Pigus ir šalutinių poveikių neturintis gydymas: medicinoje prasidėjo nauja era

Neilgai trunkantis, neturintis šalutinių poveikių ir nebrangus. Ultragarso tyrimams atėjo nauja era, ypač dėl to, kad tai atveria naujas galimybes kuo anksčiau pradėti kovą su vėžiu.

Atvykusi į tarptautinę konferenciją Lietuvoje profesorė M.Radzina iš Rygos teigė, kad ultragarso diagnostiniai tyrimai - ateitis, kovojant su vėžiu. <br> E.Paukštės nuotr.
Atvykusi į tarptautinę konferenciją Lietuvoje profesorė M.Radzina iš Rygos teigė, kad ultragarso diagnostiniai tyrimai - ateitis, kovojant su vėžiu. <br> E.Paukštės nuotr.
 Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja profesorė S.Jarmalaitė dėkojo legendiniam krepšininkui Š.Marčiulioniui už bendradarbiavimą, rengiant tarptautinę konferenciją Gurakalnėje. <br> E.Paukštės nuotr.
 Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja profesorė S.Jarmalaitė dėkojo legendiniam krepšininkui Š.Marčiulioniui už bendradarbiavimą, rengiant tarptautinę konferenciją Gurakalnėje. <br> E.Paukštės nuotr.
 Tarptautinės konferencijos metu Dubingiuose veikė improvizuota kaimo laboratorija, kur vietiniai gyventojai galėjo gauti vertingų konsultacijų. <br> E.Paukštės nuotr.
 Tarptautinės konferencijos metu Dubingiuose veikė improvizuota kaimo laboratorija, kur vietiniai gyventojai galėjo gauti vertingų konsultacijų. <br> E.Paukštės nuotr.
  Ultragarsinės diagnostikos vasaros mokykla vyko Gurakalnės kaime, Molėtų rajone.<br> E.Paukštės nuotr.
  Ultragarsinės diagnostikos vasaros mokykla vyko Gurakalnės kaime, Molėtų rajone.<br> E.Paukštės nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Sep 2, 2017, 1:11 PM

Tačiau nėra gerai ultragarsu ilgai stebėti motinos įsčiose bręstantį vaisių. Dėl kylančių tam tikrų fizinių efektų, pavyzdžiui, kaitinimo, tai gali paveikti vaisiaus vandenis ir blogai atsiliepti embrionui.

„Negaliu teigti, kad ultragarsas yra 100 procentų nežalingas. Kitas dalykas, iki šiol nėra įrodytas ultragarso poveikis nėštumui“, – įspėjo Lietuvoje viešėjusi Latvijos ultragarso draugijos prezidentė profesorė Maija Radzina. 

Gurakalnės kaime, netoli Dubingių, Molėtų rajone, neseniai vykusioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje M.Radzina pasakojo apie tai, tiek daug vilčių teikia ultragarsinė diagnostika. Šią konferenciją organizavęs Nacionalinis vėžio institutas daug prisidėjo prie to, kad Lietuvoje būtų taikomi šiuolaikiniai diagnostikos metodai. Tarptautinės konferencijos metu Dubingiuose veikė improvizuota kaimo laboratorija, kur vietiniai gyventojai galėjo gauti vertingų konsultacijų. ​

– Ne paslaptis, kad apsilankę pas gydytoją žmonės būna nepatenkinti, jei neskiriamas sudėtingas tyrimas? Kuo naudingas ultragarso tyrimas?

Pasaulyje iki šiol tęsiasi diskusijos apie ultragarso tyrimų poveikį. Bet nėra įrodytas jų žalingumas. Žinome tik tai, ultragarsas yra santykinai saugesnis nei kompiuterinė tomografija ar magnetinis rezonansas.

Ultragarsas – tai garsas, kurio dažnis didesnis už žmogaus ausies juntamo diapazono dažnį – daugiau nei 20 000 Hz. Yra naudojamas aido efektas.

