Vėžio pakirstiems ligoniams – nemalonios žinios iš didžiausio gydymo centro

Siūlymas keisti Nacionalinio vėžio instituto pavadinimą ir po savo stogu priglausti Vilniaus universiteto Santaros klinikų padalinį - Dermatovenerologijos centrą – pacientų bendrijų atstovams atrodo kaip jungtuvės „iš reikalo“.  Bet tai nieko bendro neturi su meile ar įsipareigojimu kartu sulaukti senatvės. 

  Jau paruošti dokumentai pertvarkyti Nacionalinį vėžio institutą.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
  Jau paruošti dokumentai pertvarkyti Nacionalinį vėžio institutą.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
 POLA viceprezidentas G.Žižys teigė, kad idėja pertvarkyti NVI nepagrįsta jokiais ekonominiais apskaičiavimais. <br> V.Ščiavinsko nuotr.
 POLA viceprezidentas G.Žižys teigė, kad idėja pertvarkyti NVI nepagrįsta jokiais ekonominiais apskaičiavimais. <br> V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Danutė Jonušienė

Dec 7, 2017, 10:08 PM, atnaujinta Dec 7, 2017, 10:28 PM

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos  (POLA) viceprezidentas Gediminas Žižys ne vienerius metus girdi siūlymus reformuoti Nacionalinį vėžio institutą ir neslepia nusivylimo. Išskirtinį statusą turinčiai gydymo įstaigai siūloma keisti ne tik pavadinimą, bet ir sujungti mokslinius padalinius su Inovatyvios medicinos centru. Būtini pakeitimo dokumentai jau paruošti – ir tai padaryta be viešų diskusijų. 

- Ką apie tai manote?- paklausiau POLA viceprezidento G.Žižio. 

- Būtų gerai, jei viešai pareikštų apie savo ketinimus imtis tokios reorganizacijos tie asmenys, kurie to siekia. Mes, kaip pacientų bendrijos atstovai, neturime jokios informacijos apie šios idėjos autorius, nežinome jų pavardžių. Iki šiol viešojoje erdvėje prieinama tik Nacionalinio vėžio instituto paruoštas pranešimas žiniasklaidai.
 
Dar apie savo norą imtis  dviejų stambių ligoninių sujungimo nepranešė nei švietimo ir mokslo ministerija, kuri  yra Nacionalinio vėžio instituto steigėja, nei sveikatos apsaugos ministerija. Būtų puiku, jei tai sužinotų onkologinėmis ligomis sergantys žmonės, kurių Lietuvoje yra apie 100 tūkstančių. 

Mūsų niekas neklausia, ar norime, kad nebeliktų Nacionalinio vėžio instituto su tokiomis klinikomis, kur kasmet gydoma apie 16 tūkstančių pacientų. Dar 120 tūkstančių lankosi šio instituto konsultacinėje poliklinikoje. Nacionalinis vėžio institutas – didžiausia Lietuvoje vėžio gydymo įstaiga. Apie jos likimą mes, pacientai, nenorime sužinoti paskutiniai.

Iki šiol deklaruojama, kad pacientas yra sveikatos apsaugos sistemos centre, bet leiskite tuo suabejoti.

- Kaip Nacionalinio vėžio instituto statuso keitimas atsilieps pacientams?

- Nežinau, ar bus geresni paslaugų prieinamumas. Pasigedau tokios reformos ekonominio įvertinimo. Ar turime akivaizdžių įrodymų? Kodėl taip viskas neskaidru? Kodėl bijoma viešumo? 

Niekam nėra paslaptis, kad jau anksčiau vyko diskusijos apie tai, ar tuometiniam Vilniaus universiteto onkologijos institutui reikia suteikti naują statutą, apibrėžiant jo autonomiją ir funkcijas. Tuo metu pacientai buvo reikalingi, jie dalyvavo įvairiose diskusijose, kurios vyko Seime. Tuo metu profesorius Aleksandras Laucevičius vadovavo Santaros klinikoms ir mes žinojome, su kuo kalbame. Pastaruoju metu niekam nesvarbi pacientų nuomonė.

Būtina atsakyti į esminį klausimą, kokią naudą gaus pacientai, pakeitus Nacionalinio vėžio instituto statusą. Priešingu atveju gali susidaryti įspūdis, kad kažkas turi savų interesų ir nusitaikęs į gardų kąsnelį. Mes matome, kaip vyksta ligoninių „prisijungimas“, kaip centralizuojamos medicininės paslaugos. 

Nacionalinis vėžio institutas – tai nėra tik ligoninė, jame integruota konsultacinė, gydomoji ir mokslinė tiriamoji veikla. Galime būti dėkingi už tai, kad Lietuvoje prieinama šiuolaikinė onkologinė pagalba – tokia, kokia taikoma visoje Europoje.

 Kadangi esu verslo konsultantas, pateiksiu tokį pavyzdį – kai versle ketinama nupirkti konkuruojančią bendrovę, yra labai atidžiai analizuojama situacija rinkoje, vertinama rizika ir nauda. Jei tai susiję su socialiai atsakingu verslu, būna ir taip, kad žiūrima,  ar konkuruojančios bendrovės pirkimas atneš kokią nors naudą pačiai visuomenei.

 Jei sveikatos politikai „galvoja“ apie Nacionalinio vėžio instituto ir Santaros klinikų sujungimą, jie elgiasi su valstybe taip kaip dirbtų privačioje bendrovėje. Didžiausios klinikos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ar Panevėžyje yra  dar valstybinės, jų dar niekas neprivatizavo.  Norint pertvarkyti šias klinikas,  būtina  elgtis taip kaip su valstybiniu turtu – įvertinti, ar tai duos naudos, ar atneš vien nuostolį. Tai būtų svarbiausi argumentai.

-  Ar yra šalyje tokia priežiūros institucija, kuri vertintų gydymo įstaigų jungimąsi ir pasakytų, ar tai naudinga visuomenei?

- Būtų puiku, jei ligoninių restruktūrizacijos planais susidomėtų Valstybinė konkurencijos tarnyba, nes kai kurie  sveikatos politikai elgiasi su ligoninėmis kaip su privačiais „uabais“.
 
 Kyla ir tokių klausimų, ar jungiant gydymo įstaigas nesiekiama tam tikrų tikslų, pavyzdžiui, įgyti tam tikrą dominuojančią poziciją skelbiant viešuosius pirkimus – banaliai kalbant, tai reikštų daugiau pirkimų, daugiau brangios medicinos įrangos, daugiau statybų ir remonto darbų. O tai visada slidi grandis. 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.