Ministrė įsitikinusi: net ir nemaloniausias reformas išmokstama mylėti

Kalbant apie įvairių problemų sprendimus ES, Skandinavijos šalys neretai tampa pirmaujančiomis valstybėmis. Taip yra ir šį kartą – atsižvelgiant į pagrindines vakarų ir viso pasaulio sveikatos krizes (antibiotikų ir alkoholio suvartojimą bei psichinės sveikatos problemų išaugimą) Švedija parodo puikų pavyzdį jas sprendžiant.

 Švedijos sveikatos apsaugos ministrė Annika Strandhäll papasakojo kaip sprendžia aktualias sveikatos apsaugos problemas.<br> D.Umbraso nuotr.
 Švedijos sveikatos apsaugos ministrė Annika Strandhäll papasakojo kaip sprendžia aktualias sveikatos apsaugos problemas.<br> D.Umbraso nuotr.
 Švedijos sveikatos apsaugos ministrė Annika Strandhäll papasakojo kaip sprendžia aktualias sveikatos apsaugos problemas.<br> D.Umbraso nuotr.
 Švedijos sveikatos apsaugos ministrė Annika Strandhäll papasakojo kaip sprendžia aktualias sveikatos apsaugos problemas.<br> D.Umbraso nuotr.
 Švedijos sveikatos apsaugos ministrė Annika Strandhäll papasakojo kaip sprendžia aktualias sveikatos apsaugos problemas.<br> D.Umbraso nuotr.
 Švedijos sveikatos apsaugos ministrė Annika Strandhäll papasakojo kaip sprendžia aktualias sveikatos apsaugos problemas.<br> D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Oct 18, 2017, 2:40 PM

Lietuvoje viešėjusi Švedijos sveikatos apsaugos ministrė Annika Strandhäll išskirtiniame interviu su lrytas.lt sutiko papasakoti, kaip jos gimtojoje šalyje yra sprendžiamos šiandien itin opios ir visam pasauliui aktualios sveikatos problemos, kokius sprendimus taiko gydant psichines ligas bei kokiu tikslu atvyko į Lietuvą.

– Ar alkoholio vartojimas Švedijoje – rimta problema? 

Švedijoje alkoholio vartojimas visais laikais buvo didelė problema, bet malonu stebėti kad pamažu tai keičiasi. Šiandien galime pasidžiaugti, mat iš tiesų stebime ryškų alkoholio suvartojimo mažėjimą. 

Tai ypač gerai matyti tarp jaunų žmonių. Šiandien yra nebemadinga vartoti alkoholį, jie tai keičia kita, naudingesne veikla. Mes netgi sakome, kad kartais vyresnieji turėtų pasimokyti iš jaunuolių, mat šie tikrai išmintingesni nei mes, kai buvome jų amžiaus.

– Kaip jums pavyko to pasiekti? Ar sumažėjus vartojimui išsisprendė daugelis problemų?

Ne paslaptis, kad alkoholio suvartojimas turi siaubingų padarinių sveikatai. Kepenų vėžys, cirozė ir puokštė kitų sveikatos, socialinių bei šeimos gerovės problemų daro tiesioginę neigiamą įtaką ne tik vartojančiojam, bet ir jį supantiems asmenims.

Be to, dauguma sukeliamų ligų yra lėtinės, ilgai gydomos. Tai brangiai kainuoja mokesčius mokantiems valstybės piliečiams. Esame suskaičiavę, kad alkoholio vartojimo sukeltos ligos valstybei kainuoja apie 2 mlrd. eurų per metus. 

Taigi, tikrai ne visos problemos išnyko, tačiau einame teisinga linkme. Manome, kad tiesioginę įtaką tam padarė griežti įstatymai, įvairūs apribojimai, kurių gyventojai ne tik laikosi, bet ir jiems pritaria – net 70 proc. mūsų priimtas reformas vertina teigiamai.

– Vadinasi, ir Lietuvoje einama teisinga linkme?

Apie tai, kas yra vykdoma Lietuvoje, truputį kalbėjome su sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga. Pernelyg daug išsiplėsti negaliu, mat vis dar trūksta detalesnės informacijos, tačiau galiu pasakyti, kad dauguma apribojančių reformų sulaukia visuomenės pasipriešinimo, tačiau su laiku paprastai yra pamatoma jų nauda.

Pavyzdžiui, Švedijoje įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus gali tik vyresni nei 20 metų asmenys. Maisto parduotuvėse ir prekybos centruose prekiauti stipriaisiais alkoholiniais gėrimais yra griežtai draudžiama. Norintys išgerti ko stipresnio nei posilpnis alus (3,5 proc.), turi vytkti į valstybei priklausančio tinklo gėrimų parduotuvę Systembolaget.

Joje galima įsigyti vyno ar tauriųjų gėrimų, o parduotuvės yra atidarytos tik darbo dienomis. Didesniuose miestuose jose alkoholio galima įsigyti ir šeštadieniais, tačiau kainos jose irgi nemažos.

Kitaip tariant, Švedijoje alkoholio vartojimas nėra uždraustas, bet taip pat nėra sudaromos supaprastintos sąlygos jį įsigyti. Svarbu paminėti ir tai, kad Systembolaget ne tik parduoda gėrimus, bet ir užsiima visuomenės švietimu, vartotojus įspėja apie galimus neigiamus alkoholio vartojimo padarinius, tokiu būdu pirkdami prekę jie žino apie galimus neigiamus padarinius ir patys gali priimti atsakingą sprendimą.

Taigi svarbūs yra ne tik draudimai ar apribojimai. Ypatingai svarbi yra informacijos sklaida. Kiekvienas apribojimas iš pradžių sulaukia priešiškumo, o su laiku yra ne tik priprantama, bet jis imamas vertinti.

