Lietuvoje atsitiko itin retas įvykis – Kauno apylinkės teismas paskelbė nuosprendį 41 metų Valerijui Jaškinui, kuris davė 200 eurų kyšį šio miesto klinikų Centrinės reanimacijos skyriaus gydytojui reanimatologui Tadui Kaučikui.
Pagal individualią veiklą dirbančiam kauniečiui V.Jaškinui skirta 3766 eurų dydžio bauda, ją jis turės sumokėti per metus.
Valstybės tarnautojui prilyginto 30-mečio mediko tvirtinimu, pinigai jam buvo įbrukti agresyviai, nepaisant perspėjimo, kad taip elgtis negalima.
T.Kaučikas apie kyšį iš pradžių pranešė Kauno klinikų antikorupcijos komisijai, o jos nariai kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT).
Nereagavo į perspėjimus
Į Kauno klinikas šią vasarą buvo paguldyta sunkia lėtine liga serganti V.Jaškino motina.
Pablogėjus būklei rugpjūčio 21 dieną ligonė buvo perkelta į Reanimacijos skyrių, kur kitą rytą jos gyvybė užgeso.
Reanimacijos skyriuje budėjęs T.Kaučikas rugpjūčio 21-osios vakarą su pacientės sūnumi bendravo du kartus.
Pirmas pokalbis truko apie 15 minučių – V.Jaškinas klausinėjo, kodėl motina atsidūrė reanimacijoje, reikalavo ją išgydyti, žadėjo atsilyginti.
Medikas įspėjo pašnekovą, jog jokio atlygio nereikia, reikiamas gydymas taikomas be papildomų priemokų, personalas daro viską, kad ligonė būtų išgelbėta.
Susiję straipsniai
T.Kaučikas dar paaiškino, kad moters būklė yra labai sunki, o prognozė – bloga.
Staigiai įbruko pinigus
Tačiau vyriškis neatlyžo net ir perspėtas, kad patalpos yra filmuojamos.
Po kurio laiko V.Jaškinas vėl priėjo prie gydytojo.
„Jis buvo susigraudinęs, kalbėjo apie savo mamą, bet po to staigiu judesiu kažką įgrūdo man į kišenę ir atsitraukė“, – prisiminė T.Kaučikas.
Medikas pakartojo, kad toks poelgis – neleistinas, o klinikose yra filmuojama, tačiau pacientės sūnus jo neklausė ir pasišalino.
Gydytojas nesivijo V.Jaškino, nes reikėjo gelbėti kritinės būklės pacientus. Grįžęs į skyrių T.Kaučikas pamatė kišenėje voką ir pinigus – jam buvo įbrukti keturi bankotai po 50 eurų.
Medikas atrodė susierzinęs
Apie kyšį reanimatologas pranešė savo kolegoms: „Dėl to blogai jaučiuosi, ką man daryti?“
Pasak tą dieną dirbusios gydytojos rezidentės Gintarės Kudžmaitytės, T.Kaučikas ketino pinigus atiduoti – įdėti į V.Jaškino motinos ligos istoriją. Jis pasakė: „Tegul pinigai eina, kur reikia.“
Tačiau vyresnioji slaugytoja patarė to nedaryti, nes neaišku, kur banknotai atsidurs, – jie gali ir pradingti.
Viena rezidenčių išspausdino formą, kurią užpildęs T.Kaučikas kitą dieną nuėjo pas Kauno klinikų antikorupcijos komisijos pirmininką T.Kuzmarską.
Neįprastas įvykis sukėlė kalbų visame Reanimacijos skyriuje.
Medicinos seserys svarstė, kad gydytojas prisidarė bėdos, nereikėjo imti pinigų.
Tačiau vyresnioji sesuo pareiškė, kad kyšis buvo įbruktas.
G.Kudžmaitytė atkreipė dėmesį, kad pabendravęs su ligonės artimaisiais T.Kaučikas buvo suirzęs ir susijaudinęs.
Kolegų tvirtinimu, T.Kaučikas yra pareigingas, darbštus, darbe yra įgijęs didelį autoritetą.
Po mirties nesusivaldė
Pasak T.Kaučiko ir jo bendradarbių, rugpjūčio 22-osios rytą mirus motinai, V.Jaškinas klinikose sukėlė triukšmą – vyriškis išplūdo personalą, keikėsi, todėl buvo iškviesti apsaugos darbuotojai.