Kaulai,riebalai ir raumenys skirtingai atspindi ultragarso bangas. Atspindėtos bangos (aidas) paverčiamos elektros impulsais, kurie suformuoja vaizdą ekrane. Tokiu būdu galima stebėti žmogaus vidaus organus nepažeidžiant kūno.

Pastaruoju metu ultragarso įranga smarkiai tobulėja, galime kalbėti apie esminį šuolį – pasirodė naujų technologijų, kurios siejamos su elastografija, o tai padeda nustatyti audinių elastingumą ir standumą. Tai – neinvazinis tyrimas.

Dar prieš penkerius metus Europoje nebuvo tokios praktikos, kad elastografija būtų taikoma kaip standartinis metodas. Tai rodo, kaip greitai medicinoje vystosi šiuolaikinės technologijos.

Elastografija kaip diagnostikos metodas labai svarbus tiriant kepenis, pavyzdžiui, atliekant kepenų tyrimus gauti duomenys apibūdina jų standumą: kuo labiau išplitusi fibrozė, tuo standesnės kepenys, tuo greičiau sklinda banga.

Elastografija padeda įvertinti taip pat įvairius darinius, net įtarus vėžį. Pavyzdžiui, nustačius fibroadenomą – kietą, apvalų, paslankų ir neskausmingą mazgelį krūtyje, gydytojui reikia nuspręsti, ar šį darinį palikti ar išoperuoti, kad ateityje jis nesuvėžėtų.

Net 5 milimetrų skersmens dydžio dariniai krūtyje turi būti tiriami elastografiškai, nes tai labai svarbu.

Apie tai, kad ultragarsas, kuriam naudojama kontrastinė medžiaga, žengia septynmyliais batais, rodo, kad ir tai, kad daugelis klinikų neišsiverčiama be šio aparato.

Tai dvi naujausios technologijos, kurių vertė yra moksliškai pagrįsta. Apie tai liudija daugybė publikacijų prestižiniuose mokslo leidiniuose, kuriuos aptariami šių tyrimų rezultatai.

Galime ultragarso aparatu pamatyti paviršiuje esančias smulkias struktūras – tai, ko nematome naudodami kitus metodus.

Jau įmanoma kalbėti apie naujausius pasiekimus, pavyzdžiui, išvysti, kaip juda tam tikras eritrocitas. Tokių ultragarso tyrimų lygis – tai vienos ląstelės ribos. Tai – pavyzdys, iliustruojantis, kaip smarkiai tobulėja ultragarso diagnostika.

– Ar yra radiologinių metodų, kurių tobulėjimas šiek tiek sulėtėjęs?

Prieš 15 metų daug kam atrodė, kad ultragarso galimybės išsemtos. Bet toks požiūris klaidingas. Per pastaruosius 10 metų ultragarsas kur kas sparčiau žengė į priekį nei toks tyrimas kaip kompiuterinė tomografija.

Sakyčiau, ji trypčioja toje pačioje vietoje, tuo tarpu ultragarsas kaip ir magnetinio rezonanso tyrimas veržliai žengia į priekį.

Ultragarso tyrimas yra unikalus – jei juda ranka, juda ir sausgyslės, o vis tai galima pamatyti monitoriuje. Jei pacientas įkvepia oro, jo kepenys taip pat pradeda judėti.

Tuo tarpu kompiuterinė tomografija turi kelis akivaizdžius trūkumus – yra naudojama kontrastinė medžiaga ir jonizuojanti spinduliuotė.

Magnetinio rezonanso tyrimas taip pat turi minusų, nes tai ilgai trunkantis tyrimas, uždarų patalpų baimę turintiems pacientams jis nėra priimtinas, taip pat negalima tirti pacientų, kurie nešioja įvairius implantus, turi įsiūtą širdies stimuliatorių.

Neabejoju, kad ultragarso tyrimai turi didelę ateitį.