Taip buvo ir su draudimu rūkyti restoranuose. Iš pradžių visi restoranų ir barų savininkai šaukė, kad tai jų verslo žlugdymas, bet po šio draudimo restoranų verslas suklestėjo.

– Dvi ES šalys, Danija ir Švedija, išsiskiria itin mažu bakterijų atsparumu antibiotikams. Kaip jums pavyko to pasiekti?

Antibiotikų vartojimo ribojimas yra itin svarbi tema ne tik Danijai ir Švedijai ar Europos Sąjungai, bet ir visam pasauliui. Praėjo jau trys dešimtmečiai nuo paskutinių antibiotikų išradimo, o bakterijos mutuoja ir prisitaiko daug greičiau, nei galėtume įsivaizduoti. 

Veikti iš tikrųjų reikia šiandien, nes su tokiu medikamentų vartojimo tempu riedame tiesiai į katastrofą. Daugelis nesupranta, kad mirtinos epidemijos rizika ateityje yra daugiau nei reali – paprasčiausiai neturėsime priemonių jai suvaldyti.

Galime pasidžiaugti, kad tikrai išsiskiriame iš kitų – mūsų šalyje atsparumas vaistams pasaulio masteliu yra neįtikėtinai mažas. Taip yra dėl to, kad skiriame iš tiesų daug lėšų ir laiko medikų bei gyventojų informavimui.

Kaip ir su alkoholio vartojimo pasekmėmis, tokiu būdu jie turi galimybę patys priimti sprendimą ir jį priima teisingą. 

Be to, aktyviai dalyvaujame tarptautinėse konferencijose, kur dalinamės patirtimi, įžvalgomis bei semiamės žinių ir naujausios informacijos iš kitų valstybių vadovų, mokslininkų ir visa tai stengiamės veiksmingai pritaikyti.

– Ar Švedijoje populiari savigyda? Ar tai, kad vaistinių preparatų galima įsigyti prekybos centruose, padarė įtaką suvartojamam jų kiekiui?

Anksčiau vaistais Švedijoje prekiavo tik vienas valstybei priklausantis vaistinių tinklas. Šiandien jų turime penkis, taip pat neseniai pradėjome nereceptiniais vaistais prekiauti ir prekybos centruose. Kiek tai turėjo naudos gyventojams pasakyti sunku. 

Žinoma, kai kurie preparatai tapo daug prieinamesni, dėl jų nebereikia vykti iki vaistinės, bet tai taip pat padarė įtaką jų vartojimo tendencijoms. Pastebėjome, kad jis stipriai išaugo tarp jaunų moterų, merginų.

– Daugybė specialistų teigia, kad dabartinis sergančiųjų depresija mastas prilygsta epidemijai. Ar tai matyti ir Švedijoje? Visgi esate Šiaurėje, ten vėsu, sako, trūksta ir saulės šviesos...

Psichinė gyventojų sveikata yra be galo svarbi mūsų vyriausybei. Dėl to stengiamės užtikrinti kuo geresnę diagnostiką bei naujausių gydymo metodų prieinamumą. 

Svarbu tai, kad Švedijoje gana platus diagnozių spektras. Jeigu į specialistus kreipęsis asmuo skundžiasi gyvenimu, jis nebejaučia laimės, džiaugsmo, jaučiasi nuo visko pavargęs, prislėgtas, jis visai nebūtinai serga depresija. Tai taip pat gali būti psichologinis pervargimas, išsekimas, kurį taip pat reikia gydyti.

Paprastai jis atsiranda dėl įtempto darbo grafiko, gyvenimo ritmo, mokslų ir darbo derinimo ir pan. Tokiu atveju pacientas yra konsultuojamas specialistų, jam suteikiama galimybė dirbti puse etato. Taip yra užtikrinamas sveikimas neprarandant socialinių įgūdžių.

Taip pat pastebėjome ir išaugusi lengvos ir vidutinės depresijos atvejų skaičių. Šios ligos priežastys – be galo individualios, bet tai, kas sukelia psichologinį išsekimą gali sukelti ir depresiją.

– Ar populiarus psichinių ligų gydymas nekonvenciniais metodais, pavyzdžiui, kanapėmis ir jų preparatais? Kiek jis veiksmingas?

Mūsų mokslininkai kiekvienais metais pateikia psichinių ligų, tarp jų ir depresijos, nerimo sutrikimo gydymo rekomendacijas, kurios būna paremtos naujausiais atradimais medicinos srityje. Juos stengiamės pritaikyti kiek įmanoma greičiau ir kol kas sulaukėme iš tiesų gerų rezultatų. 

Medicina nestovi vietoje, todėl svarbu bandyti ją vytis.

– Girdėjome, kad siekiate, jog Europinė medicinos agentūra (EMA – European Medicines Agency) iš Britanijos būtų perkelta į Švediją. Ar manote, kad Švedija tam yra pasiruošusi?

Taip, iš tiesų atvykome į Lietuvą su tikslu įrodyti, kad esame pajėgūs vykdyti šios agentūros veiklą Švedijoje. Britanijai išstojant iš Europos Sąjungos, šiai agentūrai teks persikelti.

Mes tikime, kad Švedija tam tinka idealiai, mat ji jau ne vienerius metus pirmauja gyvybės moksluose, yra pažangi, turi didelę vaistų išradimo ir gamybės pramonę. Tikimės, kad tai pastebės ir kitų valstybių vadovai, tačiau rezultatas bus aiškus tik lapkričio 

- Dėkoju už pokalbį.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.