turiu pacientui 5 minutes ir girdžiu besiginčijančius už durų laukiančius žmones, o kartais ir besimušančius; kai pacientas įbėga pas mane lyg ant adatų ir skuba lauk, nes kiti laukia...

Tuomet esi priverstas kovoti už savo teisę būti Gydytoju“, – laišką pradėjo medikė, kuriame apibendrino visas kolegų iškeltas problemas.

Diagnozuoti ligą draudžia įstatymas

Pirmoji ir turbūt didžiausia problema – labai siaura Šeimos gydytojo medicinos norma Lietuvoje. Nepaisant to, kad neretai šeimos gydytojai mato diagnozę, tačiau jos diagnozuoti negali. Vietoje to yra gaištamas tiek paciento, tiek mediko laikas, sudaromos eilės.

„Net jeigu atlikti visi reikalingi tyrimai diagnozei nustatyti, šeimos gydytojai to daryti negal, nors yra pakankamai kvalifikuoti. Juk kiekviena diagnozė nustatoma remiantis tam tikrais kriterijais ir jeigu šeimos gydytojas turi visus reikalingus diagnozę patvirtinančius tyrimus, turėtų pagal galimybes ir toliau gydyti savo pacientą. Na, o jei šeimos gydytojui trūksta kompetencijos nustatyti diagnozei, tuomet prašoma specialisto pagalbos.

Diskusijoje šeimos gydytojai įvardijo daugybę ligų, kurias diagnozuoti ir gydyti jie norėtų savarankiškai, be bereikalingo siuntinėjimo pas specialistą. Tai, pvz., Laimo liga, podagra ar dažnai sutinkamas alerginis rinitas.

Kasdien turime duoti siuntimus LOR gydytojui, kad patvirtintų alerginį rinitą ir skirtų kompensuojamą gydymą, nors šeimos gydytojai kasdien diagnozuoja šią ligą pagal tipinius simptomus ir dažniausiai būna paskyrę gydymą.

Deja, turime siųsti dūstantį žmogų pulmonologui, nes gydymo koreguoti neturime teisės. Juk pacientas į savo gydytoją kreipiasi tikėdamasis pagalbos. O šeimos gydytojas, nesvarbu, kad moka gydyti ligą, pagal įstatymus jam padėti negali.

Šeimos gydytojas – nereikalingas tarpininkas

Gydytoja A.Tikniūtė pabrėžė, kad toks pacientų siuntimas nuo vieno specialisto prie kito ne tik užima laiką, bet ir vargina pacientą. Pavyzdžiui, pacientui skundžiantis tam tikrais simptomais, šeimos gydytojas jį siunčia atlikti tyrimo echoskopu.

Pvz., echoskopui parodžius auglį inkstuose, jis yra siunčiamas atgal pas šeimos gydytoja su rekomendacija atlikti kompiuterinės tamografijos ar magnetinio rezonanso tyrimą.

Deja, šeimos gydytojas negali išrašyti siuntimo šiam tyrimui, todėl pacientą siunčia pas specialistą, kuris duos siuntimą atlikti reikiamam tyrimui, o siuntimą gavus jo paprastai reikia palūkėti.

Šiandien šeimos gydytojams įstatymas neleidžia duoti siuntimų net ir dažniems sveikatos sutrikimams nustatyti.

„Šeimos gydytojas pagal dabartinius įstatymus, nekompetetingas paskirti žmogui sąnarių echoskopiją, koronarografiją ir t. t., o nuo jų labiausiai ir kenčia pacientai.

Be to, tyrimai, kuriuos gali skirti šeimos gydytojas yra labai riboti. Vėl turime rašyti nukreipimą pas specialistą ne todėl, kad mums nepakanka kompetencijos diagnozuoti Laimo ligą, podagrą, reumatoidinį artritą, alergines būkles ir pan., o tam, kad tyrimas būtų nemokamas, mat kitu atveju už tyrimą reikia mokėti.

Tai yra visiškas specialistų kompetencijos švaistymas. O sveikatą besitikrinantys žmonės dirba, skuba, dažnai ir nespėja dar keletą kartų lankytis prigrūstose gydymo įstaigose, kur tenka praleisti pusę dienos“, – kalbėji medikė.

Neveiksminga siuntimų sistema

Be minėtų problemų, neveiksminga ir kasmetinių sveikatos patikrinimų sistema. Sergant kai kuriomis ligomis, pas medikus tenka lankytis bent sykį pas metus, kartais ir dažniaus. Nepaisant to, kad šie apsilankymai yra iš anksto numatyti įstatymų, ir vėl kiekvieną sykį reikalaujama siuntimų. Tas pats ir profilaktiškai tikrinantis sveikatą darbui.

„Siuntimų ratas užsuktas iki beprotybės. Ar ne per brangi ši siuntimų rašymo sistema? Juk tai gydytojų darbo laikas. Gydytojų, kurie galėtų iš tikrųjų gydyti žmones ir su jais kalbėtis, tų pačių, kurių konsultacijos laukia ir sergantis žmogus, kartais daugiau nei savaitę.

Na, o siuntimai profilaktinėms plaučių rentgeno nuotraukoms profilaktinių tikrinimų dėl darbo metu yra darbdavio atsakomybė. Jei Valstybinė ligonių kasa kompensuoja šį tyrimą, kam tuomet reikalingas neva šeimos gydytojo prašymas jį atlikti?“, – laiške svarstė šeimos gydytoja.

Ji taip pat nurodė, kad pacientus siunčiant į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą taip pat yra susiduriama su begale problemų, kurias spręsti reikia kuo greičiau.

Paini kompensuojamųjų vaistų tvarka

Specialistui išrašius vaistų receptą, šeimos gydytojas jo pratęsti neturi teisės. Jeigu medikai taip pasielgia, skiriamos baudos, kurios yra išskaičiuojamos iš šeimos gydytojų atlyginimų.

„Daugumos šių vaistų šeimos gydytojai neskiria – jie būna jau paskirti gydytojo specialisto. Tačiau kaip vėliau paaiškinti žmogui, kad šio vaisto jam nepratęsite kaip kompensuojamojo, nors specialistas liepė prasitęsti gydymą pas šeimos gydytoją? <...> Deja, ligonių kasos baudžia už teisingai remiantis kompensuojamųjų vaistų kainynu išrašytus vaistus“, – rašė šeimos gydytoja.

Sveikatos apsaugos ministerija teigė problemą žinanti

Susisiekus su SAM, išsamaus atsakymo gauti nepavyko – tebuvo trumpai paaiškinta, kad situacija yra žinoma ir netolimoje ateityje bus sprendžiama.

„Šeimos gydytojų aprašytos problemos tiek SAM, tiek ministerijos vadovybei yra žinomos. Kai kurios iš jų jau sprendžiamos, keičiami teisės aktai, kad būtų galima tobulinti nusistovėjusią tvarką ir padaryti ją lankstesne tiek pacientams, tiek medikams. Kitos – irgi bus sprendžiamos.

Juk kitaip ir negali būti. Tuo tikslu Ministras Aurelijus Veryga susitiks su šiais šeimos gydytojais ir jų atstovaujama asociacija ir aptars, kaip būtų galima bendromis jėgomis spręsti ir kitas problemas sveikatos sektoriuje, ne tik tas, kurias išvardino laiško autoriai“, – teigė sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.