„Kauno klinikose turbūt pirmas toks atvejis šiemet, kai (žmogus sužalojamas – Red.) rogutes pritvirtinus prie transporto priemonės“, – pripažino Kauno klinikų Ortopedijos-traumatologijos klinikos gydytojas ortopedas-traumatologas doc. Egidijus Kontautas.
Merginos artimieji nesutiko, kad gydytojas komentuotų jos sveikatos būklę, todėl medikas negalėjo pasakyti, ar ji atsibudo iš komos ir kaip keičiasi jos būklė.
Gydymas po tokios traumos gali trukti ir kelis mėnesius. „Tai – didelės energijos trauma. Greitis yra nemažas, kad ir 50 ar 40 km/val. Stabdymas yra labai staigus. Sužalojimai priklauso nuo to, kaip žmogus atsitrenkė. Jei būna atsitrenkimas į priekinę kliūtį, dažniausiai būna atviri lūžiai.
Jei suardytas dubens kaulinis žiedas ar šlaunikaulio lūžis, jei lūžiai atviri, pirmiausia reikia sugydyti atvirus sužalojimus. Kartais prireikia ir šešių operacijų, šešių–aštuonių mėnesių (gydymo)“, – dėstė E.Kontautas.
Medikas pasakojo, kad imtis tokių pramogų kartais paskatina kvaili vaizdo įrašai. „Tokių atvejų didelis skaičius buvo prieškriziniu laikotarpiu, 2006–2007 metais. Netinkamų pajuokavimų televizijoje, „YouTube“, netinkamų vaizdo klipų pasižiūrėję žmonės nori atkartoti.
Būdavo per metus 3–4 atvejai, kai žmonės prisiriša, čiuožia, o baigiasi sudėtingomis smegenų traumomis, kaulų lūžiais. Tų žmonių dabar – mažesnis kontingentas“, – teigė E.Kontautas.
Gydytojas priminė, kad čiuožti prie automobilio pririštomis rogutėmis visada buvo ir bus pavojinga. „Mums reikia pamiršti tą dalyką – neįmanoma rogutėmis tempiamomis automobilio važiuoti saugiai. Turbūt visi automobilininkai tą žino, bet pasiduoda nuotaikai ir įvyksta traumos.
Galima dėti šalmus, apsaugas, bet jei kalbama apie rogutes, pritvirtintas prie automobilio, tai jei vieną vietą išsaugosi, tai kita bus traumuota. Tarp jaunimo užtenka vien bandos fenomeno, kad trauma įvyktų“, – aiškino medikas.
Portalas jau rašė, kad šeštadienį popiet Jurginiškių kaime (Kauno r.) 23 metų jaunuolis vairavo automobilį „VW Passat“, apsnigtais keliais vilkdamas pririštas vaikiškas rogutes, kuriose sėdėjo 19-metė mergina.
Jaunuoliams pramogaujant, posūkyje rogutės apsivertė, ir iš jų iškritusi mergina susižeidė atsitrenkusi į medį. Dėl daugybinių sunkių sužalojimų mergina paniro į komą ir buvo gydoma ligoninės reanimacijos skyriuje.
Pirminiais duomenimis, merginai plyšo plautis, trūko diafragma, buvo sutrenkta galva.
Daugiau nerimo – dėl senolių
Gydytojas E.Kontautas sakė, jog daugiausia slidžiu metų laiku nukenčia ne jaunimas, bet senoliai. „Pastebėjome žiemą, kad yra antplūdis 80 metų ir vyresnių pacientų. Matyti, kad žmonės gyvena vieni namuose. Anksčiau, prieš penkerius metus, griuvimai įvykdavo namuose, o dabar 30–40 proc. jie griūna gatvėje, eidami į parduotuvę. Traumos sudėtingos“, – sakė docentas.
Sudėtingiau ir gydyti garbaus amžiaus pacientus. „Tokius pacientus sudėtinga operuoti. Kaulas yra prastos kokybės, kartais būna tuščiaviduris. Antra, tie pacientai turi gretutinius susirgimus – plaučių nepakankamumas, širdies ligos. Yra ir nukraujavimas, sumažėja hemoglobinas.
Vyresnio amžiaus žmonės yra kaip porcelianiniai puodukai. Tą senelį reikia sudėti į dalis“, – aiškino E.Kontautas.
Antra grupė pacientų, kurie dažniau nukenčia žiemą, yra neblaivūs žmonės. „Ir, aišku, autoįvykiai. Čia viskas susiję su stabdymo kelio ilgio pasikeitimu. Nepasirenkamas greitis, atstumas, yra įvairūs šoniniai smūgiai. Per šoninius smūgius yra dubens kaulų lūžiai, kaklo slankstelių lūžiai, galvos smegenų traumos“, – pasakojo gydytojas.
Dar viena grupė žmonių, kurie turėtų būti atsargūs, yra vidutinio amžiaus žmonės, kurie nori atrodyti jauni.
„Kai atsidarė slidinėjimo pramogų centrai, buvo daug žmonių atvežama iš tų slidinėjimo trasų. Klausi paciento, ar buvo tiek patyręs, kad galėjo rizikuoti, čiuožti. Sako: „Negalėjau pasirodyti, kad nemoku čiuožti.“
Aukštasis išsilavinimas, bet pagauna vėjavaikiškumas, ir yra problemų. Dėl neapskaičiuotų pramogų ištinka sudėtingi lūžiai“, – apgailestavo medikas.
