Negalėjo sustabdyti kraujavimo
Brigita pasakojo, kad spalio 2 d. stipriai susižeidė pirštą.
„Stipriai įsipjoviau pirštą, pradėjo bėgti kraujas. Buvo jau vėlus vakaras, kraujavimą visaip bandžiau sustabdyti pati, deja, nesisekė. Kadangi kraujas bėgo šviesios spalvos, arterinis, po valandos bandymų namuose nuvykau į Lazdynų ligoninės Priėmimo skyrių. Tuo metu buvo apie 22.30 val. Gavau numeriuką registratūroje ir buvau paprašyta laukti.
Taip ir prasėdėjau dvi valandas. 00.30 val. nebeapsikentusi išvykau namo, taip ir neapžiūrėta gydytojo. Kraujavimas kiek aprimo, bet per tą laiką niekas taip ir nepriėjo, todėl kviečiausi taksi ir vykau namo nesulaukusi jokios pagalbos“, – pasakojo ji.
Įtarė apsinuodijimą grybais
Miglės situacija kitokia. Prieš kelionę greitosios medicinos pagalbos automobiliu moteris turėjo komandiruotę užsienyje. Ten ji pajuto ryškėjančius peršalimo simptomus.
Grįžusi į Lietuvą ji jautėsi gerai, temperatūros beveik nebuvo - vos 37,1. Išvyko su vyru pavakarieniauti.
„Kadangi jaučiausi palyginti neblogai, išvykau su vyru pavakarieniauti restorane. Tačiau po vakarienės man ėmė stipriai skaudėti pilvą ir skrandį, temperatūra šoktelėjo iki 38,5. Prasidėjo pykinimas ir viduriavimas.
Grįžome namo, tačiau negalėjau užmigti. Iš pradžių telefonu kreipiausi į Santaros klinikas, norėjau paklausti, ar tokiu atveju galima gerti nuskausminamuosius, ar tai dar labiau nesudirgins skrandžio. Atsiliepusi moteris man rekomendavo paskambinti greitajai pagalbai. Paklausiusi patarimo taip ir pasielgiau“, – prisiminė Miglė.
Į greitąją medicinos pagalbą paskambinusi moteris papasakojo savo situaciją, nupasakojo simptomus. Skambučio operatorė išklausinėjo, ką vakarienės metu valgė, ir pasiteiravo ar moteris nevartojo grybų. Karščiuodama ji teigė sunkiai prisimenanti, bet žinanti, kad vyro sriuboje buvo šitakių, todėl galbūt jų buvo ir josios.
„Manęs klausė, ar valgiau grybų, bet juk pati aš jų nerinkau ir negaminau, – valgėme restorane ir vieninteliai grybai, kurių teoriškai galėjau suvalgyti, buvo džiovinti šitakiai, o ne nežinomi, rinkti miške.
Kadangi tą dieną vienoje Vilniaus ligoninių mirė smailiažvynėmis žvynabudėlėmis apsinuodijusi moteris, operatorė iš karto atsiuntė medikus. Šie mane atvežė į RVUL priimamąjį.
Per tą laiką vyras patikrino sriubos, kurią valgiau, sudėtį. Įsitikinau, kad grybų tą dieną nevalgiau, tačiau medikai manęs neklausė. Vienintelis simptomas, kuris jiems rūpėjo, buvo stiprus skrandžio skausmas.
Kai atvykome į ligoninę, joje taip pat nurodė, kad esu apsinuodijusi grybais, ir paprašė atsisėsti ir laukti. Numerėlį išmušė apie 3:20 ryto. Atėjus ketvirtai val. ryto kreipiausi į administratores ir paprašiau būti apžiūrėtai bet kokio kito mediko, nes darėsi labai silpna. Tai nebūtinai turėjo būti toksikologas, jeigu jis tuo metu buvo užsiėmęs.
Paprašiau kokio nors kito budinčio mediko, mat tuo metu budėjo ir terapeutas. Administratorė paskambino gydytojui ir manęs paprašė dar šiek tiek palaukti“, – pasakojo ji.
Iš viso skyriuje moteris laukė pusantros valandos. Per šį laiką niekas prie jos taip ir nepriėjo. Vis dėlto buvo greičiau pagalbos sulaukusių žmonių.
„Man belaukiant eilėje atvyko užsieniečių pora – moteris buvo apsinuodijusi vynu ir negalėjo nustoti vemti. Ji neturėjo asmens dokumento, tačiau jos pasakojimo užteko, kad pagalbos sulauktų per dešimt minučių. Įdomu, kodėl savi pacientai, kurie yra apdrausti, turi laukti kelias valandas, o užsieniečiams užtenka palaukti vos kelias minutes.