- Kitais metais Lietuvoje pacientų laukia naujovė – bus kompensuojama dalis ultragarso tyrimų, kuriems būtina kontrastinė medžiaga. O kokia patirtis Latvijoje?

Turime kvotas tokioms procedūroms. Mūsų pacientams tai nieko nekainuoja. Latvijos ligonių kasos kompensuoja išlaidas, susijusias su kontrastinės medžiagos naudojimu.

Planuojama, kad ateityje Latvijoje kasmet bus sunaudota apie 200 ampulių kontrastinės medžiagos. Įsivaizduokite, paciento kepenyse yra gerybinis kraujagyslių darinys hemangioma. Būtina pirminė diagnozė, o vėliau reikalingi pakartotiniai radiologiniai tyrimai.

Tai brangu. Tuo tarpu ultragarso tyrimai valstybei padeda taupyti, nes nereikia taikyti kur kas sudėtingesnių ir brangesnių metodų.

- Kiek procedūrų galima atlikti, turint 200 ampulių kontrastinės medžiagos?

Įmanoma atlikti maždaug 400 tyrimų. Tai nėra tikslus skaičius, nes vieniems pacientams prireikia pusę ampulės kontrastinės medžiagos, o kartais vieną ampulę padaliname trims pacientams.

- Ar yra tokių organų, kuriems ultragarso tyrimas labiau tinka? Ultragarsu galima „pamatyti“ visas mūsų organizme esančias sistemas. Tačiau kyla klausimas, kiek toks vaizdas bus kokybiškas ir detalus.

Jei kalbame apie įvairius paviršius, pavyzdžiui, raumenų sistemą, sąnarius, krūtis, apie tai kas yra kakle, – ultragarso tyrimas bus idealus. Sakyčiau, net geresnis nei kiti.

Bet jei kalbame apie žmogus kūne giliai viduje slypinčius organus, nėra taip aišku.

Pavyzdžiui, ultragarso aparatu galima tirti širdies raumenį, ieškoti širdies ydų, bet negalime gerai ištirti vainikinių kraujagyslių.

Jei imsime pilvą, įmanoma beveik viską pamatyti, tačiau neįmanoma matyti antinksčių – šios liaukos yra nedidelės, giliai pasislėpusios.

Anksčiau buvo kur kas daugiau skeptikų dėl ultragarso aparato galimybių, pavyzdžiui, buvo net kalbama, kad tokie tyrimai netinka plaučiams, taip pat žarnynui, kad medikai blogai juos „mato“.

Bet tai netiesa, nes ultragarso technologijos smarkiai pagerėjo. Pastaruoju metu mes „matome“ ultragarsu įranga labai daug ką – net tai, ko anksčiau nebuvo įmanoma įžiūrėti.

Taip pat labai svarbu žinoti, koks yra tyrimo tikslas. Gydytojui turi būti iškeltas klausimas, į kurį reikia atsakyti.

- Ar tai reiškia, kad visi gydytojai turi sugebėti dirbti, naudodami ultragarso aparatą?

Taip nėra, ultragarso tyrimas – subjektyvus, nes vieni gydytojai remiasi vienais pojūčiais, o kiti – kitais.

Ne visi žmonės sugeba puikiai žaisti šachmatais, valdyti teniso raketę, orientuotis žemėlapiuose. Žmonės negali būti visų sričių ekspertais. Taip yra ir su gydytojais.

Ultragarsas tuo ypatingas, kad šį tyrimą galima taikyti įvairiose medicinos srityse. Jei kas nors labai gerai supranta kraujo rodiklius ir jų dinamiką, gerai išmano, kas vyksta kraujagyslių sienelėse, labai gerai.

Yra gydytojų, kurie supranta, kas vyksta žarnyne. Šiuolaikinėje medicinoje būtina specializacija, nes nėra tokio gydytojo, kuris viską išmanytų. Būtų gerai, jis išmanytų tris ar keturias medicinos sritis.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.