Verkdamas vyriškis šaukė „Kur mano mama?“, fotografavo mirusiąją ir šalia stovinčią medikę.
„Ką jūs padarėte! Pamatysite, kas jums bus“, – tokius žodžius medikai girdėjo iš velionės sūnaus lūpų.
Apsaugos darbuotojai klausė, ar pranešti apie V.Jaškino sukeltą incidentą policijai, tačiau medikai tai padaryti atsisakė.
Po poros valandų sugrįžęs į skyrių V.Jaškinas jau elgėsi ramiai.
Neigė davęs pinigų
Teismas pripažino, kad surinkta svarių V.Jaškino kaltės įrodymų.
T.Kaučiko ir jo kolegų parodymai buvo nuoseklūs, be to, mediko ir pacientės sūnaus nesiejo jokie ryšiai – jam nebuvo jokio tikslo išgalvoti istoriją apie kyšį.
Velionės sūnus savo kaltę kategoriškai neigė: „Pinigų gydytojui nedaviau – prie jo net nebuvau prisiartinęs. Mus skyrė maždaug metras.
Mačiau jį pirmą kartą gyvenime. Mudviejų pokalbis apie mamos ligą tęsėsi apie 10 minučių. Nežinau, kodėl buvau apkaltintas.“
V.Jaškino motina klinikose gulėjo keletą mėnesių, anksčiau nebuvo kilę konfliktų su gydytojais.
Vyras dar gali apskųsti nepalankų nuosprendį.
V.Jaškinui anksčiau buvo iškelta byla dėl sveikatos sutrikdymo, tačiau Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
„Kiek pažįstu Valerijų, jis yra labai sąžiningas ir principingas. Negalėčiau patikėti, kad jis kam nors davė kyšį“, – „Lietuvos rytui“ sakė V.Jaškino kaimynė Jolanta Abuojienė.
Dėl kyšių nesiskundžia
Pasak STT atstovės Renatos Endružytės, atvejus, kai medikai praneša apie kyšį davusius pacientus, visoje šalyje galima suskaičiuoti pirštais.
2015 metais Panevėžio apylinkės teismas bylą baigė baudžiamuoju įsakymu ir nuteisė asmenį už kyšio davimą gydytojui – buvo skirta 564 eurų bauda.
2016-ųjų lapkričio 3 dieną Šiaulių apylinkės teismas nubaudė medikę papirkti bandžiusią farmacijos įmonės vadovę – jai skirta 2033 eurų bauda.
„Tai – gerieji pavyzdžiai, kai gydytojai praneša apie jiems siūlomus kyšius, o juos siūlę asmenys nuteisiami, jiems skiriamos baudos.
Skatiname medikus būti nepakančius korupcijai ir pranešti apie bandymus juos papirkti“, – tvirtino R.Endružytė.
Pacientas pinigų atsiuntė paštu
Tomas Kuzmarskas
Kauno klinikų antikorupcijos komisijos pirmininkas
„Antikorupcijos komisija Kauno klinikose buvo įkurta 2014 metų rugsėjį generalinio direktoriaus įsakymu.
Daugiau nei per trejus metus komisija susidūrė su penkiais atvejais dėl medikų papirkinėjimo.
Keturis kartus apie primygtinai brukamus ir siūlomus kyšius pranešė patys medikai, sykį pinigai į klinikas buvo atsiųsti paštu.
Buvo pradėti trys ikiteisminiai tyrimai, o nagrinėjant kitus du atvejus byloms iškelti pritrūko įrodymų.
Kartais susiduriame ir su kurioziniais atvejais – vienas garbaus amžiaus pacientas, neįsiūlęs kyšio medikui, atsiuntė 50 eurų jam paštu, voke greta pinigų nurodęs jo ir savo pavardes.
Studentai parašė elektroninius laiškus gydytojams, prašydami išduoti nedarbingumo dokumentus, nes jie neturi laiko ir mokytis, ir dirbti.
Viename laiškų buvo tik užsiminta apie kyšį, o kitą sykį – net įvardyta suma. Apie šiuos atvejus pranešėme teisėsaugai.
