Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė kalbėjosi su Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininke Vida Augustiniene.
– Vaistinėse nebegalima įsigyti tam tikrų vaistų, kuriems anksčiau nereikėjo recepto, o dabar reikia. Visuomenėje kilo didžiulis pasipiktinimas ir sumišimas. Sveikatos apsaugos ministras A.Veryga sako, kad niekas nepasikeitė, pasikeitė tik vaistinių darbuotojų požiūris. Kaip jums atrodo ši situacija?
– Iš tikrųjų yra daug vaistų, man irgi reikėjo 3 vaistų, kuriems paprašė recepto, o aš metų metus vartoju ir niekada jokio recepto niekas nerašydavo, tik būdavo paskirti tie vaistai. Nueini į vaistinę, pasakai, ko tau reikia ir duoda.
Prieš kelias dienas teko pirkti vaistus dėl astmos, dėl cholesterolio mažinimo, skydliaukės ir visą laiką buvau paprašyta pateikti receptą, tačiau jo neturėjau. Kadangi mane pažįsta tos vaistininkės, šnipų nebuvo, man juos davė ir be recepto.
– Rizikavo?
– Taip, rizikavo. Pasikalbėjus su vaistinių darbuotojais, jie sako: „Mes esame terorizuojami. Žmogus visą laiką pirko vaistus be recepto, dabar mes pareikalaujame“. Žmonės pyksta ant vaistininkų, kurie visiškai nekalti.
Nežinau, ar reikia tokių kraštutinumų, jeigu žinome, kad bet kokiam receptui, sunkioms ligoms kompensuojamiems vaistams reikia užsirašyti iš anksto pas šeimos gydytoją, yra eilės. Dabar, kai dėl kiekvieno nieko reikės recepto, praktiškai eilės ne sumažės, o dar labiau padidės.
– Jūs nesutinkate su tuo, ką sako mūsų sveikatos politikos formuotojai, ministras, kad ne pacientai ir ne vaistininkai turėtų spręsti, kokio vaisto reikia žmogui, o gydytojas? Lyg ir norima apsaugoti nuo situacijos, kad nebūtų piktnaudžiaujama vaistų pirkimu, nes tikrai yra atvejų, ypatingai tarp vyresnio amžiaus žmonių, kai jie perka, kažkur kažką paskaitę, kažkas pasakė, nors nežinia, kaip vaistas suveiks?
– Turi būti kontrolė, tačiau vaistininkas mato, koks atėjo žmogus, ar jis piktnaudžiauja, ar ne – paprastai būna tie žmonės, ypač kurie serga lėtinėmis ligomis, jie lankosi tose pačiose vaistinėse, pas tuos pačius šeimos gydytojus. Toks yra reikalavimas, svarbiausia, kad jis labiausiai šokiruoja pačius vaistininkus – kontrolė, gąsdinimai, baudos.
Patys vaistininkai sako, kad pamato nepažįstamą žmogų, įėjusį į vaistinę, tiesiog pasimeta ir bijo net žodį ištarti. Vakar buvau Pakruojyje, viena moteris pasakojo: „Buvau tuo metu vaistinėje, iš tikrintojų kažkas atėjo, padavė receptą ir vaistininkė, kadangi jos bijo tikrinimų, parodė ant ekrano visus vaistus, pasiūlė žmogui pasirinkti.
Po to jis išsitraukė kompensuojamųjų vaistų knygutę, kur jam buvo kažkoks vaistas išrašytas, ir vaistininkė paklausė: „O kokį jūs vartojate vaistą, ką jums duoti?“. Iš karto ji nuėjo ir atnešė, ką jis pasakė, kad vartoja. Tada jis išsitraukė pažymėjimą, parodė, kas yra ir paaiškino, kad ji turės sumokėti baudą“.
– Nuo lapkričio 1 d. įsigaliojo tvarka, kuomet slapti pirkėjai ateina patikrinti. Ar reikėjo tokio patikrinimo? Gal vaistininkai nėra kompetentingi? Nes leidžiama suprasti, kad kompetencija per maža nustatyti, kokio vaisto žmogui reikia?
– Turbūt kiekvienas sergantis žmogus tam ir eina pas gydytoją, kad gydytojas jam padėtų pasirinkti vaistą. Nemanau, kad vaistininkas turi teisę pakeisti, jis gali pasiūlyti. Kitą kartą jeigu yra išrašytas vaistas ir jo yra didesnė priemoka, galbūt žmogus neturi galimybių prisimokėti, tada vaistininkas žiūri, kad būtų panašiai, atitiktų šitą vaistą ir gali pasiūlyti pigesnį.
