„Kalba yra labiau ne apie algas, o apie pačią tvarką – beprasmį šeimos gydytojo vaidmenį šiandienos medicinoje“, – pabrėžia nusivylęs gydytojas.
Šeimos gydytoją pakeistų raštinė
Nors šeimos gydytojas – pirmasis, į kurį kreipiasi žmonės, bet, pasak V. Morozovo, jis praktiškai nedaro nieko kito, tik pildo „popieriukus“ dėl nedarbingumo, kompensuojamųjų vaistų, siuntimų pas kitus gydytojus.
„Šeimos gydytojas reikalingas tam, kad užtikrintų brangesnių paslaugų ir tyrimų srautą, nes už to stovi didesni pinigai, – atskleidžia specialistas. – Deja, mūsų sistema yra tokia, kad visų pirma – ataskaitos ir tik tada žmogus. [...] Visiems, kas tik reglamentuoja mūsų darbą, reikalinga tik ataskaita apie kažkokius mūsų finansinius žingsnius. Niekam neįdomus rezultatas ir paciento gyvybė arba sveikata. Svarbu, kad tu racionaliai naudotum pinigus.“
O tam, kad būtų įrodyta, jog pinigai naudojami racionaliai, reikia daug „raštinės darbo“, pabrėžia A. Morozovas. Už tokį darbą, pasak jo, niekas daug ir nemokės.
Teisės aktais nustatyta, kad šeimos gydytojai turėtų išspręsti 80 proc. pacientų problemų – t. y. pas antrinio lygio specialistus patektų apie 20 proc. besiskundžiančių sveikatos sutrikimais. Šeimos gydytojas su tuo griežtai nesutinka – realybė yra kitokia.
„Geriausiu atveju 20 proc. mes netyčia pildydami popieriukus pagydome, o 80 proc. visgi nukreipiame toliau, nes, kaip minėjau, taip orientuota dabartinė sistema“, – pabrėžia medikas.
Pasak jo, dėl dokumentų pildymo jie tiesiog neturi laiko atlikti pagrindinės savo funkcijos – gydyti. Tiesa, bent daug tokio brangaus laiko sugaišindavę farmacininkai, pasak mediko, į kabinetus nosių nebekaišioja.
„Jeigu ir teikiama kažkokia parama mūsų mokslams ir tobulinimuisi (valstybė, kaip žinome, visiškai nieko čia neinvestuoja), visa tai yra deklaruojama. Ėjimo į kabinetus ir spaudimo gydytojams jau tikrai nėra“, – sako medikas.
Specialistą pigiau atsivežti, nei išmokyti
Beveik pusė iš V. Morozovo rezidentų jau turi garantuotas darbo vietas užsienyje. Pasak jo, užsienio gydymo įstaigų atstovai mielai priima medikus iš Lietuvos, nes supranta, kad pigiau yra specialistą atsivežti, negu išmokyti savo šalyje.
„Lietuvoje mes to dar nesupratome ir „kepame“ gydytojus visai Europai. Išvažiuoti labai paprasta, nes jie sugalvojo visą struktūrą. Iš pradžių tu važiuoji mokytis kalbos, iš paskos veža tavo šeimą, tau ieško būsto, vaikams – mokyklos, darželio. Pavyzdžiui, mokytis švedų kalbos gali važiuoti į Barseloną ir už tai, kad mokaisi kalbos, gauni atlyginimą, didesnį nei Lietuvoje uždirba viešojo sektoriaus gydytojai“, – lygina V. Morozovas. Tai yra apie 700 eurų.
Pats V. Morozovas dirba trijuose darbuose ir turi dar dvi individualias veiklas, tad, kaip sako, „dar kažkaip sukasi“, bet, pavyzdžiui, V. Morozovui asistuojanti seselė uždirba 480 eurų „į rankas“, rezidentė, praėjusiais metais baigusi šeimos medicinos rezidentūrą, pradėjusi darbą uždirbdavo 600 eurų. Tokiame darbe Švedijoje ji uždirbtų 3–4 tūkst. Eurų, Suomijoje – apie 9 tūkst., Šveicarijoje – apie 15 tūkst.
Daiktų iš Lietuvos paimti atsiuntė sunkvežimį
Kaip pabrėžia šeimos gydytojas, vienas svarbiausių dalykų jam – tai, kad Švedijos sveikatos sistemoje yra labai mažai biurokratijos ir orientuojamasi į paciento gydymą.
„Ten šeimos gydytojas atlieka labai daug darbo – jis gydo pacientą ir išsiųsti jį pas specialistą yra pakankamai sudėtinga, nes specialistas reikalauja, kad tu būtum padaręs viską, kas įmanoma. Lietuvoje labai dažnai vienintelis reikalingas dalykas – tai tavo antspaudas ir popieriaus lapas – tu gali siųsti bet kur“, – aiškina V. Morozovas.
Kai lietuvis medikas švedų kalbos mokosi Barselonoje, jo žmonai su vaikais suteikiama galimybė Švedijoje ieškotis būsto, apžiūrėti mokyklas, darželius, kuriuos galės lankyti vaikai.
„Vienai mano kolegei netgi į Lietuvą buvo atsiųstas sunkvežimis jos daiktams išvežti“, – pasakoja V. Morozovas.
Kas medikus dar skatina pasilikti Lietuvoje, tai, pasak šeimos gydytojo, užgimęs Medikų sąjūdis.
„Daugelio nuotaikos dabar yra tokios, kad atsirado Sąjūdis ir dar truputį palauksime. [...] Pirmus pokyčius žada balandį, žiūrėsime, kokie jie bus“, – sako V. Morozovas.