Tai pamatę dar šiek tiek palaukėme su vyru ir išvykome namo. Atsisveikindami su administratorėmis, kurios iš tiesų padarė viską, ką galėjo, pasakėme, kad jeigu iš tikrųjų būčiau apsinuodijusi grybais, per tiek laiko greičiausiai būčiau ir numirusi“, – sakė vilnietė.
Kadangi tuo metu buvo jau 5 val. ryto, po poros valandų ji kreipėsi į šeimos gydytoją. Miglė teigia, kad per visą laukimo laiką prie jos nepriėjo joks medikas ar seselė, nė sykio nepaklausė, ar būklė pagerėjo.
Ligoninė – ne guminė
RVUL Dokumentų valdymo ir komunikacijos skyriaus vedėja Eglė Indriūnaitė apgailestavo dėl laukimo laiko ir patikino, kad medikai pacientus apžiūri kiek įmanoma greičiau, bet pripažino, kad ne skubios pagalbos laukiantys asmenys priimamajame gali užtrukti ir kelias valandas.
„Numerėliai išmušami pagal traumos ar sunegalavimo rimtumą. Iš viso yra keturios skirtingos kategorijos, kurios pacientus suskirsto į grupes pagal tai, kaip greitai jis turi sulaukti pagalbos.
Jeigu priskirta kategorija nenurodo, jog pagalba yra būtina kuo greičiau, pacientui tenka palaukti. Kartais tai užtrunka ir kelias valandas. Ligoninė – ne guminė, o priimame ir itin sunkius, įvairias traumas patyrusius pacientus, kurių apžiūrai ar operacijai prireikia ne vieno specialisto“, – pokalbio telefonu metu aiškino ji.
Pacientai kreipiasi ne ten, kur reikia
Taip pat į iškilusius klausimus, kodėl užsieniečio mergina buvo patikėta iš karto, ir pagal ką pacientų būklės yra skirstomos į kategorijas, atsakė RVUL Skubiosios pagalbos skyriaus vedėja Asta Jonaitienė.
„SPS dirbantys gydytojai konsultuoja pacientus eilės tvarka, atsižvelgiant į pacientų sveikatos būklės apspręstą eiliškumą (pirmiausia pagalba teikiama sunkiausios būklės pacientams). Būtinosios pagalbos teikimo tvarką ir apimtį reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymas Nr. V-208 „Dėl būtinosios medicinos pagalbos ir Būtinosios medicinos pagalbos teikimo paslaugų teikimo tvarkos ir masto patvirtinimo“.
Pagal minėtą tvarką, kuo sunkesnė paciento sveikatos būklė, tuo skubiau turi būti pradėta teikti pagalba. Pacientų, atvykusių ne dėl būtinosios pagalbos, laukimo laikas nereglamentuotas.
Dėl užsieniečio draugės – greičiausiai jos būklė reikalavo skubios apžiūros.
Turime pripažinti, kad Skubiosios pagalbos skyriuje pacientams kartais, ypač nenumatytai padidėjus besiregistruojančiųjų į gydytojo apžiūrą skaičiui, tenka ilgokai laukti gydytojo konsultacijos, nes į ligoninę ir ne dėl būtinosios pagalbos kreipiasi pacientai jų šeimos gydytojo ne darbo metu. Pažymėtina, kad šeimos gydytojai turėtų suteikti savo apylinkės pacientams aiškią informaciją apie tai, kur jie tokiais atvejais turėtų kreiptis.
Pagal sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-943 patvirtintą tvarką, pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, prie kurių pacientai yra prisirašę, turėtų užtikrinti (sudarant sutartis su kitomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis) paslaugų teikimą pagal šeimos gydytojo kompetenciją visą parą.
Mūsų ligoninės patirtis rodo, kad labai daug pacientų nežino, kad yra galimybė kreiptis į Budinčio gydytojo tarnybą Centro poliklinikoje, su kuria yra sudarytos sutartys dėl priėmimo poliklinikų ne darbo metu, todėl vyksta pas mus ir taip nuolat didina srautus.
Atkreipiame jūsų dėmesį, kad Skubiosios pagalbos skyriai yra sukurti aptarnauti pacientus, kurių gyvybei gresia grėsmė, o ne konsultuoti dėl patologijos, kuri yra šeimos gydytojo kompetencija“, – aiškino specialistė.