Nebūtinai visiems iš eilės brukti tą. Nežinau, ar yra išleistas įsakymas, kad vaistinės bus įpareigotos pusę parduodamų vaistų parduoti pačių pigiausių. Aš ateisiu į vaistinę ir ji man sakys: „Aš dar pusės nepardaviau, prašau pirkti šitą“. Neįsivaizduoju, man turės parduoti tą, ką aš vartoju. Aš jau esu pasimokiusi, vieną vaistą man gydytoja pakeitė, galvoju, pabandysiu, jeigu jis toks pat, kam man primokėti 30-40 litų. Gydytoja išrašė pigesnį, aš nenorėjau jo imti, bet pagal receptą negalėjo išduoti brangesnio vaisto, galvoju, pabandysiu vienam mėnesiui.
Tačiau mano bandymas atsisuko prieš mane pačią. Per 1-2 savaites buvo sugriautas visas mano gydymas. Tą vieną pakeistą kraujo spaudimo mažinimo vaistą aš gėriau, bet mano spaudimas buvo ne 120/80, o 160-170. Man yra ne tas pats, geriau aš prisimokėsiu kažkokią sumelę, bet aš esu suinteresuota į man individualiai geriausiai tinkamą, efektyvų gydymą.
Paskutiniu metu daugeliui žmonių ši teisė yra atimta, kadangi įvedus naują tvarką nuo liepos 3 d., jau dingo kažkiek vaistų iš to sąrašo. Po spalio 1 d. dar daugiau nėra vaistų, tame tarpe vieno mano kardiologinio vaisto, kurį bandė man pakeisti. Aš nelabai noriu rizikuoti.
– Jūs dabar negalite nusipirkti, ko jums reikia. Jūs vis akcentuojate, kad jūs nežinote, bet jūs atstovaujate pacientų organizacijoms. Ar su jumis mūsų valdininkai absoliučiai nesitaria prieš priimdami tokius sprendimus?
– Rašom mes daug raštų, bet negauname atsakymo į tuos raštus. Kur jie žino, kad mūsų pozicijos nesutampa su Sveikatos apsaugos ministerija, paprasčiausiai mūsų nekviečia.
– Ignoruoja?
– Taip. Mūsų nekviečia, bet jie turi kelias pacientų organizacijas, kurios šneka tą, ką nori girdėti Sveikatos apsaugos ministerija. Tada jie atsako už visus pacientus, nors jie yra praktiškai vienos ligos pacientai, tik vėžiu sergančiųjų. O Lietuvos pacientų organizacijų tarybų atstovų vienija 30 organizacijų – Parkinsono, astmos, artrito, diabeto, epilepsijos, taip pat įvairių vėžio ligų.
Mes įsikūrėme prieš 15 metų. Juokingai atrodo, kai suėjo 15 metų, norėjom padaryti spaudos konferenciją, ką mes esame padarę ir su kokiais iššūkiais dabar susiduriame. Norėjome pakalbėti apie pacientų teises, tačiau Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė neleido Seimo nariui užsakyti net konferencijų salės Seime.
– Kokiems ligoniams gali būti didžiausia problema dėl pasikeitusios tvarkos, kad be recepto nebegalima įsigyti vaistų?
– Galbūt tai labiau yra papildomi vaistai, bet pagrindinėms ligoms visi pagrinde yra receptiniai ir kompensuojami. Manau, kad nėra 100 proc., kad visi žmonės eitų pirkti, kad tik pirktų vaistus.
Paprastai žmogus eina vaistų nusipirkti tada, kada jam jų reikia. Jeigu reikės nuo galvos skausmo ar žmogus suviduriavo šeštadienio vakare ir reikės laukti pirmadienio, kad skubiai jam suteiktų pagalbą – gal jam nebereikės. Kai girdžiu tokius pasakojimus, kad yra budintis gydytojas – kur jie yra?
Visi eis į priėmimo skyrius, kur jie dabar ir taip yra apkrauti, kur nepatenka žmonės sulaužytom kojom ar sužeisti po avarijos, kurie turi laukti po kelias valandas. Tu ateisi, pasakysi, kad man ausį ar dantį skaudą, nes negali nusipirkti paprasčiausių vaistų – neįsivaizduoju.
– Sveikatos apsaugos ministerija siūlo įdiegti naujovę – šeimos gydytojo telefoninę konsultaciją. Gal tai išspręstų šią problemą?
– Gal, jeigu gydytojas vien prie to telefono sėdės, bet jeigu jis dirba kabinete ir priiminėja žmones, jis ir taip neturi laiko su atėjusiu žmogumi bendrauti, nes didžiąją laiko dalį užima biurokratinis popierių pildymas. Šiuo metu reikalaujama, kad būtų rašomi elektroniniai receptai – gerai, jeigu vieną receptą žmogui, per kažkiek minučių jį išrašo, jeigu sistema neužstringa.
– O ji stringa.
– Taip. O kai tu ateini ir tau iš karto reikia 5 vaistus išrašyti, gydytoja nenori pradėti jų rašyti. Šiandien dalyvavau radijo laidoje, viena šeimos gydytoja kalbėjo, sakė, kad jai reikėjo išrašyti 5 receptus, o visa tai užtruko 25 minutes. Už durų sėdi žmonės, ji per tas 25 minutes turėjo praktiškai 3 žmones priimti, nes laikas yra toks trumpas.