Medikams rekomenduojama iš pradžių perspėti pacientus ir jų artimuosius, jog kyšio davimas yra negalimas, už tai numatyta baudžiamoji atsakomybė, paaiškinti, kad ir be papildomo atlygio bus daroma viskas, ko reikia dėl pacientų sveikatos.
Tačiau jei nepadeda jokie aiškinimai, papirkinėtojai turi atsakyti už savo veiksmus pagal įstatymus.
Nemaža dalis medikų, ypač jaunesnės kartos atstovų, neslepia pasipiktinimo dėl siūlomų kyšių.
Lietuvoje korupcija dar gaji nuo sovietmečio laikų – požiūris, kad atsidėkojimai padės išspręsti visas problemas, išlikęs iki šių dienų.
Griežtesnė atsakomybė galbūt padėtų sumažinti korupcijos lygį, bet geriausias poveikis būtų, jei visuomenė imtų keisti savo mąstymą, netoleruotų ir neduotų kyšių.“
Žmonės apie kyšius medikams: „Bent jau palaiko ligoninėje“
Dauguma – prieš kyšius medikams
1 proc. Lietuvos gyventojų, kreipdamiesi į medikus, visada duoda dovanų, o dauguma – net 57 proc. – niekada neoficialiai neatsiskaito už suteiktas paslaugas ar norėdami jų gauti.
Tokius rezultatus atskleidė praėjusį mėnesį Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa.
Į klausimą, kaip dažnai žmonės neoficialiai atsiskaito už sveikatos priežiūros paslaugas, 7 proc. apklaustųjų atsakė – dažniausiai, 17 proc. – kartais, dar 16 proc. – labai retai.
Neoficialiai atsiskaityti dažniau linkusios moterys ir vyresni nei 36 metų asmenys, mažesnių miestų ir kaimo vietovių gyventojai.
Dovanas duodančius pacientus pateisina trečdalis (34 proc.) apklaustųjų – dažniausiai moterys ir vyresni nei 56 metų asmenys, mažesnių miestų ir kaimo vietovių gyventojai.
Tik penktadalis (21 proc.) apklausos dalyvių pateisina dovanas priimančius medikus. Tokio medikų elgesio nepateisina net 75 proc. apklausos dalyvių.
Dažniausiai neoficialiai atsiskaitantys pacientai iš medicinos personalo sulaukia padėkos (75 proc.). 39 proc. atsakiusiųjų teigė, jog dovana paimama, nors prieš tai jos tarsi bandoma atsisakyti, 3 proc. apklaustųjų teigimu, medicinos personalas atsisakė dovanos ir informavo, kad niekada jų nepriima, dar 2 proc. nurodė, kad medikas tiesiog atsisakė neoficialaus atlygio.
G.Bitvinsko nuotr.
Tačiau tik vienas respondentas nurodė, kad jam buvo paaiškinta, jog už kyšio davimą gresia baudžiamoji atsakomybė.
Kad papildomai atsiskaityti nėra būtina, mano 42 proc. apklausos dalyvių, beveik trečdalis (34 proc.) atsakė mokantys mokesčius, todėl medicinos personalas privalo atlikti savo darbą be neoficialių mokėjimų ir dovanų, beveik tiek pat (32 proc.) sakė tiesiog neturintys pinigų.
Kiek mažiau respondentų (27 proc.) teigė, jog kyšio davimas prieštarauja jų įsitikinimams ir vertybėms. Tokį atsakymą rinkosi aukščiausią išsimokslinimą turintys, daugiausia uždirbantys didmiesčių gyventojai.
Dar 19 proc. teigimu, duoti kyšį paprasčiausiai nejauku. Tai, kad duoti kyšį yra nusikaltimas, atsakiusiųjų manymu, sustabdytų tik 8 proc. apklaustųjų.
Nuomonei, kad papildomai atsilyginti nėra būtina, dažniau pritaria 18–45 metų asmenys, taip pat gaunantys didesnes pajamas, o 36–55 metų apklaustieji, miestiečiai ir gaunantys didžiausias pajamas respondentai dažniau mano, kad medicinos personalas privalo atlikti savo darbą be neoficialių mokėjimų ir dovanų, nes jie moka valstybei mokesčius.
Tyrimą atlikusi visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“ apklausė 1005 žmones nuo 18 iki 75 metų.