Kas antras šios profesijos atstovas rizikuoja prarasti klausą

Darbas žemės ūkyje smarkiai kenkia žmonių klausai ir situaciją dar labiau blogina lietuvių užsispyrimas nenaudoti apsaugos priemonių. Klausos centrų „Audiomedika“ vadovas skaičiuoja, kad kas antram ūkininkui Lietuvoje gresia stiprūs priešlaikiniai klausos sutrikimai, kitiems – kiek lengvesnės sutrikimų formos.

 Kas antras ūkininkas rizikuoja netekti klausos.<br> 123rf.com nuotr.
 Kas antras ūkininkas rizikuoja netekti klausos.<br> 123rf.com nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Oct 18, 2017, 2:06 PM, atnaujinta Oct 18, 2017, 2:27 PM

„Beveik niekas iš Lietuvos žemdirbių neišvengs klausos sutrikimų. Kitose srityse galioja tam tikros darbo saugos taisyklės ir darbuotojai bei darbdaviai yra verčiami rūpintis savo sveikata. Ūkininkų niekas nekontroliuoja ir jie kiekvieną dieną gali nevaržomai save žaloti“, – sako „Audiomedika“ vadovas Mindaugas Jonaitis.

Pasak jo, Lietuvos ūkininkai į klausos specialistą kreipiasi po 7-10 metų, kai pirmą kartą pajaučia klausos sutrikimų simptomus. „Jei artimieji nuolat prašo pritildyti televizorių bei radiją arba jūs nuolat prašote pakartoti, tai yra patys pirmieji ženklai, kad klausa silpnėja. Tokiu atveju kuo greičiau atlikite klausos tyrimą, nes kuo ilgiau delsite, tuo didesnė tikimybė, kad klausos aparatais sutrikimo kompensuoti nepavyks ir reabilitacija bus sudėtingesnė“, – teigia klausos centrų vadovas.

Ūkininkams labiausiai kenkia darbas su traktoriais, benzininiais pjūklais, kombainais, grūdų džiovyklėmis, malūnais ir kitokia sunkiąja technika. Auginantiems gyvulius taip pat patariama dėvėti apsaugines ausines. Gyvulių – ypač kiaulių – žviegimas gali būti itin kenksmingas klausai, jei žmogus su juo susiduria kasdien po kelias valandas.  

M. Jonaitis pastebi, kad dažniau ir didesnių klausos sutrikimų patiria Lietuvos žemės ūkyje dirbantys vyrai. Moterys yra jautresnės triukšmui, todėl dažniau naudoja ausų apsaugos priemones arba mažiau dirba didelio triukšmingumo sąlygomis.

„Dauguma galvoja, kad klausa sutrinka, kai jie yra paveikiami staigaus stipraus garso. Pavyzdžiui, sprogimo ar šūvio garso. Tačiau daug labiau klausai pakenkia kasdienis, pastovus garsus triukšmas. Jis kiekvieną dieną nepastebimai silpnina ausis, kol galiausiai klausa pažeidžiama negrįžtamai“, – aiškina klausos centrų vadovas.

Klausą apsaugoti nėra sunku. Į išmaniuosius telefonus galima įdiegti triukšmo matavimo programėlės. Ūkininkams reiktų atsiminti, kad aštuonias valandas galima dirbti 85 dB (decibelų) triukšme. Sulig kiekvienais papildomais 3 dB, triukšme galimo praleisti laiko kiekis dvigubai mažėja. 88 dB triukšme galima dirbti 4 valandas, 91 dB – 2 valandas ir taip toliau. Didesnis garsas ar ilgesnis jame praleistas laikas gali sukelti klausos sutrikimus.

M. Jonaitis pataria klausą saugoti papildomai dėvint ausų kištukus, specialias triukšmą mažinančias ausines ir mažiau būti prie triukšmo šaltinio. Dar labiau apsaugoti klausą padės prevenciniai veiksmai: perkant naujus įrengimus, rinktis tuos, kurie skleidžia mažiau triukšmo; investuoti į procesų automatizavimą, kad triukšmingoje aplinkoje reiktų būti mažiau laiko

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.