Gydytojas turi neapsirikti kažką įrašant, kodą ne taip įrašė – yra tokių atvejų. Dabar, kai išrašomi elektroniniai receptai, žmogus nueina į vaistinę, bet vaistinėje neatsidaro receptas ir žmogus vėl turi grįžti pas gydytoją išsirašyti.
Tie, kurie serga lėtinėmis ligomis, jeigu reikia insulino ar priešdiabetinių tablečių, jeigu liga gerai kontroliuojama, nėra ten pablogėjimų, galbūt tai gerai. Gali pasiskambinti gydytojui, pasakai, kad viskas gerai, bet baigėsi receptas, gal gali pratęsti. Čia turbūt kažkiek taupytųsi laiko.
Bet pas šeimos gydytoją turi eiti ne tik recepto, reikia turėti omenyje, kad tiems, kurie vartoja tabletinius vaistus, vienur yra 28 tabletės, kitur 30 tablečių. Praktiškai prasikeičia laikai, negali iš karto nueiti, kad tau 7 receptus išrašytų, nes dar būna neatėjęs terminas, kad galėtų išrašyti, nes gali išrašyti prieš 14 dienų iki pasibaigimo. Bet tu vaistinėje vis tiek negali jo pasiimti, gali pasiimti tik tą dieną, kai jis pradeda galioti.
– Yra daug smulkmenų, kurias sudėjus į visumą yra labai daug problemų?
– Taip. Iš ministerijos atrodo, kad labai jie tvarką padarys. Dar nė vienas nepadarė, nemanau, kad ir čia. Čia tik labiau sujauks tvarką, negu kad pagelbės.
– Nemanote, kad žmonės vaistus gali pradėti pirkti turguose, iš po prekystalio?
– Taip. Yra žmonių, kurie ir dabar juos perka, bet tikrai nesiūlyčiau pirkti turguje, nes neaišku, kur jie laikyti, iš kur atvežti ir kas ten per vaistai.
– Yra sąrašas vaistų, kurių nebegalima nusipirkti be recepto. Tame sąraše yra natrio chlorido tirpalas slogai gydyti, vaistai nuo skausmo, kur yra ibuprofeno, vitamino D ampulės, kontraceptikai, kalio chloridas, omeprazolas, ginkmedžio lapų ekstraktas, vaistai nuo alergijos su tam tikromis veikliosiomis medžiagomis, netgi išgryninti žuvies taukai omega 3. Ar tikrai tie vaistai tokie kenksmingi, kad jiems reikia recepto? Kas tai apskritai nustatė?
– Ministerija, nes ten dirba žmonės – ką jie sugalvoja, tą ir daro, nes visi žmonės, kurie galvoja, kad yra nesąmonė, jų nė vieno ministerijoje nebėra. Yra pasitelkti tie, kurie aklai klauso sugalvotų nerealių dalykų. Kaip aš sakau, yra erzinami ir gydytojai, ir pacientai. Dabar sakoma, ruošiamasi nuo naujų metų, kad pas šeimos gydytoją patektum per 7 dienas, o jeigu nepateksi, tau gali pasiūlyti į kokią Ukmergę nuvažiuoti pas šeimos gydytoją.
Ar čia ne juokingai atrodo? Vyresniems žmonėms yra sudėtinga, kadangi jie neturi pinigėlių. Jiems sudėtinga, jeigu reikia į kitą polikliniką nuvažiuoti jau su persėdimu troleibusu. Jam pirmyn ir atgal bus 4 eurai, o jis skaičiuoja kiekvieną centą. O kur jis važiuos į kitą rajoną ar kažkur? Turbūt baisiausia tai, kad ministerija nenori girdėti, ką sako vaistinių asociacijos, gydymo įstaigų vadovų asociacijų atstovai, Gydytojų sąjungos asociacija, pacientų organizacijų atstovai, norėdami situaciją pagerinti, ją tik pablogina. Į tai turėtų būti atsižvelgta.
Visiškai neinama į kontaktą, todėl gydytojai ir sukilo. Jeigu jų iš tikrųjų negirdės, jie tikrai išeis į gatves. Manau, jų palaikyti išeis ir sergantys Lietuvos žmonės. Pacientų su gydytojais kiršinimas tikrai ne į naudą. Gydytojai baisiausiai apkrauti, dreba dėl kiekvienos raidytės, kad neapsiriktų kodų įrašyti, nes jiems irgi grasinama baudomis.
Vaistinėms grasinama baudomis, pacientams grasinama, kad jie užsirašo pas gydytoją ir neateina. Jeigu jis užsirašo ir jam skauda galvą, įtaria kokį auglį, o tomografija ar magnetinį rezonansą paskiria Santariškėse už 2-3 mėnesių, žmogus eina ieškoti pagalbos į privačią kliniką. Ir jam visiškai nebeįdomu, kad jis neinformavo.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 18.40 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
